Hugo Šojaus gimtadienio minėjimas
Šilutės dvaro buvusiose kapinėse balandžio 1 d. nedideliame būrelyje buvo paminėtas gimtadienis žmogaus, kuris paliko ryškiausius atspaudus Šilutės miesto istorijoje ir kraštovaizdyje. Tai –Šilokarčiamos kilmingo dvaro savininkas ir krašto ekonomikos generalinis patarėjas Hugo Šojus (Hugo Scheu).
Seimas pradėjo svarstyti Seimo LSDP frakcijos seniūnės Irenos Šiaulienės pristatytą siūlymą 2017-uosius paskelbti Reformacijos metais.
Šį sprendimą Seimui siūloma priimti atsižvelgiant į tai, kad 2017 metais didelė dalis krikščioniškų šalių švęs 500-ąsias Reformacijos metines, kai 1517 m. Martynas Liuteris paskelbė savo tezes.
Nutarimo projekte pažymima, kad Reformacija suteikė Lietuvai daug iškilių asmenybių, kūrusių kalbą, veikusių raštijos ir kultūros srityje, formavusių švietimo sistemą (Martyno Mažvydo „Katekizmas“, Kristijono Donelaičio „Metai“, Jono Bretkūno pirmą kartą išversta „Biblija“, Abraomo Kulviečio veikla), paskatino naujus socialinius, ekonominius, politinius ir kultūrinius procesus, palikusius didelį pėdsaką ir Lietuvoje.
Kaip teigė I. Šiaulienė, Vatikane buvo sukurta bendra liuteronų ir katalikų komisija, parengusi dokumentą „Nuo konflikto iki bendrystės“, kurio intencija yra padėti Reformos sukaktį paminėti kaip bendrą tikėjimo išpažinimą, bendras vienybės paieškas.
Teikiamu nutarimo projektu Vyriausybei siūloma sudaryti Reformacijos metų komisiją, kuri iki 2016 m. gruodžio 1 d. parengtų Reformacijos metų programą; taip pat jai siūloma 2017 m. valstybės biudžete numatyti lėšų šiai programai įgyvendinti.
Po pristatymo už Seimo nutarimo „Dėl 2017 metų paskelbimo Reformacijos metais“ projektą (Nr. XIIP-4113) balsavo 48 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 12 parlamentarų. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Švietimo, mokslo ir kultūros komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti gegužės 12 d.
Mažosios Lietuvos enciklopedinis žinynas yra mokslinis informacinis leidinys apie istorinės Rytų Prūsijos šiaurės rytinėje dalyje iki II pasaulinio karo pabaigos (1945) gyvavusį lietuvininkų gausiai gyventą regioną, vadinamą Prūsų, arba Mažąja, Lietuva.
Žinyne supažindinama su Mažosios Lietuvos istorine ir etnine raida, lietuvininkų tapatybės bruožais. Daug vietos skiriama lietuvininkų kultūrai, kuri, išaugusi ant lietuviško pagrindo, ilgainiui paveikta vėliau įsigalėjusios vokiškosios kultūros, išliko savita, o vietinės ir atneštinės kultūrų sąveika suteikė tik šiam kraštui būdingus bruožus.
Leidinys sudarytas iš trijų dalių. Pirmoji dalis supažindina su krašto istorija, antroje dalyje – miestų ir svarbesnių gyvenviečių aprašymai, trečioje – žymiausių Mažosios Lietuvos žmonių biogramos. Yra asmenų, gyvenviečių ir dalykų rodyklės.
Glaustu enciklopediniu stiliumi parengtas Žinynas skirtas platiems skaitytojų sluoksniams.