Autoriaus archyvas: Viktorija

Vilniaus knygų mugės naujienos

Džiaugiamės galėdami pasidalinti šių metų Knygų mugės naujienomis:

Vasario 24d., šeštadienis, 16 val., Konferencijų salė 1.3

sudarytojos Austės Nakienės, Linos Petrošienės, Gailos Kirdienės knygos „Klaipėdos krašto dainos ir muzika“ pristatymas.

Vasario 24d., šeštadienis, 18 val., forumas-lrt studija

Raimondos Ragauskienės knygos „Mirties nugalėti nepavyko:
Biržų ir Dubingių kunigaikščių Radvilų biologinė istorija
XV pab.–XVII a.“ pristatymas. Dalyvauja autorė, Genutė Kirkienė,
Alfredas Bumblauskas, Vilma Gudienė (Lietuvos edukologijos
universitetas). Filmuoja LRT

Vasario 25 d., sekmadienis, 12.00 val.,

Konferencijų salė 5.5

Ingės Lukšaitės knygos „Kai tikėjimas keitė pasaulį… Reformacija Lietuvoje“ pristatymas.

 Vasario 25 d., sekmadienis, 15.00 val., Forumas – LRT studija.

Astridos Petraitytės knygos „Algirdas. Iš Kauno. Kuriant valstybę“ pristatymas.

Dalyvauja: autorė, Saulius Šaltenis, Nijolė Oželytė, Robertas Grigas

Organizatorius: Homo liber. Filmuoja LRT.

Knygų mugės programa čia. 

Rašytojos D. Kalinauskaitės kalba, pasakyta Knygų mugėje

lnb.lt 

Skelbiame Nacionalinės literatūros ir meno premijos laureatės rašytojos Danutės Kalinauskaitės kalbą, pasakytą 19-osios Vilniaus knygų mugės atidarymo iškilmėse.

Danutė Kalinauskaitė:

„Gal senatvė  ir baimė sumaišė man protą, bet toks  jausmas, kad  žmonių giminė – vienintelė – išmiršta ir kad išlikti lemta vien Bibliotekai, šviesiai,  vienišai, beribei, tobulai, pastoviai, turinčiai neįkainojamus tomus, nesunaikinamai, mįslingai […]

Biblioteka yra neribota ir periodiška. Jei amžinasis keliauninkas trauktų per ją kokia nors kryptimi, amžiams bėgant, įsitikintų, jog tie patys tomai kartojasi taip pat chaotiškai (o atsikartojęs chaosas tampa tam tikra tvarka.). Mano vienatvę džiugina ši graži viltis“, – taip apie biblioteką kaip visatą, knygas, tą vienintelę knygą, kurioje pasakyta visa tiesa, – savo nuostabiojoje „Babelio bibliotekoje“, – rašė jau senas ir beveik aklas Jorge Luisas Borgesas.

Kiekvienais metais vasario pabaigoje šie rūmai irgi virsta milžiniška biblioteka su savo labirintais, užkaboriais, lentynomis, tomais, žodžių kombinacijomis, taškais, kableliais ir milijardais raidžių. Ir keliauninkais.

Jau esame įsimiklinę klausytis ir net nebeprieštaraujame, kad lietuviai moka tik uoliai kentėti ir dar uoliau skųstis. Viskuo: saule, lietumi, sniegu ir vėju, valdžia ir vienas kitu. Ir kad jų nedžiugina viltis, tikėjimas. Bet kai pamatai, kaip jie, suvažiavę iš visų pasviečių, niekieno neverčiami ir neraginami, neagituojami, plūsta į „Litexpo“ parodų rūmus kaip į kokius Šiluvos atlaidus, procesiją prie bilietų kasų pradėdami jau Lazdynų miškelyje, supranti, kad tai – viltis ir tikėjimas knygos galia.

Tikrai, švęsdami valstybės šimtmetį, galime tik pasveikinti vieni kitus, kad konkurencijos su kitomis medijomis sąlygomis esame vis dar tarp skaitančiųjų knygas. Kad knygų pasaulyje mes ne koks nors užkampis ar provincija, o lygūs su lygiais. Kad pasaulinės naujienos mus pasiekia tuojau pat, nespėjusios ataušti ir tapti vakar diena, o kartais net aplenkia pačios save. Kad niekam nenusileidžiame nei turinio, nei poligrafijos kokybe. Kad gebame sukurti knygas – stebuklus.

