Autoriaus archyvas: Viktorija

Seime pritarta Tautos namų ant Tauro kalno idėjai

vilniuje.info

Seimas, pabrėždamas Lietuvos kultūrinių ir istorinių tradicijų tęstinumo svarbą Lietuvos visuomenės kultūrinei ir pilietinei raidai, pažymėdamas, kad su istorine Tautos namų idėja yra susiję Lietuvos naujojo valstybingumo ir lietuvių moderniosios kultūros kūrėjai, įvertindamas tai, kad Vilniuje, ant Pamėnkalnio (Tauro kalno) esantis žemės sklypas, kuris už 1911–1913 metais suaukotas lėšas buvo įsigytas statyti Tautos namams, yra laikytinas visos Tautos nuosavybe ir Lietuvos naujųjų laikų istorijos relikvija, pritarė kultūros ministro ir Vilniaus miesto savivaldybės mero ketinimų protokolui dėl Nacionalinės koncertų salės paslaugų infrastruktūros sukūrimo Vilniuje ir jos įgyvendinimo plano 2017–2022 m.

Vyriausybei ir Vilniaus miesto savivaldybei Seimas pasiūlė Nacionalinei koncertų salei suteikti simbolinį Tautos namų pavadinimą, o pagrindinėms erdvėms – M. K. Čiurlionio ir J. Basanavičiaus vardus.

Numatoma prioritetinė šio projekto paskirtis – visuomenės kultūrinių, edukacinių, pažintinių poreikių tenkinimas ir šių funkcijų išplėtimas.

Tokiam sprendimui pritarė 67 Seimo nariai, nė vienas nebalsavo prieš, susilaikė 11.

Poetas, sukilėlis, Sibiro tremtinys

selonija.lt

Tėvų pastogėje

Biržų evangelikų reformatų kapinėse stovi ąžuolinis paminklas, bylojantis, kad čia palaidotas Biržų evangelikų reformatų mokyklos mokytojas, lietuvių kalbininkas Kazimieras Kristupas Daukša (1796–1865). Jis – Biržuose gimusio poeto, 1863-ųjų metų sukilėlio ir Sibiro tremtinio Edvardo Jokūbo Daukšos tėvas. Daug metų, tikriausiai remiantis Vaclovo Biržiškos „Aleksandryne“ paskelbtais duomenimis, buvo tvirtinama, kad Kazimieras Daukša gimęs Pabiržės apylinkėse esančiame Naciūnų kaime. Tokią gimimo vietą nurodo ir kalbininkas Antanas Smetona straipsnyje apie Kazimierą Kristupą Daukšą ir jo gramatiką.

Prisimenu, beveik prieš trisdešimt metų Regina Mikšytė ir tautodailininkas bei kraštotyrininkas Leonas Juozonis mane kalbino sukurti stogastulpį Naciūnų kaime gimusiems Daukšoms. Kiek vėliau, 1984 metais, rašytame laiške L. Juozonis nupieštoje schemoje pažymėjo vietą, kur tarp Biržų ir Pabiržės, Naciūnų kaime, seniau stovėjusi Daukšų sodyba. Tačiau biržiečiui kraštotyrininkui Jonui Dagiliui išsiaiškinus, kad senosiose Semeniškių kapinėse būta akmeninių paminklų su Daukšų pavardėmis, įsitvirtino kitokia nuomonė: Kazimiero Daukšos gimimo vieta – arčiau Papilio esančiuose Neciūnuose.

Kazimieras Daukša Sinodo lėšomis 1819–1824 metais mokėsi Kėdainių apskrities mokykloje. Vėliau keletą metų joje mokytojavo. 1930 metais jis jau yra Biržų evangelikų reformatų parapijinės triklasės mokyklos mokytojas ir bažnyčios vargonininkas.

