Mėnesio archyvas: 2017 m. vasario mėn.

Sostinėje minimi LDK Reformacijos veikėjo metai

2017-ieji LR Seimo nutarimais Lietuvoje yra dedikuoti aštuonioms temoms. Tarp jų džiaugiamės Reformacijos jubiliejaus ir Mažosios Lietuvos rašytojos, liuteronės Ievos Simonaitytės (1897–1978) įvertinimu. Savo ruožtu Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2016 m. gruodžio 21 d. priėmė rezoliuciją, kuria sostinėje 2017-uosius be kita ko dar dedikavo ir Pranciškui Skorinai, Vilniaus spaustuvininkui ir gudų raštijos kūrėjui, mat šiemet sukanka 500 metų nuo P. Skorinos pirmosios spaustuvės Prahoje įkūrimo. Vis dėlto turbūt tik nedaugelis žino, kad šis kaimynų tautos šviesuolis, kelerius metus aktyviai veikęs Vilniuje, buvo evangelikas. „Lietuvos evangelikų kelyje“, 2011 m. Nr.6-7, p.8-9, skelbėme Lydos ev. liuteronų parapijos kunigo Siarhejaus Heilio straipsnį apie Reformacijos istoriją Baltarusijoje. Mūsų skaitytojams priminsime šio straipsnio ištrauką, kurioje nagrinėjama P. Skorinos biografija (iš rusų k. vertė kun. Ričardas Dokšas).

Skaityti toliau

Kun. dr. Valdo Aušros poezijos ir fotografijos knygos pristatymas

JAV Ziono lietuvių ev. liuteronų parapijos kunigo dr. Valdo Aušros eilėraščių ir fotografijų knyga „Kelionė, arba žodžiai ir vaizdai“ sutiktuvės :

KAUNE. Vasario 15 d. 16.00 val. Lietuvos švietimo istorijos muziejuje (Vytauto pr. 52)
KLAIPĖDOJE. Vasario 17 d. 17.00 val. I. Simonaitytės bibliotekos Gerlacho palėpėje.
TAURAGĖJE. Vasario 21 d. 17.00 val. B. Baltrušaitytės bibliotekoje.
VILNIUJE. Vasario 25 d. 12.00 val. Knygų mugės 3.1 salėje. Kartu su kitais trim poetais.
Vasario 26 d. 12.30 val. Vilniaus ev. liuteronų parapijos „Liuteronų namų“ salėje (Vokiečių g. 20).

facebook_1486286309230

Praeities ir atminties ženklai Reformatų sode

Arvydas Valionis
Praeities ir atminties ženklai Reformatų sode
2017-ieji –  Reformacijos metai

   „Dešinėje jos (Pylimo gatvės – A.V.) pusėje verta apžiūrėti sodininko Vėberio namus, šalia kurių nors ir neseniai įveistas, bet gražiai krūmuose ir gėlėse skendintis sodas. Su juo susisiekia erdvus, mūro siena apsuptas kvadratinis sklypas su namu, kiemu, daržais, flygeliais gilumoje ir daugybe  ūkinių pastatų. Tatai kalvinų bendruomenė, kurioje gyvena  pastoriai su šeimomis, reformuotos konsistorijos ir kanceliarijos pirmininkas bei kai kurie nariai,be to, to paties tikėjimo neturtėliai. Nuo kiemo tvora atskirtose kapinėse dar matyti keli antkapių  akmenys ir paminklai. Šios kapinės supo dar visai neseniai stovėjusią medinę bažnyčią, apleistą, neaukštą, bet gana erdvią, kuri šiandieną jau bemaž baigia sugriūti. Ji pastatyta 1682 m. Kai 1640 m. gegužės 26 d. buvo nuspręsta  iškelti  kalvinų bažnyčią už miesto ribų, šioje vietoje (arba netoliese, bet tikrai šiame sklype) iškilo nedidelė šventykla iš plytų ir rąstų. 1682 m.  balandžio  3 d.  fanatikų sukurstyta  minia sugriovė ją iki pat pamatų. Karalius  Jonas III leido kalvinams  atstatyti savo bažnyčia ir tai jie padarė tais pačiais metais,“ – taip apie Reformacijos sodą rašė garsus archeologas, istorikas  Adomas  Honoris Kirkoras 1856 metais išleistoje savo knygoje „Pasivaikščiojimai  po Vilnių ir jo apylinkes“.

Skaityti toliau

Reformacija ir Lietuvos švietimo sistemos raida

Logotipas_Reformacijai500

Švietimo sistema yra svarbus veiksnys, apsprendžiantis visuomenės kultūrinę būklę. Kultūros raidos intensyvumas konkrečioje tautoje ar valstybėje visada tampriai susijęs su švietimo sistemos kūrimosi eiga. Šią taisyklę patvirtina ir Lietuvos istorija. Mūsuose reikšmingas švietimo sistemos formavimosi etapas vyko XVI a. – tai amžius, bylojantis apie bendrą visuomeninio būvio pakylėjimą. Šiuos ryškius lokalinės kultūrinės panoramos pokyčius istorikai sieja su Reformacijos banga, tuo laiku atkeliavusia iš Europos.

