Mėnesio archyvas: 2015 m. gruodžio mėn.

„Radvialiados“ filmo peržiūra MATK

2015 m. gruodžio 18 d. 17:30 Mokslų akademijos turistų klube vyko  filmo „Radviliada“ peržiūra

Po filmo savo įžvalgomis dalinosi istorikas doc. Deimantas Karvelis

Šis renginys  buvo gražus Radvilų metų užbaigimo akcentas, o tuo pačiu ir startas ruošiantis Reformacijos 500 – ųjų metinių paminėjimui 2017-ais. Išties dar daug neperverstų archyvų, dabartinių ir ateities istorikų laukia didžiuliai darbai. O mūsų visuomenė turi domėtis, turi šviestis, turi dalintis turimomis žiniomis, bandyti jas perteikti jaunimui. Tai bando daryti ir režisierės Ramunės Rakauskaitės filmas „Radviliada“, kuriame be koncentruotų istorinių faktų ir diskusijų su mokslininkais, istorikais filmo kūrėjais įdedami ir „ saldainiai“ jaunimui: BMX, skateboarding, graffiti… Ar jie labai prasilenkia su istorija – čia jau spręsti kiekvienam žiūrovui…

Skaityti toliau

LMA Vrublevskių biblioteka kviečia

Gruodžio 17 d., ketvirtadienį, 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje įvyks vakaras, skirtas jubiliejiniams Mykolo Kleopo Oginskio metams paminėti. 

Vakaro metu bus pristatyta knyga „Sielos ir minčių Tėvynė – Lietuva“ ir atidaryta Lilijos Valatkienės fotografijų paroda.

Renginį ves Edita Mildažytė, kalbės Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytoja, knygos bendraautorė ir sudarytoja Laima Budzinauskienė, žurnalistė fotomenininkė, knygos išleidimo iniciatorė ir parodos autorė Lilija Valatkienė, Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė, dailėtyrininkas Vidas Poškus, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus direktorė Regina Lopienė ir vertėjas Vytautas Jonas Juška.

Daugiau apie renginį http://www.mab.lt/lt/naujienos/1586

LMA Vrublevskių bibliotekos

Komunikacijos skyrius

DĖL REFORMACIJOS METŲ PASKELBIMO

Dėl Reformacijos metų paskelbimo

Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos 2015-10-22 raštas Nr. 8

(LR Seimo kanceliarijos Komunikacijos departamento Priėmimo skyriaus Dokumentų valdymo poskyris.

Gauta 2015-11-16)

Lietuvos Respublikos Seimo Lituanikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininkei

IRENAI DEGUTIENEI

Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija

Ministrui ŠARŪNUI BIRUČIUI

Lietuvos Respublikos Švietimo ministerija

Ministrei AUDRONEI PITRĖNIENEI

 DĖL REFORMACIJOS METŲ PASKELBIMO

 

                      2017 m. daugelis pasaulio šalių minės 500 m. Reformacijos sukaktį. Nors Reformacija buvo ilgai trukęs religinis, kultūrinis, socialinis ir politinis sąjūdis, jos pradžia bendru sutarimu laikoma 1517 m. spalio 31 d., kai Martynas Liuteris viešai paskelbė savo 95 tezes.

                      Reformacija iniciavo Bažnyčios pertvarką, jos pokyčius, būtinus atsiliepti į Naujųjų laikų iššūkius, keitė pačios Bažnyčios sampratą, davė postūmį evangelikų bažnyčių sukūrimui. Kartu ji buvo Europos valstybių ir kartu Lietuvos kultūros raidos veiksnys. Lietuvoje ji skatino gimtosios kalbos vartojimą, raštijos lietuvių kalba kūrimą (A. Kulvietis, S. Rapolionis, M. Mažvydas, K. Donelaitis ir kiti), švietimo sistemos plėtojimą ir jos atitikimą ankstyvųjų Naujųjų laikų visuomenės poreikiams, tautos savimonės formavimąsi. Reformacijos sąjūdis ir jam atstovavusiųjų darbai intensyvino kūrybingą kultūrų sąveiką, stiptino Lietuvos valstybingumą, paskatino spaustuvių kūrimąsi ir spausdinto žodžio poveikį, lietuviškų raštų leidybą Lietuvoje ir užsienyje, sukūrė pirmuosius nescholastinės filosofijos ir visuomenės filosofijos tekstus Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, formavo visuomenės nuostatas, brandinančias toleranciją, demokratiją, švietimą.