Pagaliau, kad galime skaityti, rašyti ir leisti knygas lietuvių kalba be jokių trikdžių ir ribojimų, kuriuos mums kas nors nustatytų. Su Knygos švente!“

Biržų muziejui – 90. Atkurtos valstybės 100-metį ir Biržų muziejaus 90-metį pasitinkant

selonija.lt

Jau kaip paskutinės smiltelės smėlio laikrodyje byra dienos iki svarbiausios ir iškiliausios šių metų šventės – Atkurtos Lietuvos valstybės 100-mečio. Pernai Vokietijoje profesoriaus Liudo Mažylio rastas Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalas jau eksponuojamas Vilniuje Signatarų namuose. Atrodo, kad ypatingas dokumentas vėl visus telkia, vienija, žadina patriotinius jausmus, nors žinia apie jo atradimą ne visus džiugino ir net sukėlė priešiškumą akademinėje visuomenėje, kilo diskusijos, ginčai, ar galima L. Mažylio atrastą dokumentą vadinti Nepriklausomybės akto originalu. Tačiau aistros aprimo, ir šio dokumento atradimas šiandien vertinamas kaip svarbiausias praėjusių metų įvykis pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Šio svarbaus dokumento kopiją biržiečiai galės pamatyti eksponuojamą ir mūsų Muziejuje jau atkurtos Lietuvos šimtmečio išvakarėse.

2017-ieji visiems buvo pasiruošimo šiai iškiliai šventei metai, dauguma renginių, iniciatyvų buvo skirta artėjančiam Valstybės jubiliejui, šios datos įprasminimui. Intensyvūs, darbingi, prasmingi šie metai buvo ir Biržų krašto muziejui „Sėla“, juolab, kad Muziejus ruošėsi minėti ne tik atkurtos Lietuvos valstybės 100-metį, bet ir Muziejaus įkūrimo Biržuose 90-metį. Vasario 16-oji – ir Biržų muziejaus gimtadienis. Minint Nepriklausomos Lietuvos 10-metį, Biržų miesto šviesuomenė, su apskrities viršininku Vladu Rozmanu priešaky 1928 m. vasario 16 d. tautos gražiai praeičiai pažinti ir senovės liekanoms globoti Biržuose oficialiai atidarė muziejų. Tad biržiečiams šie metai – dvigubai jubiliejiniai, „Sėlos“ žmonėms bus dvigubai intensyvūs. Bet grįžkime prie 2017-ųjų – kaip Muziejus žengė link šių dvigubai jubiliejinių metų.

Skaityti toliau

Siūloma pažymėti Reformacijos dieną

BNS

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narys „valstietis“ Arūnas Gumuliauskas siūlo į atmintinų dienų sąrašą įtraukti Reformacijos dieną.

Siūloma ją minėti spalio 31-ąją, numato Seime registruota Atmintinų dienų įstatymo pataisa. Projektu parlamentaras sako norintis atkreipti visuomenės dėmesį į reformaciją ir jos įtaką Lietuvos kultūros, švietimo ir mokslo raidai.

Spalio 31-oji pasirinkta, nes tą dieną 1517 metais Martinas Liuteris paskelbė garsiąsias 95 tezes, laikomas religinio, kultūrinio, socialinio ir politinio reformacijos sąjūdžio pradžia.

Reformacijos dieną spalio 31-ąją mini daugelis evangelikų bažnyčių, ji taip pat plačiai minima įvairių valstybių mokslo ir švietimo institucijų, visuomeninių organizacijų, nurodoma pataisos aiškinamajame rašte.

Pažymima, kad Lietuvoje reformacija skatino gimtosios kalbos vartojimą, raštijos lietuvių kalba kūrimą ir leidybą, švietimo sistemos plėtojimą, tautos savimonės formavimąsi. Tarp garsiausių lietuviškųjų reformatorių – pirmosios lietuviškos knygos „Katekizmo“ autorius Martynas Mažvydas, lietuvių grožinės literatūros pradininkas Kristijonas Donelaitis, švietėjas, vienas lietuvių raštijos pradininkų Abraomas Kulvietis.

 

2017-ųjų metų M.L.Rėzos vardo kultūros ir meno premija įteikta Ingei Lukšaitei

alkas.lt

Sausio 6 d, šeštadienį, Juodkrantės evangelikų – liuteronų bažnyčioje įteikta devintoji Neringos savivaldybės Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija už Kuršių nerijai ir Mažosios (Prūsų) Lietuvos istorijai ir kultūros tradicijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą mokslinėje – tiriamojoje veikloje.