1844 metais rašytoje savo darbo ataskaitoje, atskleidžiančioje jo pedagogines pažiūras, rašo, kad „mokinių stropumas labiausiai priklauso nuo mokytojo priežiūros. (…) Mokinių padorumas tai kaip liaunumas jauno medelio, kuris palinkti į visas puses ir visaip pakrypti gali“.

Jautrų ir kartu reiklų mokytoją iš pašaukimo, R. Mikšytės žodžiais, neapdiržusį nuo gyvenimo negandų ir kuklios algelės, vertino ne tik mokinių tėvai. 1849 metais Vilniaus evangelikų reformatų Sinodo suvažiavime jis „už gerą darbą ir pastangas“ buvo paskatintas 15 sidabro rublių.

Iš mokytojo K. Daukšos rašytų raportų matyti, kad Biržų reformatų parapijinėje trijų skyrių mokykloje mokydavosi iki 50 įvairių socialinių sluoksnių (miestiečių, bajorų, kaimiečių ir laisvų) berniukų ir mergaičių. Pirmajame skyriuje vaikus mokydavo skaityti spausdintą lietuvių, lenkų ir rusų kalbų tekstą. Antrame ir trečiame skyriuose mokiniai mokėsi net vokiečių ir prancūzų kalbų bei ruošdavosi stojimui į apskrities mokyklą Kėdainiuose.

Šioje mokykloje mokėsi visi šeši (pirmai žmonai Friderikai Bergrin mirus liko našlaičiai Adomas, Edvardas, Vladislovas, Emilija, o į namus atėjus pamotei, gimė dar du broliai) Kazimiero Daukšos vaikai. Jis jų iš kitų neišskyręs, jų nelepinęs, buvęs net reiklesnis negu kitiems mokiniams.

Kazimieras Kristupas Daukša buvęs ne tik puikus pedagogas, bet ir lietuvių kalbos gramatikos („Trumpa kalbomokslė liežuvio lietuviško“) bei lietuvių-lenkų kalbų žodyno autorius. Gramatikos išliko tik sūnaus Edvardo Jokūbo nurašyti lietuviškas ir lenkiškas rankraštiniai nuorašai, o 1836–1844 metais rašyto apie 11000 žodžių turinčio lietuvių-lenkų kalbų žodyno trys ketvirtadaliai rankraščio išliko Poznanės universiteto bibliotekoje.

Būsimasis poetas Edvardas Jokūbas Daukša pirmąsias meilės Lietuvai, patriotizmo pamokas patyrė tėvų namuose. Čia nuo mažens vaikams buvo skiepijamos dvasinės vertybės. Jau vėliau eilėraštyje „Pokalbis su tėvu apie vaikystę ir senus laikus, ir apie lietuvybę“ jis rašys, kad nėra brangesnio dalyko pasaulyje be artimųjų ir Dievo už gimtinės slenkstį, nes „auksas viena niekystė, garbė – cigaro dūmai, o šlovė – kelio dulkės, kurios pravažiavus norom nenorom vėl ant vieškelio nusėda“. Skaityti toliau

Į ypatingą vietą Lietuvoje plūstantys užsieniečiai: tai viena gražiausių vietų pasaulyje!

Delfi.lt

Įspūdingiausiu ir gražiausiu Lietuvos apžvalgos bokštu pripažintas mėnulio arba apverstos valties formos Kirkilų bokštas, stovintis netoli Biržų. Kodėl verta jį aplankyti domėjosi DELFI Kelionių ambasadorius Orijus Gasanovas.

Toliau keliauju po Lietuvą ir pristatau jums tai, ką kiekvienas mūsų šalies gyventojas privalo pamatyti ir būtinai parodyti visiems savo draugams iš užsienio. Nustokime pagaliau kritikuoti tėvynę, nes čia tikrai yra nuostabių dalykų, kuriais reikia išmokti didžiuotis. Toks mano tikslas – įtikinti jus. Nes savo šalies nemylinti tauta – tai žmonės, kurie nemyli savęs. Nebūkime tokiais.