Pirmoji Lietuvos Reformacijos banga 

Istorikai Lietuvos Reformacijos laikotarpį skirsto į du etapus. Pirmoji Reformacijos banga – tai M. Mažvydo, A. Kulviečio, S. Rapolionio ir kitų bendražygių pirmieji bandymai skleisti Reformacijos idėjas lietuvių tautoje. Antroji banga dažnai vadinama „didikų Reformacija“, nes šiame etape visuomeninio ir religinio gyvenimo pokyčius lėmė įtakingiausių LDK diduomenės atstovų atsivertimas į protestantizmą.

Pirmosios lietuvių reformatorių bangos atstovai nuo pat savo veiklos pradžios siekė sukurti Lietuvoje visą Vidurio ir Vakarų Europos švietimo modelio sistemą. Jie pirmieji rodė iniciatyvą steigti aukštesnės pakopos mokyklas, kuriose būtų mokoma modernizuoto to meto mokymo turinio[1]. Reformacijos išvakarėse švietimo būklė Lietuvoje toli gražu netenkino tuometinės visuomenės poreikių. Švietimo sistemą sudarė tik pradinės mokyklos. Net ir pradinis švietimas buvo menkai išvystytas, mokymo turinys atsilikęs nuo laikmečio. Apie vidurines mokyklas (II pakopos), skirtas pasauliečiams (nekalbant apie aukštąsias) iki pat 1539 m. istoriniuose šaltiniuose nėra jokių užuominų. Filoprotestantas Mykolas Lietuvis (arba V. Mikolojaitis) XVI a. viduryje užrašytame žymiajame traktate „Apie totorių, lietuvių ir maskvėnų papročius“ („De moribus Tartarorum, Lituanorum et Moscorum“) išreiškė nusivylimą ir apgailestavimą kad „mes neturime mokslui eiti gimnazijų“[2]. Skaityti toliau

Po vienu stogu Kaune – bažnyčia, valgykla ir sporto salė

Kaunodiena.lt

Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčią žino kiekvienas, tačiau netoli, Žaliakalnio papėdėje, stovi to paties architekto, Karolio Reisono, sumažinta bažnyčios kopija. Tik apleista dėl labai keistos situacijos.

Priklauso universitetui

Tarpukariu evangelikų reformatų narių lėšomis pastatytą bažnyčią E.Ožeškienės gatvėje tikintieji turi dalytis su valgykla ir sporto sale.

Po padu protestantai buvo tiek prie Lenkijos karalių, tiek prie Rusijos carų, tiek prie komunistų valdžios, bet net ir šiandien, kai nebėra prasmės kariauti dėl tikėjimo, evangelikai reformatai Kaune jaučiasi nustumti į šoną.

Bažnyčios pastatas priklauso Mykolo Romerio universitetui, kuriame treniruojasi ir maitinasi būsimi policininkai – universiteto Viešojo saugumo fakulteto studentai.

Evangelikai reformatai bažnyčioje sekmadieniais renkasi tik dėl to, kad tai daryti leidžia universiteto atstovai.

Kaunas ref baznycia Skaityti toliau

XVI–XVII a. Reformacijos Lietuvoje reikšmė: naujovių keliai

Dr. doc. Ingė Lukšaitė

Reformacijos Lietuvoje istoriografijoje, peržvelgus ją bendriausiais bruožais tuo požiūriu, kaip suvokiama pati Reformacija, išsiskiria kelios pagrindinės istorikų grupės. Lenkijos ir Vokietijos istorikai Lietuvos Reformaciją laiko jų kultūrų išspinduliuotu rezultatu. Trumpai tariant, Reformacija vertinama kaip svetimų kultūrų sukeltas reiškinys. Ši pažiūra vyravo ir tarpukario Lietuvos katalikiškos pakraipos istorikų (A. Aleknos, S. Sužiedėlio) [1] darbuose.

Z. Ivinskis Reformacijos plitimo Lietuvoje priežastimi laikė pačios katalikų bažnyčios silpnumą, žemutinio dvasininkų sluoksnio nepakankamą pasirengimą darbui ir kaimyninių protestantiškų valstybių įtaką. [2] Kai kurie katalikiškos krypties istorikai (J. Purickis) [3] ir protestantų istorikai (J. Šepetys, K. Gudaitis) [4] žvelgė į ją kaip į Lietuvos istorinės raidos etapą, turėjusį savo gilumines priežastis. Šiai pozicijai pritarė dauguma Lietuvos pokario ir dabartinių istorikų, nurodydami skirtingas svarbiausias Reformacijos plitimo Lietuvoje priežastis.

I.Luksaite Skaityti toliau

Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės

http://www.ve.lt/naujienos/klaipeda1/klaipeda/klaipedos-akvareles-namai-ir-zmones-475-1529047/

„Vakarų ekspresas“ tęsia pasakojimų ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius, dirbusius ar besimokiusius žmones. Šiandien eisime prie Vilties g. 9-ojo namo, kuriame tarpukariu gūžtas susisuko dvi Mažosios Lietuvos šviesuolių – Užpurvių ir Bajorų – šeimos. Skaityti toliau