Autoriaus archyvas: Redaktorius

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus

literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse.

Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai,

studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Siūlymus galima teikti iki 2017-ųjų spalio 16-osios Neringos savivaldybės administracijai. 

Daugiau informacijos  http://neringa.lt/index.php?-339993930

Virginija Burbienė

Direktoriaus pavaduotoja

Liudviko Rėzos kultūros centras

L.Rėzos g. 8 B, 93101, Juodkrantė

Tel. (8 469) 53448, mob. 8 68217432

el.p. kultura@lrezoskc.lt

www.lrezoskc.lt

 

Nemokamos ekskursijos „Vilniaus Radvilų keliais“: monetos Radvilų rūmams išleidimo proga

Norint dalyvauti, reikėtų užsiregistruoti, daugiau info pateikta nuorodoje

Nemokamos ekskursijos „Vilniaus Radvilų keliais“: monetos Radvilų rūmams išleidimo proga:

www.lb.lt/lt/renginiai/nemokamos-ekskursijos-vilniaus-radvilu-keliais-monetos-radvilu-rumams-isleidimo-proga

Rugsėjo 26 dieną Lietuvos bankas išleidžia 20 eurų kolekcinę sidabro monetą, skirtą Radvilų rūmams, kadaise tituluotiems Vilniaus Versaliu. Ta proga rugsėjo 30 dieną, šeštadienį, vilniečius ir miesto svečius Lietuvos bankas pakvies į nemokamas ekskursijas „Vilniaus Radvilų keliais“.

Kviečiame dalyvauti konferencijoje „Rytų Europa ir vokiečių literatūra. Johannesas Bobrowskis ir kiti“

Rugsėjo 21-22 d. VDU vyks tarptautinė konferencija „Rytų Europa ir vokiečių literatūra. Johannesas Bobrowskis ir kiti“, skirta Pabaltijo germanistų ryšių plėtrai su kolegomis iš kaimyninių šalių. Konferenciją organizuoja VDU Užsienio kalbų, literatūros ir vertimo studijų katedra ir Heidelbergo universiteto Vokiečių kaip užsienio filologijos katedra. Skaityti toliau

Dr. Algirdas Matulevičius. Vydūnas – talentingas istorikas

http://www.voruta.lt/dr-algirdas-matulevicius-vydunas-talentingas-istorikas/

Dr.Algirdas MATULEVIČIUS, istorikas, enciklopedistas, www.voruta.lt

Šiais metais Europa mini Reformacijos 500-ąsias metines,pradėjusi po viduriniųjų amžių tamsos naują epochą-renesansą Bažnyčios,valstybių bei tautų politiniame ir visuomeniniame gyvenime,raštijos gimtosiomis kalbomis plėtrą.Siomboliška, kad dabar, po 85 metų, Vokietijoje pakartotinai išleistas.

Vydūno istoriosofinis ir istorinis kapitalinis veikalas Septyni šimtmečiai vokiečių – lietuvių santykių (1932m. Tilžėje vokiečių kalba, antras leidimas 1982m. Čikagoje, 2001m. lietuvių kalba Vilniuje, 2017m. vėl vokiečių kalba Sieben Hundert Jahre deutsch-litauischer Beziehungen Miunsteryje). Visuomenėje genialusis Vydūnas labiausiai žinomas kaip filosofas,publicistas,rašytojas,visuomenės ir kultūros veikėjas.Mažiau –kaip žymus istorikas.Šis jo veikalas yra vienas reikšmingiausių, originaliausių ir aktualiausių iš Prūsijos ir Mažosios (Prūsų) Lietuvos istorijos. Apima kelias epochas nuo kryžiuočių užkariavimų vakarinių baltų kraštuose XIII a.  iki XX a. pirmosios pusės antro ketvirčio imtinai.Šia monografija naudojausi 1970-1972metais rašydamas disertaciją apie Mažąją Lietuvą. Vydūnas pirmasis ėmė kritikuoti tarpukario vokiečių tyrėjų Gertrudos Heinrich-Mortensen ir Hanso Mortenseno teiginius, esą Prūsų (Mažosios) Lietuvos lietuviai (lietuvininkai) nėra autochtonai,o XVa.-XVIa. pradžios atsikėlėliai iš Didžiosios Lietuvos, neva tokie pat kolonistai kaip ir vokiečiai, tik šie, atsieit, ankstesni – nuo XIIIa.Tikrieji krašto šeimininkai, tvirtina Vydūnas, yra prūsai, lietuviai, sūduviai, kuršiai. Iki nacių įsigalėjimo valdžioje Vilhelmas Storostas buvo itin tolerantiškas, lojalus Vokietijos pilietis, daugiausia dėmesio skyręs lietuvybės stiprinimui švietėjiška veikla, aukštai vertinęs vokiečių tautą ir kultūrą, propagavęs demokratines idėjas. Reiche stiprėjant tautinių mažumų prievartinei germanizacijai ir plintant nacionalsocializmo ideologijai, neigiančios apskritai kitų tautinę gyvastį, Vydūnui teko ginti lietuvybę, išaukštinti garbingą aisčių-baltų praeitį ir parodyti lietuvių kultūros, kalbos svarų įnašą į Europos tautų civilizaciją, į demokratines vertybes.Jis skyrė Prūsijos ir Vokietijos valdžios politiką nuo vokiečių šviesuomenės (Hegelio, Herderio, Kanto, Goethes, Hamanno, Ostermėjerio, Schillerio, Sudermanno, Wicherto), ypač evangelikų dvasininkų, pastangų apginti lietuvių tautą kaip darbščią, dorą, taikią. Savo viena seniausių indoeuropietiška kalba, kilnumu,taikingumu ir gyvenimo būdu lietuviai išlaikė daugiausia archaiškumo, o germanai ir slavai per klajones daugelio šių savybių neteko,tapo karingais užkariautojais.Kai baltų žemės buvo užkariautos iš rytų ir vakarų,tada tiesiogiai susidūrė ir pradėjo tarpusavyje kariauti minimos dvi tautos.