Po to, kai Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis įvardijo laureatę ir jai įteikė premiją liudijantį atminimo ženklą, gausiai susirinkusi auditorija žinią palydėjo ilgai netilstančiais plojimais.Simboliška, kad 2017 m., pažymėjus Reformacijos 500 metų jubiliejų, o 2018 m., įžengus į Lietuvos valstybės šimtmečio metus, premija įteikta vienai žymiausių Lietuvos istorikių, kurios darbų pagrindu išugdyta ne viena jaunųjų istorikų karta.

2017 – ųjų metų Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija įteikta doc. habil. dr. Ingei Lukšaitei | Liudviko Rėzos kultūros centro nuotr.

Skaityti toliau

M. L. Rėzos vardo kultūros ir meno premija – Ingei Lukšaitei

regionunaujienos.lt

Neringos savivaldybės tarybos sprendimu devintoji Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija skirta docentei, humanitarinių mokslų habilituotai daktarei Ingei Lukšaitei.

Premija skirta atsižvelgus į Liudviko Rėzos kultūros centro tarybos (kuratoriumo) ir Neringos savivaldybės tarybos komiteto, atsakingo už kultūrą siūlymą bei įvertinus I. Lukšaitės ilgamečius Prūsijos/Mažosios Lietuvos istorijos ir kultūros tyrimus, turėjusius didelės reikšmės šių dienų regiono kultūros politikos formavimui.

Rekomendaciją dėl premijos skyrimo pateikė Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas. Docentė, humanitarinių mokslų daktarė I. Lukšaitė yra viena pirmųjų mokslininkių Lietuvoje, pradėjusi tyrinėti Rytų Prūsijos istorijos ir kultūros horizontus. Ji yra paskelbusi daugiau nei 180 publikacijų, iš kurių išskirtini du solidūs tyrimai, apėmę Mažosios Lietuvos istorijos ir kultūros tematiką: 1999 m. išleista monografija „Reformacija Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje ir Mažojoje Lietuvoje XVI dešimtmetis – XVII a. pirmasis dešimtmetis“ ir 2009 m. šaltinių rinkinys „Klaipėdos miesto ir valsčiaus evangelikų liuteronų bažnyčios vizitacijų 1676-1685 m. dokumentai.

Dėstydama kultūros istorijos pagrindus docentė, humanitarinių mokslų daktarė I. Lukšaitė Klaipėdos universitete paruošė daug gabių studentų, vėliau siejusių profesiją su pasirengta specialybe daugelyje valstybinių, privačių mokslo ir kultūros institucijų.

Už nuopelnus I. Lukšaitė apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu. Ji taip pat yra Martyno Mažvydo bei Lietuvos valstybinės mokslo premijų laureatė.

Premija I. Lukšaitei bus įteikta 2018 m. sausio 6 d. minint Martyno Liudviko Rėzos 242-ąsias gimimo metines. Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyks Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje.

Svečiuose pas skulptorę

luma.lt

Susitikimo pradžią ir pabaigą sujungianti skulptorės įžvalga:  “ Šiandien  Lietuvoje turime kurti ne bauginančius  mirties koridorius, o gyvenimą tvirtinančius dalykus’

