Autoriaus archyvas: Viktorija

Ypatingas radinys Vilniaus centre – aptiko mistinės bažnyčios dalį

lrytas.lt

Vilniuje archeologai aptiko bažnyčios, kurios tiksli vieta iki šiol nebuvo žinoma, pamatus. Viešosios įstaigos „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos” direktoriaus Zenono Baubonio teigimu, visuomenei tyrimų rezultatai bus pristatyti po savaitės. Kaip naujienų agentūrai „Elta“ sakė archeologas Justinas Račas, buvusios medinės reformatų bažnyčios pamatai atkasti sostinės Reformatų skvere, kuriame vyksta archeologiniai tyrimai.

„Spėjame, kad radome buvusios reformatų bažnyčios, statytos 16 amžiuje, liekanas. Ji buvo pusiau mistinė, mat niekas nežinojo, kur tiksliai yra. Vykdydami skvero archeologinius tyrimus atradome ir spėjame, kad liekanos yra būtent jos“, – sakė archeologas J.Račas.

Paprašytas patikslinti, kurioje vietoje rasti, kaip manoma, buvusios bažnyčios pamatai, archeologas minėjo, kad šiaurės vakariniame skvero krašte, arčiausiai Teatro ir Kalinausko gatvių, tolimojoje skvero dalyje. Kaip pridūrė archeologas, rašytiniuose šaltiniuose minėta, kad buvusi medinė reformatų bažnytėlė sudegė, vėliau vietoje jos buvos pastatyta dabartinė reformatų bažnyčia, esanti Pylimo gatvėje.

„Radome pamatus, spėjame, kad jie būtent minėtos sudegusios bažnyčios laikotarpio – primityvūs, mūryti iš akmenų, naudojant ne skiedinį, o molį. Archeologams tai bet kuriuo atveju – vertingas radinys“, – komentavo archeologas J.Račas. Jo nuomone, radinys turės įtakos Reformatų skvero tvarkymo darbams.

„Galbūt projektuotojai nuspręs pažymėti rastą bažnyčią ar bent jau stenduose parodyti, kad šioje vietoje toks statinys stovėjo“, – mano archeologas. Vilniaus savivaldybė skelbė, kad archeologiniai tyrimai vienoje reikšmingiausių Vilniaus senamiesčio viešųjų erdvių – Reformatų sode – numatomi baigti lapkričio 30 dieną, pagal atliktų tyrimų rezultatus bus tikslinami ir projekto sprendiniai.

Šie tyrimai leis tiksliai lokalizuoti vertingąsias teritorijos savybes: buvusių kapinių tvoros, Šreterių ir Vinholdų koplyčių, Konsistorijos pastato vietas ir galimai išlikusius pirmosios reformatų medinės bažnyčios (XVI-XVII a.) pamatų fragmentus. Pasak savivaldybės, kultūrinį-istorinį reformacijos paveldą reprezentuojančio sodo projektas kinta įsiklausius į vilniečių paskutiniame etape prieš pat statybas pateiktus pasiūlymus. Lapkričio mėnesį archeologinių žvalgomųjų tyrimų projektas suderintas su Kultūros paveldo departamentu ir gautas leidimas atlikti archeologinius tyrimus. Projektą numatoma tikslinti atsižvelgiant ne tik į vilniečių ir ekspertų išsakytas pastabas, bet ir į archeologinių tyrimų išvadas. Kaip akcentuoja Vilniaus savivaldybė, nauji projekto sprendiniai dėl to dar ne iki galo aiškūs ir nėra pristatomi viešai. Miesto centre, ant Senamiesčio ir Naujamiesčio ribos esantis Reformatų sodas išsidėstęs tarp Pylimo, Basanavičiaus, Kalinausko ir Teatro gatvių.

Irena Andrukaitienė. Paminklas Mažajai Lietuvai

voruta.lt 

Irena ANDRUKAITIENĖ, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė, www.voruta.lt

Martynas Purvinas, docentas, humanitarinių mokslų daktaras (architektūra ir menotyra), yra vienas iš ryškiausių Lietuvos kultūros paveldo tyrėjų, daugiau nei keturiasdešimt metų paskyręs Lietuvos senųjų kaimų, liaudies architektūros, kraštovaizdžio ir urbanistikos tyrimams.

Nuo 1980 m. iki šiol M. Purvinas tiria Mažosios Lietuvos, kaip nedalomo etninio regiono, apimančio ne tik Klaipėdos kraštą, bet kitas Karaliaučiaus srities baltiškąsias žemes, šiuo metu esančias už Lietuvos ribų, kultūros paveldo likimą.  Neatsitiktinai šis kraštas, XVI amžiuje tapęs svarbiu lietuviškosios raštijos bei kultūros židiniu ir išlikęs juo iki XX amžiaus pradžios, nusipelnė išskirtinio mokslininko dėmesio.