Portalas DELFI kartu su „Aurum“ ledais pristato unikalų projektą „100 žingsnių per Lietuvą“, kurio metu renkami įdomiausi ir gražiausi Lietuvos kampeliai. Jūs balsuodami renkate, o aš keliauju pasižvalgyti po tas vietas, kurios surenka daugiausiai jūsų balsų. Baigėsi gražiausio ir įspūdingiausio šalies apžvalgos bokšto rinkimai. Pasirodo, jų turime tikrai ne vieną ir ne du, bokštai išsimėtę po visą šalį. Vieni jų prie jūros ir ežerų, kiti viduryje miškų, o kai kurie stovi išties netikėtose vietose. Įdomiausia, kad daugelis jų – naujos statybos, sukurti žinomų architektų ir tikrai netradicinių formų.

Skaityti toliau

Literatūriniai skaitymai Vilkyškių bažnyčioje Joninių išvakarėse

siluteszinios.lt

Važiuojant penktadienio pavakare į Vilkyškius, danguje švietė vaivorykštė, šalikelėse telkšojo balos (gėris), o prie bažnyčios buvo nusidriekusi ilga automobilių eilė. Net ir tie, kurie pirmą kartą atėjo į Vilkyškių evangelikų liuteronų bažnyčią, pasijuto laukiami ir apsupti malonių žmonių. Tuo labiau, kad laukė įdomūs literatūriniai skaitymai – „Literatūrinės Joninės, skirtos Johanesui Bobrovskiui“. Skaitymuose dalyvavo rašytojai Danutė  Kalinauskaitė, Audronė Urbonaitė, Eugenijus Ališanka. Ištraukas iš J. Bobrovskio romano „Lietuviški fortepijonai“ skaitė maestro Donatas Katkus. Klavišiniu instrumentu grojo Laura Matuzaitė – Kairienė, fleita – Lina Lukošienė (senovinės muzikos ansamblis „Tocco musicale). Vakarą moderavo Laurynas Katkus. Skaitymuose svečiavosi Lietuvos Respublikos Seimo narys Ričardas Juška ir Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis.

Vakaro skaitymai

Vilkyškių parapijos klebonas Mindaugas Kairys, pasidžiaugęs gausiu susirinkusiųjų būriu ir pristatęs į literatūrinius skaitymus atvykusius svečius, vakaro vedėjo vairą perdavė į Lauryno Katkaus rankas.

Pirmoji susirinkusiems prisistatė rašytoja Danutė Kalinauskaitė, kelių knygų ir apdovanojimų autorė. Ji papasakojo apie savo santykį su rašytoju Johanesu Bobrovskiu ir paskaitė ištrauką iš šiuo metu rašomo romano.

Rašytojas Eugenijus Ališanka trumpai pasidalijo savo vaikystės prisiminimais apie gyvenimą Sibire – apie didžiulius plyšius grindyse, kurie mažam vaikui kėlė daug įvairių emocijų, kaip vėliau bandė parašyti eilėraštį apie juos, o parašė esė „Plyšiai“, kurią ir perskaitė klausytojams.

Daugiausiai susirinkusiųjų plojimų sulaukė rašytoja Audronė Urbonaitė, kurią skaitytojai pažįsta iš knygų „Posūkyje – neišlėk“, „Cukruota žuvis“, „Žydiškų daiktų kambarys“, „Mano didžioji nuodėmė – žurnalistika“. Rašytoja papasakojo, kad yra kilusi iš Kauno, kad su J.Bobrovskio kūryba susipažino dar mokykloje, kai vokiečių kalbos mokytoja atnešė paskaityti jo kūrinių. Perskaitė ištraukų iš knygos „Mano didžioji nuodėmė – žurnalistika“.  Kaip pasakojo autorė, skyrius „Autobusėlis į lenkyną“ – apie Pušynos kaimo apylinkėse lenkų gyvenamose teritorijose nutikusius įvykius. „Istorijas sieja tie patys herojai, o idėja – kad mes visi esame smagiai keisti, svarbu, iš kieno bokšto žiūrėsi“, – yra sakiusi autorė.

