Mėnesio archyvas: 2016 m. rugpjūčio mėn.

Reformacijos Europoje jubiliejų pasitinkant

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2016-08-25-reformacijos-europoje-jubilieju-pasitinkant/147986

Dainora Pociūtė-Abukevičienė

DainoraLietuvių kalba ką tik pasirodė dar 1999 m. išleistas ir nepaprasto susidomėjimo sulaukęs italų autorių Wu Ming (Luther Blissett) romanas „Q“ (išleido leidykla „Aukso žuvys“), kuriame pasakojama apie Vokietijos religinius karus, reformacijos paplitimą bei Katalikų bažnyčios kovą su ja. Romano veiksmas apima 40 metų laikotarpį nuo reformacijos pradžios 1517 iki 1555 m. Kūrinys vien Italijoje buvo perleistas 10 kartų, išverstas į devyniolika pasaulio kalbų ir vis dar išlieka aktualus ir mėgstamas tarp skirtingas religijas išpažįstančių ir savitas istorines, politines ir socialines patirtis turinčių skaitytojų. Neretai romanas lyginamas su garsiojo italų rašytojo U. Eco kūriniu „Rožės vardas“.

Skaityti toliau

Enzio Jagomasto žūties paminėjimas

Prieš 75-erius metus sušaudyta Enzio Jagomasto šeima

Rugpjūčio 23 d. Paneriuose, Vilniuje, prie paminklinio akmens, skirto Mažosios Lietuvos visuomenės, kultūros veikėjo, spaustuvininko ir leidėjo Enzio Jagomasto sušaudytai šeimai, susirinko Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugijos atstovai paminėti prieš 75-erius metus nacių sušaudytos E. Jagomasto šeimos – jo ir žmonos, dviejų sūnų ir dukters. Daugiau informacijos kitame laikraščio numeryje ir interneto svetainėje www.voruta.lt.

„Vorutos“ informacija

IX-oji regioninė folkloro šventė „Pūsk, vėjuži!“ skirta M.L.Rėzos 240 gimimo metinėms

logo

Skiriama Martyno Liudviko Rėzos 240-osioms gimimo metinėms

PROGRAMA

 Kūrybinės dirbtuvės

 „Istorinės asmenybės įvaizdžio transformacijos postmoderniose medijose:

 Martynas Liudvikas Rėza“

Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė)

Rugpjūčio 26 d.

12.00 – 13.00    Dalyvių atvykimas, registracija, prisistatymas

13.00 – 14.30    Doc. dr. Nijolės Strakauskaitės (KU BRIAI) paskaita „M. L. Rėza – tautinio ir regioninio mentaliteto sandūroje“

14.30 – 15.00   Kavos pertrauka

15.00 – 16.30   Prof. dr. Arūno Augustinaičio (Kazimiero Simonavičiaus universitetas) paskaita „Asmenybė, laikas ir vieta postmoderniose medijose: naujos paradigmos, neatskleisti kontekstai“

Rugpjūčio 27 d.

09.00 – 13.30    Prof. dr. Jolantos Zabarskaitės (Lietuvių kalbos institutas, Kazimiero Simonavičiaus   universitetas) vedamas dialoginis seminaras „M. L. Rėza ir Juodkrantė – efektyvaus  komunikavimo problemos, lūkesčiai, naujos kryptys“, I dalis. (Suformuluojamos problemos, numatomi keliai jas išspręsti)

11.0016.30   Kūrybinių dirbtuvių dalyviai dirba (renka medžiagą, dalyvauja veiklose) festivalyje

16.30 – 18.00   Prof. dr. Jolantos Zabarskaitės (Lietuvių kalbos institutas, Kazimiero Simonavičiaus universitetas) vedamas dialoginis seminaras „M. L. Rėza ir Juodkrantė – efektyvaus komunikavimo problemos, lūkesčiai, naujos kryptys“, II dalis. (Pasiūlomi problemų sprendimai, parengiamos komunikacijos strategijos)

Rugpjūčio 28 d.

10.00 – 11. 30   Pristatomi dialoginio seminaro rezultatai, aptariamos kūrybinės dirbtuvės, brėžiamos gairės ateičiai

 

Šventojoje stovyklaujantys Karaliaučiaus mokiniai kuria „Rėzaniumą“

Šventojoje veikiančioje Kaliningrado vaikų kūrybinėje stovykloje „Palikimas 3“, naudojant piešimo smėlyje techniką, kuriamas muzikinis animacinis filmas „Rėzaniumas“. Šiemet čia stovyklauja apie dvidešimt Kaliningrado srities mokyklų mokinių. Šią vaikų kūrybinę stovyklą parėmė Švietimo ir mokslo ministerija.