Skaityti toliau

Berlyne pristatytas „Mažosios Lietuvos enciklopedinis žinynas“

voruta.lt   

Šiais metais Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras išleido „Mažosios Lietuvos enciklopedinį žinyną“ vokiečių kalba – „Preußisch-Litauen. Ein Enzyklopädisches Handbuch“ . Leidinys parengtas keturių tomų apimties Mažosios Lietuvos enciklopedijos (Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas [centras], 2000 – 2009) pagrindu.  2014 metais jis pasirodė anglų kalba, 2015 metais lietuvių kalba, o 2018 metais išleistas vokiškasis variantas.  Tekstus iš lietuvių į vokiečių kalbą vertė dr. Christiane Schiller vadovaujama vertėjų komanda – Felix Manczak, Silke Brohm, Jan Conrad, Dr. Robert Hammel, Anne Königs, Dr. Christina Nikolajew ir Matthias Wirth.

„Mažosios Lietuvos enciklopedinis žinynas“ lapkričio 7 d. buvo pristatytas Lietuvos Respublikos ambasadoje Berlyne. Renginyje dalyvavo leidinio vyriausiasis redaktorius dr. Vaclovas Bagdonavičius, kalbos redaktorius prof. dr. Manfred Klein, vokiškosios versijos sudarytoja, vertėja dr. Christiane Schiller ir vertėja Silke Brohm.

„Tai buvo ilgas ir sunkus darbas. Gausią informaciją turėjome ne tik išversti, bet ir pritaikyti vokiečių skaitytojui. Taip pat įtraukėme ir naujų aktualių tekstų. Šis žinynas nėra identiškas angliškai ir lietuviškajai versijoms“, – kalbėjo vokiškojo leidinio redaktorė ir vertėja dr. Christiane Schiller.  Prof. dr. Manfred Klein pabrėžė, kad dauguma esančių mokslinių tyrimų nagrinėja Prūsų kultūros ir vokiečių kalbos įtaką regione, o ne atvirkščiai. Jo manymu, vokiečiai per mažai žino apie lietuvių kalbos ir kultūros įtaką šiame regione. Todėl „Mažosios Lietuvos enciklopedinis žinynas“ ir lietuviškoji perspektyva yra ypatingai svarbus indėlis į Prūsijos istorijos ir jos kultūrinio palikimo tyrinėjimus.

„Šiuo Žinynu iš esmės stengiamasi apie Mažąją Lietuvą  pasakyti tai, kas apie ją pasakyta keturtomėje enciklopedijoje – pateikti kuo išsamesnį bei ryškesnį jos istorijos bei materialinio ir dvasinio palikimo vaizdą, parodyti jos lietuviškųjų ainių dabartinę situaciją. Tačiau tai pasakoma kiek kitaip negu Mažosios Lietuvos enciklopedijoje. Nors nemaža Žinyne pateiktos empirinės medžiagos dalis yra perkelta iš Enciklopedijos, bet čia dominuoja ne ji. Pirmenybė suteikiama analitiniam pasakojimui apie Mažosios Lietuvos istorinę raidą, apie joje vykusius politinius, ekonominius, socialinius, kultūrinius procesus. Tad pirmoji Žinyno dalis yra laikytina glausta originalia monografija apie Mažąją Lietuvą, konceptualiai apibūdinančią jos istorinį likimą. Šioje dalyje pateiktą apibendrintą vaizdą paryškina ir detalizuoja antrojoje ir trečiojoje dalyse pateiktoji empirinė medžiaga apie krašto vietoves bei  žymiausių su lietuvybe susijusių veikėjų biografijos, tarp jų – ir lietuviškajai kultūrai nusipelniusių vokiečių“, – taip savo pranešime leidinį pristatė vyriausiasis redaktorius Dr. Vaclovas Bagdonavičius.

Tilžės Akto 100-mečio minėjimo renginiai

Lietuvos respublikos seimo III rūmuose

Istorinio Tilžės Akto 100-mečiui skirta Konferencija prasidės 2018 m. lapkričio 16 d.13:00 LRS III rūmų Europos informacijos salėje. Įėjimas laisvas, be leidimų. Numatomos diskusijos ir šie pranešimai:

  1. Mažosios Lietuvos reikalų tarybos (MLRT) pirmininkas Vytautas Šilas – Istorinė Tilžės Akto esmė.
  2. Mažosios Lietuvos istorikas dr. Algirdas Matulevičius – Tilžės Aktas – Mažosios Lietuvos nepriklausomybės deklaracija. Ištakos ir realizacija*.
  3. Mokslotyros istorikas dr. Algimantas Liekis – Mažoji Lietuva ir pirmasis Lietuvos prezidentas Antanas Smetona.
  4. Vydūno draugijos garbės pirmininkas dr. Vaclovas Bagdonavičius – Lietuvininkai Pirmojo pasaulio gaisro pašvaistėje ir jai užgesus.
  5. Kristijono Donelaičio draugijos pirmininkas Gintaras Skamaročius – Mažosios Lietuvos Akto rezultatai ir įpareigojimai.

