Mėnesio archyvas: spalio 2018

Reformacijos diena

S V E I K I N A M E   S U   R E F O R M A C I J O S    D I E N A !

Minime  5 0 1-ąsias  metines.

Nuo šių metų Reformacijos diena – spalio 31-oji, jau Lietuvos Respublikos atmintinų dienų sąraše.

Renginys, skirtas šiai šventei, vyks lapkričio 6 d., 17.30 val. Mokslų akademijos mažojoje konferencijų salėje, Gedimino 3.

 

LRIKD valdyba

Kęstutis Pulokas. Reformacijos Dieną Pasitinkant

Kažkuriuo 1517 m. spalio 31 d. metu, Visų Šventųjų dienos išvakarėse, 33 metų Martynas Liuteris iškabino tezes ant Pilies bažnyčios Vitenberge durų.

Kęstutis PULOKAS, Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos valdybos narys

Spalio 31 dieną drauge su visu evangeliškuoju pasauliu švęsime Reformacijos šventę. 1517 m. spalio 31-ąją Vitenberge augustinų vienuolis, kunigas, teologijos mokslų daktaras Martynas Liuteris paskelbė 95 tezes, kviesdamas diskutuoti apie to meto bažnyčioje įsigalėjusias nuo Biblijos mokymo nutolusias praktikas. Ši diena laikoma Bažnyčios atgimimo – Reformacijos sąjūdžio, per kelerius metus apimsiančio didžiąją Europos dalį, pradžia. Reformacija keitė Bažnyčios sampratą, o kartu buvo ir reikšmingas visuomenės raidos veiksnys, skatinęs švietimą, gimtosios kalbos vartojimą. Taip pat ir Lietuvoje.

 Itin džiugu, kad nuo šių metų Reformacijos diena – spalio 31-oji yra įtraukta į Lietuvos Respublikos atmintinų dienų sąrašą. Dėl Reformacijos dienos oficialaus pripažinimo pernai, minint Reformacijos 500 metų jubiliejų, į Lietuvos Respublikos Seimą kreipėsi Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija.

Daugelyje Lietuvos evangelikų liuteronų ir evangelikų reformatų parapijų Reformacijos diena švenčiama artimiausio sekmadienio pamaldose. Sostinės visuomenę paminėti Reformacijos dieną jau ketvirtį amžiaus kasmet taipogi pakviečia Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija – šiemet minėjimo vakaras rengiamas lapkričio 6 d., antradienį, 17.30 val. Lietuvos mokslų akademijos Mažojoje salėje. Šįkart Reformacijos dienai skirtame dispute prisiminsime Karaliaučiaus universitete prieš tris šimtus metų įsteigto Lietuvių kalbos seminaro jubiliejų. Apie šio seminaro svarbą diskutuos žinomi mokslininkai Liucija Citavičiūtė, Arūnas Baublys, Sigitas Narbutas, Domas Kaunas. Giedos Vilniaus evangelikų liuteronų parapijos choras (vad. Asta Saldukienė). Lietuvių kalbos seminaras Karaliaučiaus universitete gyvavo iki miesto žūties 1944 m.

Spalio 16 d. prisiminėme Mažosios Lietuvos gyventojų genocidą, prasidėjusį 1944 m. rudenį į kraštą įsiveržus sovietų kariuomenei. Vienas spalio 16-osios minėjimo renginių tradiciškai surengtas Šilutės Hugo Šojaus muziejuje. Vis dėlto tenka pažymėti, kad nors spalio 16-oji yra įtraukta į Lietuvos Respublikos atmintinų dienų sąrašą, ji kasmet paminima daugiausia visuomenininkų pastangomis ir nė iš tolo neprilygsta tremčių minėjimams. Galbūt tai galima paaiškinti dviem pagrindinėmis priežastimis: nuo pokario laikų susiklosčiusia tam tikra tarptautine politine konjunktūra, o ypač tuo, kad Mažosios Lietuvos tragedija, savo mastais nė kiek nenusileidžianti masiniams trėmimams, o brutalumu juos gerokai pranokstanti, tiesiogiai palietė tik nedidelę dabartinių Lietuvos gyventojų dalį ir iki šiol nėra pakankamai įsisąmoninta mūsų visuomenės.