Trylikos šešiolikos metų paaugliams susidoroti su nelengva kūrybine užduotimi – pagal Liudviko Rėzos veiklos ir kūrybos motyvus sukurti animacinį muzikinį filmą – padeda jauni muzikos, teatro ir dailės profesionalai iš Vilniaus, Maskvos ir Kaliningrado.

Šių metų stovyklos tema pasirinkta pažymint Liudviko Rėzos 240 gimimo metines. Rėzaniumas – tai Liudviko Rėzos lėšomis pastatytas bendrabutis neturtingiems studentams. Šis pastatas yra išlikęs iki mūsų dienų.

Stovykloje taip pat mokomasi lietuvių kalbos ir liaudies dainų, rengiami lavinantys ir sportiniai žaidimai, pažintinės išvykos į Klaipėdą ir Palangą. Čia sukurtą muzikinį animacinį filmą vėliau galės išvysti Kaliningrado srities ir Lietuvos žiūrovai.

Mokinių kūrybines stovyklas trečius metus organizuoja Kaliningrado regioninė lietuvių kalbos mokytojų asociacija. Pirmosios dvi stovyklos, skirtos Kristijonui Donelaičiui ir Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui paminėti, buvo surengtos Kaliningrado srityje. Šio projekto sumanytojas ir vadovas – Kaliningrado regioninės lietuvių kalbos mokytojų asociacijos pirmininkas Aleksas Bartnikas.

Liepą Alantoje taip pat vyko Švietimo ir mokslo ministerijos paremta lietuvių kalbos ir kultūros stovykla, skirta Rusijos Šiaurės ir Sibiro lietuvių vaikams. Joje stovyklavo daugiau nei 30 vaikų.

O Rumšiškėse antrus metus buvo surengta užsienio lietuvių jaunimo, atvykusio iš 7 šalių, vasaros stovykla. Stovyklautojai pastatė miuziklą, kuriame skamba šiuolaikiškai aranžuotos lietuvių liaudies dainos.

Stovyklų tikslas – padėti lietuvių bendruomenėms užsienyje išsaugoti tautinę kultūrą, gimtąją kalbą, identitetą, palaikyti ir stiprinti ryšius su Lietuva.

Švietimo ir mokslo ministerijos
Komunikacijos skyrius

voruta.lt

Reformacijos 500 metų sukakčiai artėjant

Arnoldas Piročkinas

Pagal paplitusią ir labai istoriografijoje įsigalėjusią nuomonę, vieno didžiausių krikščionybės raidoje sąjūdžių – reformacijos pradžia laikoma 1517 m. spalio 31 diena, kai augustinų vienuolis, Šv. Rašto profesorius Martynas Liuteris prie Vitenbergo bažnyčios durų prikalęs 95 tezes, kuriose buvo keliamos ypač skaudžios to meto Katalikų Bažnyčiai ir Vakarų Europos visuomenei religinio gyvenimo problemos. Jų centre būta atlaidų (indulgencijų) pardavinėjimo klausimo. Tos tezės ir buvo menka kibirkštis, iš kurios įsiliepsnojo didžiulis gaisras, veikiai pakeitęs Europoje intelektualinę struktūrą.

Reformacija – ne tik konfesinis reiškinys

Iš pradžių tų tezių paskelbimas ir svarstymai rodėsi esą tik nuo seno nesutariančių dviejų vienuolijų – augustinų ir dominikonų – ginčų, kaip vertinti atlaidų pardavinėjimą, nereikšmingas atvejis. Paskui ginčai išaugo į diskusiją kardinaliais krikščionių religijos postulatais. O baigėsi jos kruvinais karais ir protestantiškųjų Bažnyčių atskilimu nuo Katalikų Bažnyčios. Taigi reformacija daugelio žmonių akimis buvo tik konfesinis reiškinys. Toks požiūris tebėra paplitęs ir mūsų laikais, XXI a. pradžioje. Todėl esama realaus pavojaus, kad kitais metais, kai bus minima 500 m. sukaktis nuo reformacijos pradžios, žmonės tų konfesijų, kurios yra priešiškos ar abejingos reformacijos kryptims, neatkreips dėmesio į šią sukaktį. Tad iš anksto galima pasakyti, kad prielaida, jog reformacija esanti tik konfesinio pobūdžio, kliudė ir kliudys tokiems žmonėms ją įvertinti objektyviau, teisingiau.

