Ar bus 2017– ieji Reformacijos metai?

http://www.selonija.lt/2016/03/12/ar-bus-2017-ieji-reformacijos-metai/

Krikščioniškoji Europa ateinančiais metasi ruošiasi švęsti neeilinį jubiliejų – 500-ąsias Reformacijos metines. Prieš 500 metų, 1517 m. spalio 31 dieną augustinų ordino vienuolis Martynas Liuteris viešai paskelbė  95 tezes, turinčias atnaujinti Bažnyčią.

Neeilinis jis ne tik dėl įspūdingo skaičiaus – pusė tūkstantmečio metų, nors tai irgi svarbu. Reformacija per penkis amžius pakeitė ne tik religijos istoriją – reformuota kriščionybė įsitvirtino daugelyje Europos šalių, pakeisdama žmonių požiūrį ne tik į Dievą, Bažnyčią, valstybę, bet ir kasdienius dalykus – darbą, mokslą, gimtąją kalbą.

Daugelis Europos šalių ruošiasi iškilmingai minėti šį reikšmingą jubiliejų. Katalikų bažnyčios vadovas popiežius Pranciškus žada dalyvauti bendrame katalikų Bažnyčios ir Pasaulinės liuteronų federacijos minėjime Lunde, šių metų spalio 31 dieną.

Neabejotinai daug ir prasmingų minėjimų vyks tose šalyse, kuriose evangelikais save laiko didelė ar didesnė dalis gyventojų: Vokietijoje, Šveicarijoje, Skandinavijos šalyse, Estijoje,Latvijoje ir kt.

Reformacija paliko neišdildomą pėdsaką ir Lietuvos istorijoje. Užtenka prisiminti, kad pirmosios lietuviškos knygos autorius Martynas Mažvydas, pasaulinės šlovės sulaukęs poetas Kristijonas Donelaitis, kurio jubiliejų visai neseniai minėjom, buvo liuteronų kunigai. Vienas seniausių Rytų Europoje Vilniaus universitetas buvo įsteigtas jėzuitų, tačiau juos skubino evangelikų sumanymas steigti aukštąją mokyklą ir ši konkurencija Lietuvai davė svarbiausią tuometinį Lietuvos švietimo ir mokslo centrą.

Niekada nebus pervertintas Reformacijos indėlis lietuvių kalbos įtvirtinimui. Būtent M.Liuterio iškelta mintis, kad žmogus turi skaityti Šventąjį Raštą savo gimtąja kalba, buvo postūmis įsiklausyti, kokia kalba kasdien bendrauja parapijos tikintieji, ir šią kalbą įteisinti bažnyčioje, ja ruošti giesmynus, maldaknyges ir Bibliją.  Lietuviškos, tegu ir siauros, religinėm reikmėm skirtos literatūros, leidimas turėjo ypatingos reikšmės lietuvių kalbos išlikimui, lietuvių literatūros, vertimo meno tolimesnei raidai.

Anot evangelikų vyskupo M.Sabučio, „labai didelė tikimybė, kad lietuviškai šiandien nekalbėtume, turbūt bendrautume lenkiškai ar kita kalba, bet tikrai ne lietuvių, nes nebuvo jokių prielaidų įsitvirtinti lietuvių kalbai“.

Tad Reformacijos pusės tūkstanmečio jubiliejus neabejotinai turėtų būti plačiai paminėtas ir Lietuvoje.

Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos Reformacijos kultūros ir istorijos draugija pasirašė kreipimąsi LR Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininkei Irenai Degutienei, Kultūros ministrui Šarūnui Biručiui ir Švietimo ministrei Audronei Pitrėnienei, kuriuo kviečia 2017  metus Lietuvoje paskelbti Reformacijos metais.  „Reformacija inicijavo Bažnyčios pertvarką, jos pokyčius, būtinus atsiliepti į Naujųjų laikų iššūkius, keitė pačios Bažnyčios sampratą, davė postūmį evangelikų bažnyčių susikūrimui. Kartu ji buvo Europos valstybių ir kartu Lietuvos kultūros veiksnys. Lietuvoje ji skatino gimtosios kalbos vartojimą, raštijos lietuvių kalbos kūrimą (A.Kulvietis, S.Rapolionis, M.Mažvydas, K.Donelaitis ir kt), švietimo sistemos plėtojimą ir jos atitikimą Naujųjų laikų visuomenės poreikiams, tautos savimonės formavimąsi,“ – teigiama kreipimesi. Jį pasirašusiųjų nuomone, „šis minėjimas gali paskatinti Lietuvoje pakantos,  tolerancijos nuostatas, demokratinį, elgesį, ekumeninį dialogą tarp skirtingai tikinčiųjų.“

LR Seimo narys Aleksandras Zeltinis teigė pritariąs ir palaikąs, kad ateinantys metai būtų paženklinti Reformacija.  Politikas teigė neabejojąs, kad Seimo nariai pritars tokiam siūlymui.  „Nėra jokių abejonių, kokia svarbi buvo Reformacijos įtaka kultūrai, postūmis švietimui. Tad ateinančių metų paskelbimas Reformacijos metais išties būtų puiki proga dar kartą įvertinti, nušviesti Lietuvos istorijos svarbius aspektus. Neabejoju, kad šis jubiliejus turi būti paminėtas su derama pagarba,“ – tvirtino Biržuose išrinktas politikas, prisimindamas, kad praėjęs Radvilų jubiliejus, jo nuomone, nebuvo paminėtas tokiu lygiu, kokio nusipelnė ši garsi valstybės vyrų giminė.

Lietuvos Reformacijos istorijos  ir kultūros draugijos kreipimąsi pasirašė:

Sigitas Kregždė, Dainora Pociūtė-Abukevičienė, Dobilas Kirvelis, Ingė Lukšaitė, Donatas Balčiauskas, Vytautas A.Gocentas, Kęstutis Pulokas, Arvydas Valionis, Arvydas M.Kregždė, Algirdas M.Žemaitaitis, Ingrida Ramšienė, Rimantas Žirgulis, Danguolė Juršienė, Raimonda Ragauskienė, Dalija Gudliauskienė, Gintaras Butkevičius, Edita Lansbergienė, Deimantas Karvelis.

Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijoje klausimas dėl 2017 m. paskelbimo Reformacijos metais bus svarstomas kovo 16 dieną.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.