Uostamiesčio gyventojai liko ištikimi gražiai tradicijai – pirmąją Naujųjų metų dieną vėl nusilenkė lietuvių grožinės literatūros pradininkui Kristijonui Donelaičiui. Sausio 1-oji – iškilaus poeto ir švietėjo gimtadienis, kurį klaipėdiečiai jau daug metų aikštėje po atviru dangumi pažymi neraginami ir nekviečiami.
Klaipėdos centre vidurdienį prie skulptoriaus, rašytojo ir poeto Petro Deltuvos sukurto paminklo K.Donelaičiui susirinkęs šviesuolių būrys prisiminė Rytprūsiuose nuošaliame Tolminkiemio bažnytkaimyje gyvenusį ir dirbusį lietuvių tautos genijų. Paminklo papėdėje skambėjo literatų ir aktorių deklamuojami į daugelį pasaulio kalbų išverstos nemirtingos K.Donelaičio poemos „Metai“ hegzametrai. Vytauto Didžiojo gimnazijos moksleiviai būrų dainiaus kūrinio ištraukas perskaitė ir vokiškai.
K.Donelaičio ganytojiškus darbus bei jo nuopelnus, vingiuotą gyvenimo kelią susirinkusiems priminė Klaipėdos evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas Reinholdas Moras.
Per Antrąjį pasaulinį karą sugriautos Šv. Jono bažnyčios atstatymo komiteto pirmininkas klaipėdietis Jurgis Aušra poeto veiklą siejo su reformacijos bangos iš Rytprūsių į Lietuvą atnešta su kultūra ir švietimu.
J.Aušra apgailestavo, kad sumanytas didžiausios ir svarbiausios ne tik evangelikams, bet ir visai miesto kultūrai svarbios šventovės atstatymo projektas kol kas juda vėžlio žingsniu – neaišku, kas finansuos statybas.
Ne vienas kalbėtojai pažymėjo, jog K.Donelaičio vardas ir dabar skamba kaip varpas, kurio dūžiai vienija lietuvius, kad ir kur juos būtų nubloškęs likimas.
Renginio vedėjas, Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos apskrities skyriaus vadovas Juozas Šikšnelis pasidžiaugė, kad darganoti orai klaipėdiečių neatbaidė vėl susirinkti prie K.Donelaičio paminklo ir pagerbti tautos dainių.
„K.Donelaitis mums primena pačias brangiausias vertybes – gimtąją kalbą, raštą, meilę tėvynei. Jas paniekinusios tautos pasmerktos pražūčiai“, – nepamiršti kunigo ir poeto priesakų ragino J.Šikšnelis.
K.Donelaičio gimtadieniai atviru dangumi – išskirtiniai. Niekas jų neorganizuoja, bet žmonės sausio1-ąją aikštėje susirenka neraginami tarytum nematomam burtininkui mostelėjus lazdele.
Ne vieną originalią kultūros akciją subrandinęs ir įgyvendinęs J.Šikšnelis spontanišką renginį siūlė įtraukti į UNESCO pasaulio kultūros ir istorijos paveldo vertybių sąrašą kaip unikalią pilietinę iniciatyvą.
Tokiai rašytojo idėjai entuziastingai pritarė K.Donelaičio gimtadienio šventėje jau ne pirmą kartą dalyvavęs Seimo narys klaipėdietis, Lietuvos liberalų sąjūdžio lyderis Eugenijus Gentvilas.
„Reikia garsinti K.Donelaičio vardą pasaulyje. Tuo galėtų užsiimti nevyriausybinės organizacijos, pirmiausiai UNESCO geros valios ambasadorių Lietuvoje korpusas“, – pastebėjo E.Gentvilas. Prie K.Donelaičio paminklo jo darbų ir raštų svarbą lietuvių tautai ne tik akcentavo, bet ir siejo jas su jautriomis dabarties problemomis dar viena politikė, ilgametė Seimo narė klaipėdietė socialdemokratė Irena Šiaulienė.
Susirūpinusi, kad Lietuvoje demografinė padėtis blogėja, katastrofiškai mažėja gimstamumas, I.Šiaulienė stebėjosi, kodėl dėl to kaltinamos vien tiktai moterys: „Kada mūsų vyrai susipras, pradės aktyviau darbuotis šioje srityje?“.
K.Donelaičio poemoje pavaizduoto Tolminkiemio (dabar Čystyje Prūdai) peizažą primenančioje šimtametėmis liepomis apaugusioje aikštėje sklandė pakili nuotaika – žmonės maloniai bendravo, sveikino vienas kitą su prasidėjusiais metais, fotografavosi su savo artimaisiais ir draugais.
Svere sukinėjosi menininkai, jūrininkai, skautai, Klaipėdos universiteto profesoriai, keli miesto tarybos nariai, taip pat ir buvę merai – Benediktas Petrauskas, Jurgis Aušra, Eugenijus Gentvilas, Rimantas Taraškevičius.
Susirinkusieji tikėjosi pamatyti dabartinį uostamiesčio merą liberalą Vytautą Grubliauską, kuris anksčiau nepraleisdavo progos su miestiečiais nusilenkti K.Donelaičiui, tačiau šįkart jo prie paminklo nepastebėta.
K.Šikšnelis prasitarė, jog gaivinama priblėsusi K.Donelaičio draugijos veikla – jau perrinkta valdyba, registruojami nauji nariai. Pasak jo, norintys įsilieti į poeto gerbėjų sambūrį žmonės nuo šiol turės mokėti 6 eurų įnašą.
Pirmąją Naujųjų metų dieną minėti K.Donelaičio gimtadienį, nesvarbu, kokie orai būtų, klaipėdiečius dar gūdžiu sovietmečiu paragino buvęs Eltos fotografas ir kraštotyrininkas Bernardas Aleknavičius.
Pirmąkart prie aikštėje susirinko tik septyni klaipėdiečiai o dabar aikštėje ir obuoliui nebuvo kur nukristi – susipratę žmonės, guvesni kultūros darbuotojai ir politikai supranta, už ką šiandien reikia padėkoti K.Donelaičiui.
„Daugelio mano draugų ir bendražygių, šventusių K.Donelaičio gimtadienius po atviru dangumi, jau nėra tarp gyvųjų, bet į aikštę pėdina jų vaikai ir anūkai“, – kalbėjo Klaipėdos garbės pilietis B.Aleknavičius.
Niekieno neraginami ir nekviečiami klaipėdiečiai K.Donelaičio gimtadienį jo vardu pavadintoje aikštėje minėjo 29-ąjį kartą.