Konferencijos moderatorius – LRS narys Laurynas Kasčiūnas

Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovėje

Šventinis Tilžės Akto 10-mečio minėjimo vakaras vyks ketvirtojoje salėje (III a.). Pradžia 16:00 val.

Dviejų Lietuvų susijungimo aktas

Reformacijai skirtas disputas – Karaliaučiaus universiteto Lietuvių kalbos seminarui – 300

Viktorija Liauškaitė

Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija jau ne pirmus metus lapkričio 6 d. surengė Reformacijos dienai skirtą disputą, kuris vyko Lietuvos mokslų akademijos mažojoje konferencijų salėje.

Renginys prasidėjo Vilniaus evangelikų liuteronų choro atliekamu (vadovė Asta Saldukienė) Reformacijos himnu „Tvirčiausia apsaugos pilis“, kurios visi klausėsi stovėdami, taip išreikšdami pagarbą Reformacijai, jos kūrėjams.

Gausiai susirinkusiems sveikinimo žodį tarė Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos pirmininkas Donatas Balčiauskas: „Prieš 501 metus Vitenberge, Visų Šventųjų dienos išvakarėse spalio 31 d., augustinų vienuolis Martynas Liuteris prie bažnyčios durų kalė garsiąsias 95 tezes signalizuojančias Reformacijos pradžią. Jos nepraranda aktualumo ir šiandien. Pernai minėdami Reformacijos 500 – ąjį jubiliejų mūsų krašte kaip ir visame pasaulyje, Reformacijos tema vyko daugybė įvairių renginių: paskaitos, disputai, konferencijos, koncertai, konkursai, kelionės, opera „Liuterio durys“ … Ypač džiugu, jog mūsų draugijos pastangomis Lietuvos Valstybės Atmintinų dienų sąraše atsirado ir Reformacijos diena, kuri nuo šiol minima spalio 31 d.” – sakė D. Balčiauskas. Taip pat pabrėžtas vienas svarbiausių draugijos tikslų – paminklo „Reformacijos ir lietuviškos raštijos pradininkams” projektavimas ir statyba Vilniuje, Reformatų skvere, Pylimo gt.

Ištrauką iš Liudviko Rėzos poezijos perskaitė LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vadovė Aldona Daučiūnienė. Pranešimus apie Karaliaučiaus universiteto Lietuvių kalbos seminarą, jos kūrėjus, asmenybes, ten dirbusius mokslininkus ir pan.skaitė Lietuvių kalbos ir literatūros instituto dr. Ona Aleknavičienė ; Klaipėdos universiteto doc. dr. Arūnas Baublys, LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius doc. dr. Sigitas Narbutas, Renginio vedėjas Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus pirmininkas akad. Domas Kaunas. Po įdomių pranešimų dalyvavusieji noriai uždavė prelegentams klausimus.  Dėkojant ir sveikinant prelegentus ir Draugijos jubiliatus jiems padovanoti pernai metais Draugijos išleisti leidiniai – Disputai: idėjos, vizijos. 

Gedimino Zemlicko nuotrauka

Kęstutis Pulokas. Reformacijos Dieną Pasitinkant

Kažkuriuo 1517 m. spalio 31 d. metu, Visų Šventųjų dienos išvakarėse, 33 metų Martynas Liuteris iškabino tezes ant Pilies bažnyčios Vitenberge durų.

Kęstutis PULOKAS, Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos valdybos narys

Spalio 31 dieną drauge su visu evangeliškuoju pasauliu švęsime Reformacijos šventę. 1517 m. spalio 31-ąją Vitenberge augustinų vienuolis, kunigas, teologijos mokslų daktaras Martynas Liuteris paskelbė 95 tezes, kviesdamas diskutuoti apie to meto bažnyčioje įsigalėjusias nuo Biblijos mokymo nutolusias praktikas. Ši diena laikoma Bažnyčios atgimimo – Reformacijos sąjūdžio, per kelerius metus apimsiančio didžiąją Europos dalį, pradžia. Reformacija keitė Bažnyčios sampratą, o kartu buvo ir reikšmingas visuomenės raidos veiksnys, skatinęs švietimą, gimtosios kalbos vartojimą. Taip pat ir Lietuvoje.

