Mėnesio archyvas: 2012 m. liepos mėn.

Dovilų evangelikų liuteronų bažnyčios jubiliejus

2012 m. liepos 21 d. Dovilų evangelikų liuteronų parapija minėjo savo bažnyčios 150 metų jubiliejų. Evangeliškos pamaldos Doviluose laikytos nuo XVIII a., parapija oficialiai įteisinta 1854 m. Kertinis bažnyčios akmuo buvo padėtas 1861 m. liepos 17 d., o jau 1862 m. rugsėjo 18 d. bažnyčia iškilmingai pašventinta. Prieš Antrąjį pasaulinį karą Dovilų parapijai priklausė pusketvirto tūkstančio tikinčiųjų. Skaityti toliau

Pašventinta Palangos evangelikų liuteronų bažnyčia

Nuo šiol ne tik palangiškiai, bet ir gausūs vasarotojai lengvai suras, kur sekmadienius švenčia pajūrio kurorto evangelikų liuteronų bendruomenė. Liepos 14 d. iškilmingai pašventinta Palangos evangelikų liuteronų bažnyčia, iškilusi miesto Virbališkės kvartale Saulėtekio tako nr.1. Tikinčiuosius į pamaldas kvies 25 metrų aukščio bokšte įkeltų trijų varpų gaudesys. Varpai – tikėjimo namiškių Vokietijoje dovana. Kertinis naujosios bažnyčios akmuo buvo padėtas prieš septynerius metus – 2005 m. liepos 30 d. Bažnyčios pastatą projektavo Gintautas ir Irena Likšai. Statybos darbus vykdė kauniečių įmonė „Šeba“.

 Prieškariu Jūratės gatvėje stovėjusi evangelikų liuteronų bažnyčia sudegė 1938 m. per miesto gaisrą. Sovietmečiu parapijos veikla buvo nutraukta, į pamaldas vietos liuteronams vykti tekdavo į Kretingą, Būtingę, Klaipėdą…

 1993 m. atsikūrusi Palangos evangelikų liuteronų parapija maldai rinkosi privačiame Maironio gatvės name, kurio duris jai atvėrė Vilniaus evangelikų liuteronų parapijos narys Povilas Pukys.

 Būtent iš šio Maironio g. 25-uoju numeriu pažymėto namo liepos 14-osios rytą, atsisveikinus su daugelį metų Palangos evangelikų liuteronų bendruomenei tarnavusiais maldos namais, naujosios bažnyčios link pajudėjo iškilminga eisena. Tikinčiųjų priešakyje ėjo dvasininkai, tarp jų ir Palangos Romos katalikų bažnyčios kunigas Marius Venskus.

 Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupui Mindaugui Sabučiui tarus laiminimo žodžius, statybos rangovas naujosios bažnyčios raktą simboliškai perdavė parapijos kunigui dr. Dariui Petkūnui. Bažnyčią gausiai pripildė tikintieji iš visos Lietuvos bei užsienio. Iškilmingose Palangos evangelikų liuteronų bažnyčios pašventinimo pamaldose dalyvavo daugiau nei dvidešimt liuteronų kunigų – ne tik Lietuvos bei išeivijos (vysk. M. Sabutis, kunigai dr. D. Petkūnas, Virginijus Kelertas, Jonas Liorančas, Saulius Varanavičius, Liudvikas Fetingis, Juozas Mišeikis, Mindaugas Kairys, Reincholdas Moras, Liudas Miliauskas, Valdas Žielys ir Ričardas Baliulis), bet ir svečių iš JAV, Vokietijos, Latvijos. O tikinčiųjų susirinko tiek daug, kad sausakimša buvo ne tik bažnyčia, bet ir tame pačiame pastate įrengta konferencijų bei pobūvių salė. Pakėlus už altoriaus įrengtą pertvarą, visi galėjo vieningai dalyvauti maldos ir giesmės bendrystėje. Vargonavo Inga Petkūnienė, giesmėmis bažnyčioje pamaldas papuošė choras „Draugiški projektai“ iš Vilniaus.

 Vieni pirmųjų į Palangos evangelikų liuteronų pagalbos prašymą daugiau nei prieš dešimtį metų atsiliepė amerikiečiai. Ajovos valstijos liuteronai Palangoje surengė ne vieną talką, aukodami savo lėšas ir laiką. Taigi ir šventinėse pamaldose Misūrio Sinodo atstovų delegacija buvo gausiausia. Misūrio Sinodo Liuteronų Bažnyčios Ajovos rytų apygardos buvęs prezidentas kun. dr. Gary M. Arpas, džiaugdamasis galimybe dalyvauti šventinant naująją bažnyčią, pasidalijo sėkmingo ilgamečio bendradarbiavimo prisiminimais. Šventės dalyvius pasveikino dabartinis Ajovos rytų apygardos prezidentas kun. Brianas S. Saundersas. Misūrio Sinodo Liuteronų Bažnyčios prezidento kun. Matthew C. Harrisono sveikinimą perdavė jo patikėtinis, Sinodo atstovas ryšiams su kitomis bažnyčiomis kun. dr. Albertas B. Collveris. Pamaldose taip pat dalyvavo Misūrio Sinodo Eurazijos programų direktorius kun. dr. Brentas Smithas ir kun. Danielis Johnsonas bei Klaipėdoje daugiau nei dešimtmetį reziduojantis Misūrio Sinodo įgaliotinis Baltijos šalims kun. dr. Charlesas Evansonas.