Vakarą paįvairino puikių atlikėjų Lauros Matuzaitės – Kairienės (klavišiniai) ir Linos  Lukošienės (fleita) atliekama senovinė muzika.

Visi laukė maestro Donato Katkaus skaitymo. Emocingas ir išraiškingas, įtaigus ištraukų iš romano „Lietuviški fortepijonai“ skaitymas prikaustė klausytojų dėmesį, o vėliau jie, sužavėti maestro skaitymo, negailėjo plojimų.

Padėkos

Vakaro svečiams ir organizatoriams dėkojo Lietuvos Respublikos Seimo narys Ričardas Juška. Jis pasidžiaugė gražiu renginiu: „Sėdėjau, klausiausi ir galvojau, kad visi girdime tą pačią kalbą, kalbame tuos pačius žodžius, bet kaip skiriasi jų sudėliojimas, kokia skirtinga kiekvieno autoriaus kūryba, talentas“. Pasidžiaugė talentingais rašytojais, dalyvaujančiais skaitymuose, o Audronei Urbonaitei, skaičiusiai ištraukas apie autobusėlį į lenkyną, padėkojo už sąmojį ir pasiūlė ateiti į Seimą. „Oponentai galvoja, kaip reikia atsimušti, ir pamiršta, kaip reikia balsuoti. Jūs papuoštumėte bet kurią frakciją“, – taip linksmai padėkos žodį užbaigė Seimo narys R. Juška ir pasveikino Jonus ir Janinas su artėjančiomis Joninėmis.

Pabaigoje padėkos žodį tarė Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis, kuris akcentavo, kaip svarbu mums visiems prisiliesti prie praeities, pažinti ir puoselėti savo kraštą. Kartu su kunigu Mindaugu Kairiu padovanojo vakaro svečiams atminimo dovanų ir gėlių. Po to visi nusifotografavo po bažnyčios skliautais.

Vilkyškiuose skambėjo vargonų muzika, spausti čia. 

Gyvenimas vardan Lietuvos

selonija.lt  

Šie metai mūsų valstybei yra jubiliejiniai – švenčiame atkurtos Lietuvos šimtmetį, prisimename tuos iškilius žmones, kurie 1918 m. vasario 16 d. savo parašais po Lietuvos Nepriklausomybės Aktu patvirtino, kad „Lietuvos Taryba, kaipo vienintelė lietuvių tautos atstovybė, remdamasi pripažintąja tautų apsisprendimo teise ir lietuvių Vilniaus konferencijos nutarimu rugsėjo m. 18– 23 d. 1917 metais skelbia atstatanti nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje“.

Tarp šį istorinės reikšmės dokumentą pasirašiusių signatarų yra du, kilę nuo Biržų: Jokūbas Šernas ir Alfonsas Petrulis. Biržų žemė, kadaise buvusi Biržų kunigaikštystė, kunigaikščio Mikalojaus Radvilos Rudojo tėvonija – garsus, nuo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės laikų mūsų valstybės nepriklausomybės sargyboje budėjęs kraštas, davė daug iškilių, valstybės gerovei dirbusių ir jai nusipelniusių žmonių.

Šių metų birželio 14 d. minėjome 130-ąsias J. Šerno gimimo metines. J. Šernas Lietuvos Taryboje buvo vienas iš jauniausių jos narių – gimęs 1888 m. jis tuo metu neturėjo ir trisdešimties. Jaunesni už jį buvo tik du – Kazimieras Bizauskas ir Petras Klimas. Skaityti toliau

Vienos dienos ekskursija į Latviją ir Biržus

Ekskursinė programa: 2018 06 30 d.