 Itin džiugu, kad nuo šių metų Reformacijos diena – spalio 31-oji yra įtraukta į Lietuvos Respublikos atmintinų dienų sąrašą. Dėl Reformacijos dienos oficialaus pripažinimo pernai, minint Reformacijos 500 metų jubiliejų, į Lietuvos Respublikos Seimą kreipėsi Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija.

Daugelyje Lietuvos evangelikų liuteronų ir evangelikų reformatų parapijų Reformacijos diena švenčiama artimiausio sekmadienio pamaldose. Sostinės visuomenę paminėti Reformacijos dieną jau ketvirtį amžiaus kasmet taipogi pakviečia Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija – šiemet minėjimo vakaras rengiamas lapkričio 6 d., antradienį, 17.30 val. Lietuvos mokslų akademijos Mažojoje salėje. Šįkart Reformacijos dienai skirtame dispute prisiminsime Karaliaučiaus universitete prieš tris šimtus metų įsteigto Lietuvių kalbos seminaro jubiliejų. Apie šio seminaro svarbą diskutuos žinomi mokslininkai Liucija Citavičiūtė, Arūnas Baublys, Sigitas Narbutas, Domas Kaunas. Giedos Vilniaus evangelikų liuteronų parapijos choras (vad. Asta Saldukienė). Lietuvių kalbos seminaras Karaliaučiaus universitete gyvavo iki miesto žūties 1944 m.

Spalio 16 d. prisiminėme Mažosios Lietuvos gyventojų genocidą, prasidėjusį 1944 m. rudenį į kraštą įsiveržus sovietų kariuomenei. Vienas spalio 16-osios minėjimo renginių tradiciškai surengtas Šilutės Hugo Šojaus muziejuje. Vis dėlto tenka pažymėti, kad nors spalio 16-oji yra įtraukta į Lietuvos Respublikos atmintinų dienų sąrašą, ji kasmet paminima daugiausia visuomenininkų pastangomis ir nė iš tolo neprilygsta tremčių minėjimams. Galbūt tai galima paaiškinti dviem pagrindinėmis priežastimis: nuo pokario laikų susiklosčiusia tam tikra tarptautine politine konjunktūra, o ypač tuo, kad Mažosios Lietuvos tragedija, savo mastais nė kiek nenusileidžianti masiniams trėmimams, o brutalumu juos gerokai pranokstanti, tiesiogiai palietė tik nedidelę dabartinių Lietuvos gyventojų dalį ir iki šiol nėra pakankamai įsisąmoninta mūsų visuomenės.

Šių metų spalio 1 d. pagaliau prasidėjo istorinės Plaškių evangelikų liuteronų bažnyčios atnaujinimo darbai – dengiamas laikinas stogas, apsaugosiantis apleistą pastatą nuo tolesnio nykimo. 1900 m. pastatyta bažnyčia buvo uždaryta ir nuniokota po karo, sovietų okupacijos metais. Pagėgių savivaldybėje prie pat sienos su Kaliningrado sritimi stūksantis tragiškos būklės pastatas Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios Konsistorijai buvo grąžintas prieš ketvirtį amžiaus, tačiau parapija nebuvo atkurta. Pastatui gelbėti prieš pusantrų metų susibūrė visuomeninė Plaškių bažnyčios atkūrimo bendrija. Pradėjus bažnyčios atnaujinimo darbus, aukštalipiai po stogo konstrukcijomis aptiko bažnyčios bokšto kryžių, kuris daugelį metų laikytas dingusiu. Galbūt tai gražus vilties ženklas prikeliant bažnyčią naujam gyvenimui. Plaškių bažnyčios atkūrimo bendrijos iniciatyvą galima paremti aukomis.

Vilniuje toliau netyla diskusijos dėl sostinės savivaldybės planuojamo Reformatų parko atnaujinimo. Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija neeiliniame suvažiavime rugsėjo 15 d. šiuo klausimu paskelbė rezoliuciją. Joje be kita ko sakoma, kad „Sovietmečiu buvo išniekintos evangelikų reformatų kapinės, sakraliniai objektai, todėl toliau galima kalbėti tik apie skriaudos evangelikų reformatų bendruomenei atitaisymą, atkuriant buvusį reljefą.“ Draugija viliasi, kad, pakoregavus parko atnaujinimo projektą, darbai bus toliau vykdomi pagal savivaldybės numatytą grafiką, o centrinėje parko vietoje iškils paminklas Reformacijai ir lietuviškos raštijos pradininkams atminti.

Apie visa tai ir daugiau skaitykite Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos svetainėje http://reformacija.lt Joje taip pat rasite informacijos apie draugijos veiklą, skelbimų apie numatomus renginius. Draugija kviečia jos veikloje dalyvauti įvairių įsitikinimų žmones, kuriems brangus Reformacijos paveldas.

Komentaras skambėjo radijo stoties XFM laidoje „Redaktoriaus žodis“, 2018 10 22