 Savo vadovybės sveikinimus perdavė Vokietijos savarankiškosios evangelikų liuteronų bažnyčios atstovas kun. Lüderis Wilkensas. Gevelsbergo parapijos (EKD) vardu pasveikino kun. Dirkas Kuesgenas. Būtent ši parapija Palangos ev. liuteronų bažnyčiai padovanojo varpus, medinius suolus, altorių ir krikštyklą.

 Seni ryšiai Palangą sieja su Kuržeme, Latvija. Beje, carinės okupacijos metais Palangos pajūris nuo 1819 m. buvo priskirtas Kuršo gubernijai ir po Pirmojo pasaulinio karo Palanga kurį laiką priklausė Latvijai, o Lietuvos Respublikai buvo grąžinta tarptautinėmis derybomis 1921 m. kovo 21 d. nustačius valstybių sieną. Šventinėse pamaldose dalyvavo ir svečiai iš Latvijos: kunigai Ainārs Jaunskalže ir Arvīds Bobinskis, atvykę su Rucavos ir Nicos parapijų atstovais. Palangos ev. liuteronų bažnyčiai latviai padovanojo altoriaus kryžių. Naująją bažnyčią papuošė ir Kretingos, Priekulės bei kitų Lietuvos evangelikų liuteronų parapijų dovanos.

 Lietuvos evangeliškos bažnytinės muzikos sandraugos pastangomis Palangos bažnyčią pasiekė vargonai iš Kelno Pauliaus Gerhardo ev. liuteronų bažnyčios, kuri pernai įsirengė naujus vargonus. 1957 m. Willi Peterio vargonų dirbtuvių Köln-Mülheim statytus elektro-pneumatinius 19-os registrų dviejų manualų vargonus Palangos ev. liuteronų parapija įsigijo už simbolinę dviejų tūkstančių eurų kainą. Vokietijoje vargonai buvo išmontuoti 2011 m. liepą ir po keleto savaičių atgabenti į Lietuvą, o šių metų vasarą baigti montuoti naujojoje Palangos bažnyčioje. Šiuos darbus geranoriškai atliko Lietuvos liuteronams gerai pažįstamas vargonų meistras Jörgas Nassas. Jis taip pat suprojektavo ir įrengė naująjį vargonų prospektą. Pasak LEBMS valdybos pirmininkės Lauros Matuzaitės-Kairienės, instrumentą galutinai sutvarkius (dar trūksta kai kurių registrų), Palangos ev. liuteronų bažnyčia turės puikius koncertinius vargonus.

 Visos lėšos naujajai bažnyčiai buvo surinktos Lietuvos ir užsienio tikinčiųjų, statyboms nepanaudotas nė vienas valdiškas litas. Parapijos kunigas dr. D. Petkūnas priminė, kad naujoji bažnyčia ėmė kilti sunkiu metu, kai statybos kainos per trejus metus išaugo dvigubai.

 Dosniausiai naująją bažnyčią parėmė Mažosios Lietuvos patriarchu tituluojamas Kurtas Vėlius iš Čikagos, paaukojęs ketvirtadalį bažnyčios statybai reikalingų lėšų. Dideles sumas surinko Misūrio Sinodo Ajovos rytų apygardos parapijos bei Misūrio Sinodo pasaulinės pagalbos (LCMS World Relief and Human Care) skyrius.

 Palangos ev. liuteronų parapijoje šiandien yra apie pusantro šimto narių. Šiuolaikiškai įrengtoje bažnyčioje vyks ne tik pamaldos, planuojama įvairi diakoninė bei kultūrinė veikla.

                                                                                                                Kęstutis Pulokas  

                                                                                                         Nuotraukos autoriaus

                                                                          „Lietuvos evangelikų kelias“, 2012 Nr.7-8

 

 

037, 047, 050 – Atsisveikinimas su senaisiais maldos namais Maironio gatvėje

035, 082 – Naujoji Palangos ev. liuteronų bažnyčia

032 – Vaizdas nuo vargonų pusės

062, 066 – Eisena naujosios bažnyčios link          

 

031 – Pamaldų akimirka. A. Žemaitaičio nuotr.        

040 – Vaizdas iš konferencijų salės pusės. I. Likšienės nuotr.                                                                                    

CIMG4840_resize ys1 031 Palanga20120714 032 Palanga20120714 035 Palanga20120714 037 Palanga20120714 047 Palanga20120714 050 Palanga20120714 062 Palanga20120714 066 Palanga20120714 082