1 diena Anksti ryte išvykstame iš Lietuvos. Kirtę valstybės sieną vykstame į Rundalę, garsėjančią B.F.Rastrelio šedevru – Rundalės rūmais ir parku. Šių rūmų ansamblis dar vadinamas mažuoju Versaliu – žymiausiu baroko ir rokoko stiliaus pastatų ansambliu Latvijoje. Ansamblį sudaro centriniai rūmai, vidinis kiemas, arklidės, ūkinis kiemas, kanalo supamas parkas ir atokiau esantis medžioklei skirtas parkas. Visa teritorija užima net 72 ha. Rundalės rūmuose įsikūrusiame istorijos muziejuje išgirsime istorinius faktus ir romantiškas istorijas apie Kuršo kunigaikščio E. J. Birono valdymo metus, grafų Zubovų gyvenimo peripetijas Rundalės rūmuose. Vykstame į Bauskę. Sustojame prie Bauskės pilies. Tai pirmasis istorinis architektūrinis kaimyninės Latvijos paminklas, pradėtas statyti dar XV a. kaip Livonijos ordino gynybinis įtvirtinimas. Storos akmens sienos, gynybinės angos ir aukšti bokštai – viskas atrodo masyvu, didinga, grėsminga! Įvažiavę į Lietuvą, atvykstame į Biržus. Ekskursija po miestą: Šv. Jono Krikštytojo ir Ev. reformatų  bažnyčios, grafų Tiškevičių rūmai, ilgiausias Lietuvoje 525 metrų  pėsčiųjų tiltas per Širvėnos ežerą. Apsilankysime Biržų krašto muziejuje „SĖLA“, įsikūrusiame kunigaikščių Radvilų statytoje XVII a. pilyje ir pramogausime, dalyvausime, degustacinėje programoje „Žaldoko alus“. Pakeliui aplankysime Biržų regioninio parko karstines įgriovas (garsioji „Karvės ola“ ir kt.). Vakare grįžtame į Vilnių.

Kaina asmeniui: 29 € (kai vyksta ne mažiau nei 30 asmenų)

Paslaugos: kelionės dokumentų sutvarkymas, kelionė patogiu autobusu, gidas – vadovas.
Mokami objektai: Bilietų kaina į mokamus ekskursinius bei pramoginius objektus į kelionės kainą neįskaičiuota. Ekskursinei programai rekomenduojama turėti apie 20 € asmeniui (prieš kelionę patikslinama).
Papildoma informacija: Būtini dokumentai: LR piliečio pasas arba asmens identifikavimo kortelė.

Vykstant į užsienį rekomenduojama apsidrausti Medicininių išlaidų draudimu.

Koordinatorius:  Donatas Balčiauskas – tel. 8 698 76500;  el.p. donatas.balciauskas@gmail.com

Registracija:        Vitalija Sakalauskienė – tel. 8 646 20731;  el.p. vitalija.sakalauskiene@gmail.com

                             Ekskursijos dalyviai registruojami iki birželio 15 dienos.  Kelionės mokestį 06.19, 06.20 d.  nuo 12.00 val. iki 14.00 val. Karininkų ramovės fojė priima  V. Sakalauskienė.

Latvija_Rundale_1dx

Sąjūdžio 30-mečio minėjimas – Tautos forumo telkimosi pradžia

alkas.lt 

Birželio 3 d. 14 val. Vilniuje, istorinėje Mokslų akademijos salėje vyks Sąjūdžio trisdešimtmečio minėjimas. Pagrindinių minėjimo rengėjų – Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo ir Vilniaus Forumo narių požiūriu, šis renginys turi tapti ir naujos sąjūdinės bangos – Tautos forumo telkimosi pradžia.

