Mėnesio archyvas: 2017 m. gegužės mėn.

Reformacijos jubiliejų palydės Vilniaus universiteto mokslininkės monografija

Sveikiname gerbiamą profesorę Dainorą Pociūtę-Abukevičienę
švenčiančią gražią sukaktį ir mokslinės veiklos 25-metį. Kartu džiaugiamės ir naująja
Profesorės monografija „Nematomos tikrovės šviesa: reformacijos Lietuvoje asmenybės ir idėjos“.

                                                                       Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija

 

vu.lt 

Birželio 1 d. 16 val. Vilniaus universiteto (VU) bibliotekos Baltojoje salėje vyks Filologijos fakulteto profesorės Dainoros Pociūtės-Abukevičienės monografijos „Nematomos tikrovės šviesa: reformacijos Lietuvoje asmenybės ir idėjos“ sutiktuvės, taip pat bus pristatyta mokslininkės bibliografijos (1991–2017 m.) rodyklė ir paroda „Vilniaus universiteto profesorė Dainora Pociūtė. Reformacijos paveldo pėdsakais: nuo gimtinės prūsų žemėje iki Sienos Italijoje“. Šis iškilmingas renginys skirtas profesorės 50-mečiui ir mokslinės veiklos 25-mečiui pažymėti.

VU Filologijos fakulteto Lietuvių literatūros katedros vedėjos, profesorės mokslinė veikla išsiskiria novatoriškais, įvairiakrypčiais lietuvių kultūros, literatūros ir kalbos istorijos tyrimais. Savo moksliniuose straipsniuose, monografijose tyrėja konceptualiai vertina Lietuvos reformacijos ir krikščioniškosios minties istoriją, protestantizmo idėjų sklaidą, jų įtakas, ankstyvųjų naujųjų laikų intelektinę refleksiją. Platus mokslininkės tyrimų, interesų laukas apima įvairialypę Lietuvos renesanso, baroko, apšvietos kultūros istoriją, Lietuvos ir Italijos kultūrinius ryšius, tarpkonfesinę XVI–XVII a. polemiką, net XVI a. Lietuvos medicinos socialinius, kultūrinius aspektus.

„Lietuva pirmą kartą valstybiniu mastu mini Reformacijos jubiliejų – iškilią 500 metų jubiliejaus sukaktį. Šis dėmesys liudija Lietuvą Europoje, kurios visuomenę ir kultūrą Reformacija paveikė kaip lemtingas jos naujųjų laikų identiteto dėmuo. <…> Lietuvos Reformacijos tyrimų istorija turi gilią pasaulinę tradiciją, reikšmingi jos ty­rimai buvo ir yra atliekami ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje, Vokietijoje, Italijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir kitose šalyse. Kaip itin platus, daugialypis, spalvin­gas ir gausų minties palikimą suformavęs procesas Reformacija tebėra gyvas ir ak­tualus šiandienos istoriografijos objektas. Ši knyga, kurioje įvertinti Lietuvos Refor­macijos mintį formavusių asmenybių veikla ir pobūdis, gimė kaip įsipareigojimas Reformacijos jubiliejaus progai“, – rašoma naujausioje VU mokslininkės knygoje.

Vartant 25 metus apimantį bibliografinį prof. D. Pociūtės-Abukevičienės mokslinės veiklos sąvadą, matyti, kad kiekvieni metai pažymėti svarbiais mokslo darbais – kasmet publikuota po keletą straipsnių Lietuvos ir užsienio leidiniuose, rengti senųjų tekstų šaltiniai, bendradarbiauta sudarant interaktyvią lietuvių kalbos, literatūros (kultūros) ir Lietuvos istorijos mokymosi šaltinių duomenų bazę, elektroninę lietuvių kalbos ir literatūros chrestomatiją, vadovauta bakalaurantų, magistrantų, doktorantų baigiamiesiems darbams, dėstyti „Lietuvių literatūros istorijos: LDK ir Prūsų Lietuvos literatūros“, „Naujųjų laikų literatūros: religinės sąmonės antropologijos“, „Italų Renesanso ir LDK kultūros“, „Naujųjų laikų kultūros procesų: Reformacijos ir literatūros“ kursai.

Be svarių mokslinių darbų, profesorė daug energijos skiria akademinei ir ekspertinei veiklai, savo atradimus, originalias įžvalgas pristato tarptautinėse ir respublikinėse konferencijose, įvairiuose akademiniuose disputuose, viešose paskaitose.

Kruopštus, kelerius metus trukęs prof. D. Pociūtės-Abukevičienės mokslinis tiriamasis darbas, be kita ko, įtraukęs ir akademinių bei kultūrinių mainų skatinimą tarp Lietuvos ir Italijos, pernai mokslininkei atnešė tarptautinį pripažinimą. Ji apdovanota antrojo laipsnio Italijos žvaigždės ordinu.

Lietuvoje talentinga mokslininkė pastebėta nuo pat studijų metų: jai dukart suteikta Lietuvos mokslų akademijos jaunųjų mokslininkų premija (1993, 1996), VU Rektoriaus premija už išskirtinę mokslinę veiklą, Lietuvos mokslų akademijos V. Krėvės-Mickevičiaus premija (abi 2008) ir Kultūros ministerijos Martyno Mažvydo premija (2009).

Nuo 2014 m. liepos profesorė eina VU Senato pirmininkės pareigas.