Šių metų spalio 1 d. pagaliau prasidėjo istorinės Plaškių evangelikų liuteronų bažnyčios atnaujinimo darbai – dengiamas laikinas stogas, apsaugosiantis apleistą pastatą nuo tolesnio nykimo. 1900 m. pastatyta bažnyčia buvo uždaryta ir nuniokota po karo, sovietų okupacijos metais. Pagėgių savivaldybėje prie pat sienos su Kaliningrado sritimi stūksantis tragiškos būklės pastatas Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios Konsistorijai buvo grąžintas prieš ketvirtį amžiaus, tačiau parapija nebuvo atkurta. Pastatui gelbėti prieš pusantrų metų susibūrė visuomeninė Plaškių bažnyčios atkūrimo bendrija. Pradėjus bažnyčios atnaujinimo darbus, aukštalipiai po stogo konstrukcijomis aptiko bažnyčios bokšto kryžių, kuris daugelį metų laikytas dingusiu. Galbūt tai gražus vilties ženklas prikeliant bažnyčią naujam gyvenimui. Plaškių bažnyčios atkūrimo bendrijos iniciatyvą galima paremti aukomis.

Vilniuje toliau netyla diskusijos dėl sostinės savivaldybės planuojamo Reformatų parko atnaujinimo. Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija neeiliniame suvažiavime rugsėjo 15 d. šiuo klausimu paskelbė rezoliuciją. Joje be kita ko sakoma, kad „Sovietmečiu buvo išniekintos evangelikų reformatų kapinės, sakraliniai objektai, todėl toliau galima kalbėti tik apie skriaudos evangelikų reformatų bendruomenei atitaisymą, atkuriant buvusį reljefą.“ Draugija viliasi, kad, pakoregavus parko atnaujinimo projektą, darbai bus toliau vykdomi pagal savivaldybės numatytą grafiką, o centrinėje parko vietoje iškils paminklas Reformacijai ir lietuviškos raštijos pradininkams atminti.

Apie visa tai ir daugiau skaitykite Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos svetainėje http://reformacija.lt Joje taip pat rasite informacijos apie draugijos veiklą, skelbimų apie numatomus renginius. Draugija kviečia jos veikloje dalyvauti įvairių įsitikinimų žmones, kuriems brangus Reformacijos paveldas.

Komentaras skambėjo radijo stoties XFM laidoje „Redaktoriaus žodis“, 2018 10 22

Reformatų skvero laiptai veda į nesusikalbėjimą

Diena.lt

Vieniems tos laiptuotos betoninės konstrukcijos primena sovietinį terorą, kitiems tai romantiška jaunystės pasimatymų vieta. Pasipriešinę savivaldybės brukamam Reformatų skvero atnaujinimo projektui vilniečiai dabar turi aiškintis tarpusavyje.

Iš savivaldybės – tyla

„Kita stotelė – Reformatų”. Pylimo gatve viešuoju transportu keliaujantys miestiečiai šį pranešimą girdi kone kasdien. Bet kodėl stotelė – Reformatų? Na, nes prie reformatų bažnyčios… Dažnai žinios tokios ir tėra. O skveras, žaliuojantis priešais bažnyčią, daugeliui tiesiog vieta, ir tiek. Ji patogi trumpinant kelią iš Senamiesčio į Naujamiestį, stumdyti vaikų vežimėlius, vedžioti šunis… Kitokių formų miesto gyvybė pačiame centre plytinčią erdvę aplenkia. Jai verkiant reikia pokyčių, tačiau – kokių?

Reformatų skvero atnaujinimo darbai turėjo prasidėti dar šią vasarą. Tačiau birželio pabaigoje sostinės savivaldybės paviešintas savivaldybės įmonės „Vilniaus planas” projektas sukėlė miestiečių nepasitenkinimą. Jiems visiškai netiko įmonės vadovės ir projekto autorės Jurgos Večerskytės-Šimeliūnės koncepcija, pagal kurią dabartinė skvero struktūra sunaikinama ir atkuriamas istorinis reljefas. Miestiečius suerzino ir itin kritinis autorės požiūris į XX a. 9-ajame dešimtmetyje architektų Gedimino Baravyko, Kęstučio Pempės ir Gyčio Ramunio sukurtą dabartinį teritorijos suplanavimą – erdvę paminklui „Tarybiniams partizanams ir pogrindininkams”.