Minėjimo rengėjai įsitikinę, kad visapusiškos ir didžiulės Lietuvos vidaus krizės ir augančių geopolitinių grėsmių sąlygomis Sąjūdžio 30-mečiui skirtas renginys negali tapti tik memorialiniu renginiu, todėl siekia telkti visus Sąjūdžio vertybėms ir Lietuvos ateičiai neabejingustautiečius naujajai visuomeninio sąjūdžio bangai – Tautos forumui (TF).  Minėjimo rengėjai įsitikinę, kad Lietuvą galima išsaugoti ne tik valdžios, bet pirmiausia sutelktomis visos tautos ir visoms šalyje gyvenančioms tautinėms bendrijoms priklausančių patriotiškų piliečių pastangomis. Siūloma kuriamo TF pasaulėžiūriniu ir idėjiniu pagrindu imti svarbiausias Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos forumų vertybines ir programines deklaracijas. Pagrindinis Tautos forumo tikslas būtų – siekis vėl iškelti ir į politinę darbotvarkę įtraukti iš tautos atimtų suverenių galių susigrąžinimo ir demokratinės Lietuvos Respublikos suvereniteto atkūrimo klausimą.

„Dalyvaudami visuomeniniame ir politiniame Lietuvos gyvenime bei taikiomis demokratinėmis-teisinėmis priemonėmis ir būdais siekdami, kad Tautai būtų sugrąžintos iš jos atimtos pilietinės ir politinės šalies suvereno teisės ir kaip savarankiškas tarptautinių santykių subjektas būtų atkurta nepriklausoma Lietuvos Respublika“, – rašoma Vilniaus Forumo deklaracijoje.

Renginyje kviečiami dalyvauti piliečiai bei veikiančių visuomeninių ir pilietinių organizacijų nariai, pasiruošę, kaip kadaise sąjūdininkai, burtis dėl svarbiausio tikslo – lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės išgelbėjimo ir išsaugojimo.

Minėjime ketinama paskelbti pagrindinių TF siekių deklaraciją ir aptarti organizacinės plėtros klausimus. Numatyta įsteigti  besikuriančių forumų atstovų arba įgaliotinių sueigą, turinčią paspartinti forumų tinklo atsiradimą visoje šalyje ir paruošti sąlygas steigiamajai nacionaliniam „Tautos Forumo“ suvažiavimui.

Primename, kad į platesnį neformalų susivienijimą, telkiamą po „Tautos forumo“ (TF) vardu, Lietuvos nevyriausybinės patriotinės organizacijos ir judėjimai pradėjo burtis Sąjūdžio 30-mečio išvakarėse. Šiuo metu prie TF jau yra prisijungę: Vilniaus Sąjūdžio taryba, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubas, Vilniaus forumas, Talka kalbai ir tautai,  Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras, Jaunimo sambūris „Pro patria“, Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti valstybinius gynybinius pajėgumus, koordinacinė taryba.

Šių metų balandžio 25 d. Tautos forumas surengė mitingą ir  šventinę eiseną su trispalvėmis Vilniaus Gedimino prospektu. Ši eisena buvo skirta Lietuvos trispalvės tautinės vėliavos 100-mečiui.   Mitingo dalyviai po renginio Lietuvos Prezidentei Daliai Grybauskaitei įteikė šio mitingo dalyvių reikalavimus, iš kurių galima spręsti kokie yra  pagrindiniai Tautos forumui rūpimi ir neatidėliotinai šiuo metu spręstini klausimai:

• Nedelsiant oficialiu valstybės lygmeniu atsisakyti pražūtingos „globalios Lietuvos“ ideologijos, kuria yra grindžiama šalies susinaikinimo link stumianti iki šiol vykdyta tautos išsivaikščiojimą skatinanti, vidaus ir nacionalinio saugumo pagrindus griaunanti, nesavarankiška ir pasyvi užsienio politika;