2017 gruodžio 1, po LUMA Respublikinės valdybos išvažiuojamojo posėdžio Vilniuje, jungtinė grupė lumiečių ir zontiečių apsilankė skulptorės Dalios Matulaitės studijoje Antakalnyje. Vizito intencija buvo keleriopa. Visų pirma – noras plačiau susipažinti su skulptore, kurios darbų kraitėje gausu kūrinių, skirtų iškilioms Lietuvos moterims: simbolizuotoms Gražinai ir Neringai,  rašytojoms Ievai Simonaitytei, Lazdynų pelėdai ir k t.  Juk  ir LUMA, ir ZONTA, tarptautinių tinklų narės, buria išsilavinusias moteris, daug dėmesio skiria moterų įveiklinimui, dabarčiai ir istorijai,  moterų darbų įvertinimui, sklaidai. Antra, domino asmenybė, kuri savo kūrinijoje giliai ir meistriškai kuria ir taiko komunikacinių ženklų sistemą. Trečia, skulptorė sėkmingai dalyvavo Reformacijos 500 metų sukakties proga organizuotame skulptūrinių idėjų konkurse, kurio laimėtoją Lietuvos Reformacijos  istorijos ir kultūros  draugija – Kultūros ministerijos organizuoto konkurso partnerė, remiantis konkurso sąlygomis,  pakvies sukurti skulptūrą Reformatų skvere Vilniuje, Pylimo gatvėje.  Visi trys  intencijos aspektai žadėjo įdomų, gyvą, kupiną  kultūrinio turinio, susitikimą. Taip ir įvyko. Žvelgdamos į susimąstyti apie mūsų dabartį ir ateitį nuteikiantį D.Matulaitės sukurtą  “Europos suolelį”, radusios vietą tarp studijoje esančių   modelių ir realių skulptūrų, retsykiais gurkštelėdamos karšto vyno skonio arbatos iš santūrią eleganciją mėgstančios skulptorės išraiškingų puodelių, viešnios susidomėjusios klausė profesorės pasakojimo apie Budapešte pastatytą jos iškilų darbą – paminklą Jadvygai ir Jogailai, Druskininkuose – per Augustavo sutarties įženklinimą pristatytą ne vien tarpusavio meilės, bet ir meilės savo šaliai Žygimanto Augusto ir Barboros istoriją… Skulptorė nevengė atsakymų į keblius viešnių  klausimus dėl  visuomenę jaudinančios situacijos Lukiškių aikštėje, dėl paminklo J.Basanavičiui, kuriame buvo pateikusi paraišką dalyvauti, bet biurokratiniai viražai sutrukdė. Visos galėjo apžiūrėti jos parengtą šiam konkursui darbą, kuris taip ir liko tarp studijos sienų. Stebino profesorės gebėjimas bet kuriuo atveju išlikti santūria ir taktiška, gilias savo įžvalgas pateikti Ezopo kalba. Linkėdamos jai stiprybės ir sveikatos, išsiskirstėme, galvodamos apie būsimą paminklą Lietuvos Reformacijai, jos puoselėtojams, lietuviškos raštijos ir spaudos kūrėjams. Ir apie savo atsakomybę, reikiamą indėlį šio darbo visuomeninėje  talkoje .

Paminklo Lietuvos Reformacijos ir lietuviškos raštijos pradininkų konkurso aptarimas

Lapkričio 29 dieną Lietuvos dailininkų sąjungoje paskelbti paminklo Lietuvos Reformacijos ir lietuviškos raštijos pradininkų atminimo įamžinimui Vilniuje, Reformatų parke, skulptūrinių – architektūrinių idėjų konkurso nugalėtojai.

Lietuvos dailininkų sąjunga, bendradarbiaudama su LR Kultūros ministerija bei Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija, 2017 m. organizavo atvirą skulptūrinių – architektūrinių idėjų Lietuvos Reformacijos ir lietuviškos raštijos pradininkų atminimo įamžinimui konkursą. Kurio tikslas – sukurti memorialą Lietuvos Reformacijos ir lietuviškos raštijos pradininkams Vilniuje, Pylimo g. esančiame Reformatų parke.

Lietuvos Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos pirmininkas Donatas Balčiauskas pasidžiaugė įvykusiu konkursu, kurio draugija bei evangelikų reformatų bendruomenė laukė 25 metus. „Dar 1996 metais draugijos nariai, finansiškai remiant Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijai, Reformatų skvere atidengė paminklinį akmenį su įrašu: „Čia, buvusiose kapinėse bus pastatytas paminklas XVIa. Lietuvos reformacijos ir raštijos pradininkams“, – teigė Donatas Balčiauskas.

Komisijos pirmininkas prof. habil. dr. A. Samalavičius pasveikino laimėtojus ir pasidžiaugė sklandžiai įvykusiu konkursu. “Pirmosios vietos –  „Stelos“ UAB „Žybartuva“, Dalia Matulaitė, Juras Balkevičius ir Antrosios vietos –  „Varpinė / Knygų lentyna“ Šarūnas Arbačiauskas laimėtojai buvo konkurso lyderiai. Didžioji vertinimo komisijos narių dalis juos iš karto ir matė tarp laimėtojų”, – sakė prof. habil. dr. A. Samalavičius. Vėliau konkurso nugalėtojai trumpai pristatė savo darbus, atsakė į susirinkusių klausimus.

 

 

 

 

 

Gedimino Zemlicko nuotraukos