Rugpjūčio pradžioje šis nepasitenkinimas virto „Re:formatų” festivaliu, surengtu projektui nepritariančių aktyvistų. Vasariškai ištuštėjusiame mieste jis tapo įvykiu. Net patiems valdininkams teko konstatuoti, kad visuomenės aktyvumas didėja ir esą jau nebeišeina nepaisyti jos nuomonės dėl viešųjų miesto erdvių. Skaitykite toliau

Seimas vienbalsiai pritarė Kauno reformatų bažnyčios grąžinimui

www.ref.lt 

2018 m. spalio 9 d. rytiniame posėdyje Lietuvos Respublikos Seimas priėmė (80–ia balsų už, susilaikė 0, prieš 0) nutarimą Dėl pritarimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios- Sinodo susitarimui „Dėl nekilnojamojo turto Kaune, E. Ožeškienės g. 41, grąžinimo Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčiai- Sinodui natūra“, projektas (Nr. XIIIP-2368(2)Projekto antrą variantą pateikė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto (pirmininkė Guoda Burokienė) narys Povilas Urbšys.

Svarstymas dėl Kauno evangelikų reformatų bažnyčios pastato nuosavybės klausimo pateikimo LR Seime  vyko rugsėjo 20 d. Posėdyje dalyvavęs kun. Raimondas Stankevičius sakė, kad kai kuriems parlamentarams buvo iškilę klausimų, bet po LR Seimo nario Povilo Urbšio detalaus ir teisingo išaiškinimo, klausimo pateikimui tolesniam svarstymui buvo pritarta vienbalsiai. Ir rugsėjo 26 d. Savivaldybių ir valstybės valdymo komitetas (pirmininkė Guoda Burokienė) – bažnyčios grąžinimui pritarė vienbalsiai. Komiteto teikimu balsavimas vyko spalio 9 d. rytiniame posėdyje, kuriame, kaip pateikėme aukščiau, LR Seimas grąžinimui Kauno ev. reformatų bažnyčios pritarė vienbalsiai.

Galutinį sprendimą dėl pastato grąžinimo tikintiesiems turi priimti Vyriausybė, gavusi LR Seimo pritarimą.

Kauno bažnyčios statybos istorija

Reformatai Kaune niekada neturėjo savos bažnyčios. Reformatų tikėjimo žmonės daugiausia buvo vokiečių  tautybės ir atvykstantys laikinai kunigai pamaldas reformatams laikydavo liuteronų bažnyčioje. Tarpukariu Kaunas lietuvėjo, reformatų (atvykusių iš Šiaurės Lietuvos daugiausia) skaičius perkopė tūkstantį.

1930 m. birželio  24 d. Lietuvos ev. reformatų Bažnyčios Sinode Biržuose buvo nutarta Kaune organizuoti atskirą reformatų parapiją, pavedant šį darbą kun. Jonui Šepečiui, kuris tame pat Sinode buvo ordinuotas Papilio–Vilniaus distrikto superintendentu. Taip pat tame Sinode buvo nutarta imtis reformatų bažnyčios Kaune statybos, sudarytas statybos komitetas, į kurį, be kun. Jono Šepečio, įėjo superintendentas kun. Povilas Jakubėnas, broliai kuratoriai Jonas ir Martynas Yčai bei kt.

Statybos reikalų komiteto pirmininku buvo išrinktas kuratorius, savivaldybės sveikatos apsaugos skyriaus viršininkas dr. Jonas Puodžiūnas. Dar 1930 m. kovą krt. Martynas Yčas, krt. dr. Mykolas Devenis ir Gabrielis Macys išrūpino reformatų bažnyčios statybai apie pusantro tūkstančio kv. metrų sklypą E. Ožeškienės gatvėje. Už sklypo nuomą kasmet miesto savivaldybei reikėjo mokėti po 25 ct už kv. metrą. Sklypą už 8 tūkst. Lt reformatams perleido ugniagesiai.

Lėšos bažnyčios statybai buvo renkamos visoje Lietuvoje. Buvo parduota žemė prie neveikiančios Deltuvos reformatų bažnyčios, o 1937 m. valstybės suteikė paramą 25 tūkst. Lt. Aukoti Kauno bažnyčios statybai buvo kviečiami visos Lietuvos reformatai, taip pat ir gyvenantys užsienyje.

Pirmąjį Kauno bažnyčios projektą parengė iškilus tų laikų architektas V. Michelevičius. Tačiau Valstybės Statybos taryboje šis projektas nebuvo patvirtintas kaip neatitinkantis architektūrinės aplinkos, nes Kaunui buvo numatyta naujo, modernaus miesto ateitis. Perprojektuoti naujai buvo pakviestas Karolis Reisonas (Kārlis Reisons, 18941981) – latvių kilmės Lietuvos architektas, tuo metu gyvenęs ir dirbęs Kaune.