Kas be ko, reformacija, kad ir mūsų tituluojama kaip pasaulinio masto reiškinys, toli gražu neturėjo poveikio visam pasauliui. Pirmaisiais jos šimtmečiais ji tiesiogiai nepasiekė Azijos tautų. Vargu ar kokių atgarsių sukėlė Rusijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Portugalijoje. Ko gero, jos būta ne tokios veiksmingos Italijoje, Prancūzijoje ar Austrijoje, Vengrijoje.

Tačiau šalia religinio poveikio reformacija ypač ryškių pažangių impulsų davė tokioms tautoms kaip šveicarai, vokiečiai, olandai, skandinavai, estai, latviai. Tikriausiai ir anglų dvasinio pasaulio raidą yra smarkiai paveikusios reformacijos idėjos. To poveikio esama tokio svaraus, kad jo ignoruoti negalėtų nė reformacijos konfesiniai priešininkai. Skaityti toliau

Pristatyta Deimanto Karvelio knyga apie Radvilas, Biržus ir biržiečius

http://www.selonija.lt/2016/08/05/pristatyta-deimanto-karvelio-knyga-apie-radvilas-birzus-ir-birziecius/

Biržų miesto šventė prasidėjo susitikimu su istoriku dr.Deimantu Karveliu. Nepaisydami netikėto ir tokio reto šią vasarą karščio, biržiečiai gausiai rinkosi į Pilies arsenalo salę paklausyti D.Karvelio, kaip gyveno Biržų bendruomenė prieš beveik penkis šimtus metų. Kad sužinotų, istorikas tam paskyrė pora dešimtmečių, jo žodžiais tariant, nuo 1993 metų pradėjo „užsiimti Biržais“, nes rinkosi ne tiek temą, kiek mokslinį vadovą – labai jau norėjosi jaunajam tyrinėtojui dirbti pas dr.Ingę Lukšaitę. Taip D.Karveliui atsivėrė vienos įtakingiausių LDK giminių – Radvilų – istorijos lapai, istorijos, kurią norint ištirti,  anot D.Karvelio, reiktų kelių šimtų istorikų. „Kiek šimtmečių dar reiks, kad būtų ištyrinėta visa Radvilų istorija?“ –  retoriškai klausė D.Karvelis, prisimindamas, kaip Varšuvoje archyvuose per dieną pasidarė 18 tūkstančių Radvilų archyvo dokumentų kopijų, kas sudaro gal tik kokią šimtąją visų dokumentų. O kiek dar nežinomų?  Skaityti toliau

Nesvyžiuje – lietuvių ir baltarusių tyrėjai

Gediminas Zemlickas

Lietuvos restauratoriai ir antropologai šią vasarą kartu su baltarusiais dalyvauja bendrame Lietuvos ir Baltarusijos projekte „LDK didikų Radvilų mauzoliejaus Nesvyžiaus bažnyčios rūsiuose tyrimai ir pritaikymo lankymui koncepcija“.

Baltarusijos nacionalinį istorijos ir kultūros muziejų-draustinį „Nesvyžius“ sudaro garsioji Radvilų pilis, kurią 1583–1604 metais pastatė Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis, pilį supantis parkas ir Nesvyžiaus Kristaus kūno bažnyčia, ji drauge yra ir Radvilų giminės mauzoliejus. Amžino poilsio čia atgulė mažiausiai 72 šios iškilios giminės asmenys.

Bažnyčia ne kartą nukentėjo nuo potvynių, joje esantys kai kurie sarkofagai su palaikais yra kritinės būklės. Juos būtina ištirti, identifikuoti ir restauruoti, o bažnyčia tam lėšų neturi. Ligi šiol tenkinamasi, kad į naujas dėžes būtų surinkti pabirę kaulai.

Siekiant mauzoliejų tinkamai pritaikyti lankyti, bus parengta jo išsaugojimo, sutvarkymo koncepcija, atlikti pavyzdiniai antropologiniai ir architektūriniai tyrimai, medžio, metalo, akmens ir polichromijos konservavimo ir restauravimo darbai. Baltarusijos kolegų teigimu, juos atlikti pajėgūs Lietuvos specialistai, turintys nemažą tokios veiklos patirtį. Todėl ir buvo parengtas bendras projektas. Pagrindinis jo vykdytojas – Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos. Projekto partneriai – Nacionalinis istorijos ir kultūros muziejus-draustinis „Nesvyžius“ ir Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas. Projektas finansuojamas iš LR užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšų.

Birželio viduryje pradėtas vykdyti projektas neseniai buvo pristatytas per pirmąjį mokomąjį praktinį seminarą, surengtą Vilniaus universiteto Istorijos fakultete. Ta proga kalbinome Nacionalinio istorijos ir kultūros muziejaus-draustinio „Nesvyžius“ direktorių Sergejų Klimovą. Skaityti toliau