Vydūno monografijoje pabrėžiama, kad Vokiečių ordino riterių tik technika, mūro pilys buvusios galingesnės, bet baltai liko stipresni dvasia. Čia Vydūnas iškėlė moralės prioritetą.Aprašoma ir idealizuojama Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir jos valdovai. Anot jo ,joks karas, joks pavergimas ilgai nesužalojo tautos. Vydūnas, tartum XX a. baltų krivių krivaitis, pabrėžia kultūros uždavinį ugdyti tautiškumą.Tautos gyvastis- kalba. Vydūnas matė, kaip žmonės, kalbantys svetima kalba, tampa aistringi išmoktosios  kalbos tautybės gynėjai.Taip elgėsi suvokietėję mažlietuviai. Galiu pridurti, taip atsitiko su sulenkėjusiais Vilniaus krašto didlietuviais. Į klausimą ar išliks lietuvybė Vydūnas monografijoje atsakė: Jeigu visi mūsų tautos žmonės tuo rūpinsis, tautai vėl bus suteiktas gyvenimas laisvoje Tėvynėje.

Nacius siutino knygoje skelbiama tautų taikaus sambūvio nuostata, įspėjimas, kad spartus ginklavimasis, naujausių išradimų Vokietijoje  panaudojimas tobuliausių ginklų gamybai gali sukelti naują pasaulio gaisrą. Militarinė totalitarinė valstybė išsigimė. Kokie pranašiški žodžiai! Dėl to jis nukentėjo. Genialus mąstytojas kūrė su širdgėla. Tik didis savo tautos patriotas ir drąsus talentingas mokslininkas įsigalint hitlerizmui, galėjo parašyti didlietuvių ir mažlietuvių, pastarųjų koegzistencijos su vokiečiais per keletą šimtmečių istoriją. Technikos pažanga, visuomenės  ir valstybės modernizacija,anot Vydūno, turi tarnauti kilniam tikslui, pranašiškas jo numatymas, kad kai kurie jau mąsto apie keliones į kosmines erdves. Nacionalsocialistai, didvalstybės Trečiojo Reicho šovinistai jį smerkė kaip lietuvių nacionalistą.Vydūnas atkirto, kad mažlietuvių kova už savo kultūros teises, dėl gimtosios kalbos, tautos gyvastį esanti teisėta ir morali. Monografija užbaigiama viltimi, kad lietuvių ir vokiečių santykiai gerės. Taip ir atsitiko.

Vydūno knyga Septyni šimtmečiai vokiečių ir lietuvių santykių yra vienas reikšmingiausių, objektyviausių ir plačiausių veikalų Mažosios Lietuvos istoriografijoje. Tai testamentas mažlietuviams išlaikyti tautinį tapatumą, gyventi laisvoje savo per tūkstantmečius gyvenamoje žemėje. Savo kūryboje Vydūnas pasireiškė kaip tautinės savigynos, tautų lygiateisiškumo, laisvės, demokratijos, dorovės šauklys. Vydūnizmas- tai epochinis reiškinys. Jei Vydūnas būtų buvęs vokietis, jis ir šiandien garsėtų pasaulyje kaip vienas žymiausių Europos humanistų, gėrio, moralės,ištikimybės savo tautai, ypatingo dvasingumo etalonas. Būtina mums iš jo priesakų mokytis ir įgyvendinti tai gyvenime.

Vilnius,2017 rugsėjis