Karolio Reisono 1937 m. suprojektuota evangelikų reformatų bažnyčia E. Ožeškienės gatvėje buvo puikios modernistinės architektūros, labai panaši į jo jau suprojektuotą ir pradėtą statyti Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio proga Romos katalikų Kristaus Prisikėlimo bažnyčią Žaliakalnyje.

Statybos darbai buvo pradėti 1937 metų lapkritį. Statybą vykdė rangovai S. Gurevičius ir J. Judelevičius. Darbus prižiūrėjo technikas kuratorius Martynas Dilys.

Išorės statybos darbai užbaigti 1938 m., o vidus buvo įrenginėjamas dar dvejus metus. Dėl prasidėjusios sovietų okupacijos naujoji bažnyčia nebuvo pašventinta, pamaldos nepradėtos laikyti.

Tolimesnis likimas

Pokariu buvo nugriauta viršutinė bažnyčios bokšto dalis, o nacionalizuotas pastatas paverstas alaus, vėliau tabako fabrikų sandėliu, kuriuo naudotasi iki 1952 metų. Tų metų kovo 13 d. Kauno miesto vykdomojo komiteto sprendimu pastatas perduotas VRM Kauno specialiosios mokyklos žinion, įpareigojant jį pritaikyti valgyklai ir įrengti sporto salę.

Prasidėjus Sąjūdžio judėjimui, visoje Lietuvoje kilo tautinio ir religinio atgimimo banga, žadanti laukiamų pokyčių. 1988 metų rudenį kauniečiai reformatai jau susibūrė į parapiją. Ėmė rūpintis bažnyčios atgavimu. 1990 metais Lietuvos kultūros paveldo globos Kauno taryba apsvarstė evangelikų reformatų bažnyčios tvarkymo eigą ir nusprendė, kad pastatas turi būti grąžintas parapijai ir atstatytas tiksliai laikantis K. Reisono projekto, tačiau šventovė tikintiesiems nebuvo perduota.

Pastatas iki šios buvo Mykolo Riomerio universiteto nuosavybė, šios aukštosios mokyklos Viešojo saugumo fakultetas naudojosi buvusios VRM Kauno specialiosios mokyklos sporto sale ir pagal geranorišką susitarimą  sekmadieniais bei bažnytinių švenčių metu leidžiama ten laikyti pamaldas, kun. Franko van Daleno rūpesčiu šiek tiek  įrengtas kambarėlis vaikučių mokyklėlei, galima susirinkti Agapei. Pirmą aukštą Universitetas nuomoja valgyklai, kuria taip pat susitarus su nuomininkais,  retkarčiais pasinaudoja parapija…

Nutarimo grąžinti Kauno reformatų bažnyčia tikintiesiems natūra pateikėjas Seimo narys Povilas Urbšys Svarstymuose sakė, kad kai daugiau nei du dešimtmečius tradicinė religinė bendruomenė yra priversta nuolat prašyti, kad būtų grąžintas okupacijos metais nacionalizuotas turtas, yra netoleruotina. Susidaro labai keistas įspūdis – per sovietų okupaciją nukentėjusi tikinčiųjų bendruomenė toliau skriaudžiama, šįsyk – Lietuvos biurokratų. Tai yra tarsi evangelikų reformatų bendruomenės atžvilgiu padaryto nusikaltimo pateisinimas, – pažymėjo parlamentaras.
Nuostabą dėl to, kad iki šiol tikintiesiems negrąžintas evangelikų reformatų bažnyčios turtas, yra išreiškęs ir Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko pavaduotojas Leonardas Talmontas. Jis sakė, jei jau Lietuvoje buvo nutarta kompensuoti žydų palikuonims už prarastą turtą, tai grąžinti Lietuvos tikintiesiems išlikusius maldos namus turėtų būti valstybės garbės reikalas.

Kauno ev. reformatų bažnyčia yra įtraukta į kultūros paveldo objektų sąrašą.

Lauksime LR Vyriausybės sprendimo… gal jau Reformacijos – 501-osioms – metinėms kauniečiai ir visos Lietuvos reformatai atgaus TAI, apie ką svajojo, kūrė, statė, kovojo XX-ame ir XXI- ame amžiuose…

„V.r.ž.“ inf.