K.Donelaičio draugijos veikla ir žurnalas „Donelaičio žemė“ pristatyti Amerikos lietuviams

donelaitis.info

Gegužės 15-28 dienomis Jungtinėse Amerikos Valstijose lankėsi žurnalo „Donelaičio žemė“ redaktorius Algis Vaškevičius. Vienas iš pagrindinių jo vizito tikslų buvo susitikimai su Čikagoje gyvenančiais lietuviais ir Kristijono Donelaičio draugijos bei žurnalo pristatymai.

Pasaulio lietuvių centre Lemonte su Vydūno jaunimo fondo valdybos nariais susitikęs A.Vaškevičius  turėjo daugiau kaip dviejų valandų pokalbį, kurio metu sužinojo apie šio fondo vykdomus darbus. Neseniai 65-ąsias įkūrimo metines atšventęs Vydūno jaunimo fondas pagrindinį dėmesį skiria stipendijų studentams skyrimui. Kasmet aukštosiose mokyklose Lietuvoje studijuojantys studentai gauna apie 60 stipendijų, kurių dydis – nuo 200 iki 100 tūkstančių dolerių. Stipendijas gauna ir Jungtinių Amerikos Valstijų, Australijos, Didžiosios Britanijos, Kanados bei kitų šalių aukštosiose mokyklose studijuojantys lietuviai.

Skaityti toliau

Reformacijos 500-osioms metinėms skirta dekoratyvinė moneta

selonija.lt

Įvairių minėjimo iniciatyvų imasi ir kitos evangelinės bendruomenės, švietimo ir kultūros įstaigos (muziejai, bibliotekos, mokyklos ir pan.) bei Reformacijai, jos žiniai ir vertybėms neabejingi asmenys. Pristatome gražią juvelyro iš Druskininkų Giedriaus Bociso iniciatyvą – dekoratyvinę jubiliejinę monetą.

„Neseniai sukūriau Reformacijos 500-osioms metinėms skirtą jubiliejinę monetą. Tiesiog mąsčiau apie jubiliejinius Reformacijos metus ir atėjo noras kuo nors prisidėti. Ne iškart, bet mintis nusileido spontaniškai – pamaniau, kad galėčiau pasitarnauti tuo, ką sugebu, ką moku geriausiai. Suprantu, kad būtent šie metai yra puiki proga prisidėti prie Reformacijos sklaidos, todėl sukūriau nedidelę monetą, kurios averso pusėje pažymėtos Reformacijos 500-osios metinės, o reverso pusėje norėjosi užfiksuoti reformatoriaus Martyno Liuterio pirmuosius žodžius, ištartus pradedant gynybos kalbą Vormse, – „Iš meilės tiesai…“. Šiek tiek ilgiau užtrukau kurdamas logotipą averso pusėje, mat norėjosi, kad kryžius ir širdis gražiai atrodytų monetai esant bet kokioje padėtyje. Nežinau, ar dar yra sukurta moneta šiai progai pažymėti, bet pagalvojau, kad tai puiki proga Reformacijos jubiliejui paminėti ir taip skleisti jos žinią. Šios monetos pritaikytos tiesiog turėti kišenėje, segtis į atlapą, kabintis ant kaklo ar nešioti ant rankos su odine virvele – kaip apyrankę. Didžioji jų dalis yra pagamintos iš sidabro, bet yra ir pasidabruotų, ir žalvarinių. Gaminamos jos ne kalimo būdu, bet kur kas sudėtingiau – jos liejamos“, – savo sumanymą įamžinti Reformacijos 500 metų sukaktį pristato pats juvelyras Giedrius Bocisas.

Reformacijos draugijos išpopuliarintas maršrutas dėmesio nestokoja

http://www.silelis.res.lt/?lang=lt&mID=1&id=4724

2017-05-23. Anykščių ir kitų Aukštaitijos evangelinių bažnyčių tikintieji keliavo Reformacijos takais

Pažymėdamos 1517-uosius, kai Martynas Liuteris Vitenberge (Vokietija) paskelbė savo tezes, daugelis krikščioniškų šalių šiemet švenčia 500-ąsias Reformacijos metines. Lietuvos Respublikos Seimas, pripažindamas  Reformacijos įtaką ir svarbą Lietuvos valstybingumui, kultūrai ir kalbai, paskelbė 2017 metus Reformacijos metais. Seimo nutarime pažymima, jog Reformacija suteikė Lietuvai daug iškilių, meilę gimtajai kalbai puoselėjusių, raštijos ir kultūros srityje veikusių, švietimo sistemą formavusių asmenybių, tarp jų – Martyną Mažvydą, Kristijoną Donelaitį, Joną Bretkūną, Abraomą Kulvietį. Skaityti toliau

Prof. D. Pociūtės monografijos pristatymas

http://www.flf.vu.lt/naujienos/renginiai/2479-prof-d-pociutes-monografijos-pristatymas

REFORMACIJA: istorija, asmenybės, tyrimai.

Maloniai kviečiame į jubiliejinį vakarą, kuriame bus pristatoma Dainoros Pociūtės monografija „NEMATOMOS TIKROVĖS ŠVIESA: REFORMACIJOS LIETUVOJE ASMENYBĖS IR IDĖJOS“, taip pat prof. D. Pociūtes bibliografijos (1991–2017 m.) rodyklė. Skaityti toliau