                      Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija siūlo 2017 metus Lietuvoje paskelbti Reformacijos metais. Šis minėjimas gali paskatinti Lietuvoje pakantos, tolerancijos nuostatas, demokratinį elgesį, ekumeninį dialogą tarp skirtingų tikinčiųjų.

                      Idėją minėti Reformacijos sukaktį palaiko Popiežiškoji krikščionių vienybės taryba, ekumeniškai nusiteikusi dalis katalikiškos visuomenės, Pasaulinė liuteronų federacija, pasaulinis evangelikų reformatų bažnyčių aljansas.

                      Tikimės geranoriško supratimo ir teigiamo mūsų siūlymo sprendimo.

Pagarbiai,

Reformacijos draugijos valdybos nariai:

Sigitas Kregždė, profesorius, habil. dr., Draugijos garbės pirmininkas;

Donatas Balčiauskas, Draugijos pirmininkas;

Ingė Lukšaitė, docentė, habil. dr., Draugijos valdybos narė (šio rašto teksto autorė);

Dainora Pociūtė-Abukevičienė, profesorė, habil. dr., Draugijos valdybos narė;

Dobilas Kirvelis, profesorius, Draugijos valdybos narys;

Vytautas A. Gocentas, Draugijos pirmininko pavaduotojas ir valdybos narys;

Kęstutis Pulokas, „Lietuvos evangelikų kelio“ redaktorius, Draugijos valdybos narys;

Arvydas Valionis, rašytojas, vertėjas, Draugijos valdybos narys;

Arvydas M. Kregždė, Draugijos valdybos narys;

Algirdas M. Žemaitaitis, Draugijos valdybos narys;

Ingrida Ramšienė, Draugijos sekretorė ir valdybos narė;

Rimantas Žirgulis, Kėdainių krašto muziejaus direktorius, Draugijos Kėdainių skyriaus pirmininkas;

Danguolė Juršienė, Draugijos revizijos komisijos narė.

——————————————————————————–

Rašte išdėstytai iniciatyvai pritaria ir pasirašė:

Raimonda Ragauskienė, profesorė, humanitarinių m. dr.;

Dalija Gudliauskienė, „Vilniaus reformatų žinių“ redaktorė ir leidėja;

Gintaras Butkevičius, Biržų krašto muziejaus „Sėla“ direktorius;

Edita Lansbergienė, Biržų krašto muziejaus „Sėla“ direktoriaus pavaduotoja;

Deimantas Karvelis, docentas, humanitarinių m. dr.

Kelionė Mažosios Lietuvos panemuniais ir pamariais

Algirdas Mikas ŽEMAITAITIS, Vilnius

Laiko mašiną atsukus…

2015-ųjų metų pabaigoje pasirodė Lietuvos istorijos ir etnografijos mylėtojų laukta Martyno Purvino I knyga iš serijos „Mažosios Lietuvos panemuniais ir pamariais“. Tai puikaus dizaino ir geros poligrafinės kultūros leidinys su iliustracijomis (gyvenviečių aprašymo santr. vokiečių ir rusų kalbomis, 344 p., tiražas 1500 egz.), skirtas buv. Ragainės apskrities senųjų gyvenviečių prie Nemuno istorijai, kurį išleido VšĮ „Vorutos“ fondas Trakuose.

Darbštusis Valstybinės Jono Basanavičiaus ir kitų premijos laureatas, Lietuvos kultūros paveldo tyrėjas, senųjų kaimų, liaudies architektūros žinovas, kraštovaizdžio ir urbanistikos vertintojas, pedagogas, publicistas ir enciklopedininkas, doc. dr. Martynas Purvinas nuo 1980 m. tyrė Mažosios Lietuvos kultūros paveldą, surinko gausią istoriografinę medžiagą ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje. Šio krašto tema jau išspausdinta ne viena jo monografija, knyga ar žinynas.

Purvino knyga

Skaityti toliau