• Užbaigti Lietuvos visuomenės ištautinimo ir išvalstybinimo politiką, įgyvendinamą  per istorinės atminties, kultūros paveldo ir lituanistikos naikinimą bei prievartinį globalistinių neomarksizmo ir neoliberalizmo ideologijų diegimą akademinėje ir viešojoje erdvėje;

• Atsisakyti planų faktiškai panaikinti valstybinį lietuvių kalbos statusą ir neoficialiai įtvirtinti sovietinio stiliaus dvikalbystę, siekiant išstumti lietuvių kalbą iš viešojo gyvenimo ir paversti ją tik buitinio vartojimo kalba;

• Panaikinti faktiškai egzistuojančią „neteisingų pažiūrų“ cenzūrą ir marginalizavimą žiniasklaidoje bei akademinėje erdvėje bei padaryti galą plintančiai ir vis labiau įsitvirtinančiai ideologinio ir politinio piliečių persekiojimo už „politiškai nekorektiškas“ pažiūras praktikai;

• Nedelsiant ir iš pagrindų keisti tik nedidelės piliečių mažumos interesus atitinkančią ir Lietuvą demografinės, socialinės ir politinės katastrofos link stumiančią iki šiol vykdomą valstybės ekonominę ir socialinę politiką.

Kviečiame atkurtos Lietuvos valstybės šimtmetį minėti žygiuojant kunigaikščių Radvilų keliais!

selonija.lt

Biržų krašto muziejus „Sėla“, Lietuvos Krašto  apsaugos savanorių pajėgų 509-oji  lengvoji pėstininkų kuopa ir Lietuvos Šaulių sąjungos Stepono Giedriko – Giriečio Biržų 501-oji kuopa kviečia visus birželio  2-3 d. į dviejų dienų istorijos pažinimo žygį „RADVILŲ KELIAIS“, skirtą atkurtos Lietuvos 100-mečiui, o kartu ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės įsteigimo 30-mečiui paminėti.

 ŽYGIO PROGRAMA

Birželio 2 dieną:

8.00 val. Žygio pradžia  Biržų pilies kieme. Žygį pradės ilgiausią – 50-ies kilometrų trasą pasirinkę žygeiviai.

10.00 val. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio 30-ečio ąžuoliuko išlydėtuvės į Lietuvos 100-mečio giraitę. Ąžuoliuką neš 22-ų kilometrų trasą pasirinkę žygeiviai, juos išlydės Biržų sąjūdiečiai: delegatai į steigiamąjį Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio suvažiavimą, pirmosios Sąjūdžio tarybos nariai, tarybų pirmininkai. Į išlydėtuves ir sodinti ąžuoliuko kviečiami visi buvę sąjūdiečiai.

11.00-11.30 val. (preliminariai) –  Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio 30-ečio ąžuoliuko sodinimas Lietuvos 100-mečio parke (prie Karvės olos).

Biržų sąjūdiečiai, išlydėję žygeivius, kviečiami arba žygiuoti iki Lietuvos 100-mečio giraitės kartu su žygeiviais, arba, kol ąžuoliukas bus nuneštas, aplankyti atkurtos Lietuvos kariuomenės karininkų kapus S.Nastopkos ir Rinkuškių kapinėse, taip pat sąjūdiečio, Biržų Garbės piliečio, Lietuvos Persitvarkymo  Sąjūdžio seimo nario, gydytojo Gyčio Januševičiaus kapą.

12.00 Į žygį iš Biržų pilies kiemo iškeliaus žygeiviai, pasirinkę 14 km. trasą.

 

Birželio 3 dieną: Žygeiviai, pasirinkę norimą trasos ilgį ( 50, 22, 14 km.), iš Biržų pilie kiemo išžygiuos atitinkamai tuo pačiu kaip ir birželio 2 d. laiku: 8.00, 10.00 ir 12.00 val. Žygio finišas – Biržų pilis.

Informaciją apie registraciją, žygio nuostatus ir maršrutus galite rasti Biržų krašto muziejaus „Sėla“ interneto svetainėje