Autoriaus archyvas: Viktorija

NEEILINIS SUVAŽIAVIMAS

2018 09 15 11 val įvyko neeilinis Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos suvažiavimas.

Spręsti du klausimai:

 1.  Draugijos įstatų atnaujinimas ir tvirtinimas (patvirtinta)

 2.  Paminklo „Reformacijai ir lietuviško rašto pradininkams“ statybos bei skvero/sodo rekonstrukcijos projekto įgyvendinimo susiklosčiusi situacija (priimta Rezoliucija, bus paskelbta truputį vėliau)

Keletas suvažiavimo akimirkų. K.Puloko ir E.Ragelienės nuotraukos

Suvažiavimą atidaro RIKD pirmininkas Donatas Balčiauskas

Naujus įstatus pristato Vytautas Gocentas

prof S.Krgždės sveikinmo žodis

M.Purvinienė pristato knygą

Žodį taria Kęstutis Pulokas

Suvažiavimo dalyviai

 

Konsistorijos pozicija dėl Reformatų skvero projekto Vilniuje

Lietuvos evangelikų reformatų Konsistorijos neeilinio posėdžio sprendimas, kuris buvo nusiųstas Vilniaus miesto merui Remigijui Šimašiui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, SĮ Vilniaus planas, kopija – Lietuvos architektų rūmams:

Lietuvos evangelikų reformatų Konsistorija 2018 08 31 neeiliniame posėdyje dar kartą išnagrinėjo Reformatų skvero atkūrimo ir sutvarkymo bei paminklo Reformacijai ir lietuviško rašto pradininkams atminti projektą.

Lietuvos evangelikų reformatų Konsistorija iš esmės pritaria Reformatų skvero atkūrimo ir sutvarkymo bei paminklo Reformacijai ir lietuviško rašto pradininkams atminti projektui. Reformatų bendruomenė aktyviai dalyvavo projekto pristatymo visuomenei svarstymuose ir vertina tai, kad Vilniaus miesto savivaldybei tvarkant skverą vienas iš tikslų yra atspindėti Reformatų paveldą, kuris šiandien yra nepelnytai pamirštas.

2018-08-30 svarstant Reformatų skvero atkūrimo ir sutvarkymo bei paminklo Reformacijai ir lietuviško rašto pradininkams atminti projektą Vilniaus regioninėje architektūros taryboje buvo pristatyta tiksli Lietuvos evangelikų reformatų Konsistorijos pastato vieta. Paaiškėjo, kad šiuo metu suprojektuoti takai sutampa su Konsistorijos pastato vieta bei ją kerta. Su šiuo pastatu nesuderinta ir paminklo vieta.

Lietuvos evangelikų reformatų Konsistorija gavusi naują informaciją ir paaiškėjus naujoms aplinkybėms siūlo:

  1. Atlikti pilnus Reformatų skvero teritorijos archeologinius ir kitus tyrinėjimus, išanalizuoti visus reformatų paveldą liudijančius dokumentus.
  1. Atlikti skvero sutvarkymo projekto keitimus, atsižvelgiant į visus buvusius statinius (Konsistorijos pastatas, Sinodo rūmai, senoji evangelikų-reformatų bažnyčia, Vinholdų ir Šrėterių koplyčios), pažymint jų vietas ir neužkertant kelio jų atstatymui.
  2. Skvero takų išdėstymą ir paminklui vietą rasti nepanaikinant Reformatų paveldo ženklų, o juos išryškinant (Konsistorijos pastatas, Sinodo rūmai, buvusioji evangelikų reformatų bažnyčia, Vinholdų ir Šrėterių koplyčios).
  3. Skvero takus projektuoti užtikrinant Sinodo pastato ir Reformatų bažnyčios ryšį.

Tikimės, kad mūsų siūlymų įgyvendinimas pareikalaus tik dalinio projekto pataisymo ir nesustabdys viso Reformatų skvero atstatymo darbų.

InfoRef.lt

Sveikiname Donatą Balčiauską, Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos pirmininką, tapus Biržų garbės piliečiu!

 

LERB KURT. DONATAS BALČIAUSKAS – BIRŽŲ GARBĖS PILIETIS

Biržų rajono savivaldybės tarybos 2018 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu Nr. T-163 Dėl Biržų rajono savivaldybės garbės piliečio vardo suteikimo už nuopelnus Biržų kraštui – darbus, reikšmingus krašto istorijos ir kultūros sklaidai, už iniciatyvą 2017 m. paskelbti Reformacijos metais ir su šia iniciatyva susijusių projektų įgyvendinimą Biržų krašte ir visoje Lietuvoje – Biržų rajono Garbės piliečio vardas suteiktas Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos pirmininkui Donatui Balčiauskui.

Biržų rajono savivaldybės informacija

Reformatų sodas bus atkurtas pagal vilniečių ir architektų kartu ištobulintą planą

Reformatų sodas bus sutvarkytas pagal vilniečius: išsaugota žymiai daugiau medžių, atsisakyta sodo aptvėrimo, rasta tinkamiausia vieta paminklui,  pakoreguota tranzitinių takų sistema, jiems parenkama kieta danga.

Kultūrinį–istorinį reformacijos paveldą reprezentuojančio sodo projektas  kito atidžiai įsiklausius į vilniečių paskutiniame etape prieš pat statybas pateiktus pasiūlymus rugpjūčio 13–19 vykusioje internetinėje apklausoje Vilnius.lt, savivaldybės organizuotose ekskursijose po sodą, diskusijose Reformatų bažnyčioje, susitikimuose su bendruomenėmis, išgirdus RE:FORMATŲ festivalyje susibūrusios visuomenės grupės nuomonę. Rasta tinkamiausia vieta paminklui Reformacijai Istorinės sąsajos ir jų išsaugojimas Reformatų sode labai svarbus dabartiniams reformatų išpažinimo tikintiesiems.

Praėjusią savaitę Miesto plėtros departamentui surengus projekto autorių ir būsimo paminklo Lietuvos Reformacijos ir lietuviškos raštijos pradininkų atminimui kūrėjų susitikimą, tinkamiausia vieta paminklui buvo rasta savivaldybei pasiūlius pagrindinį taką į sodą iš Pylimo gatvės pusės perkelti arčiau Reformatų bažnyčios pastato, išryškinant bažnyčios ir Sinodo vizualinį kontaktą bei šių pastatų ašyje ir parko pagrindinių takų susikirtimo vietoje nedidelėje aikštelėje įkomponuojant paminklą. Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugijos, Vilniaus evangelikų reformatų parapijos atsiųstuose laiškuose savivaldybei sveikinamas Vilniaus miesto savivaldybės ryžtas pagaliau sutvarkyti miesto skverą, sutampantį su istorine reformatų bendruomenės erdve, išsakoma tvirta nuomonė prieš betoninių laiptuotų konstrukcijų išsaugojimą ir pasisakoma už sveikų medžių išsaugojimą.

Nors Sinodo pastatas yra perleistas į privačias rankas ir jo prieigos negali būti tvarkomos viešomis lėšomis, sutarta, kad projekte bus numatytos kraštovaizdžio tvarkymo sprendinių gairės ir šiam sklypui. Pagal pasiūlytas gaires savivaldybė išduos Sinodo pastato ir jo aplinkos rekonstravimo sąlygas.

Ekspertų nuomonė – pritariama medžių tvarkymui Po rugpjūčio 9 d.  įvykusio Reformatų sodo tvarkymo projekto pristatymo kraštovaizdžio architektams, savivaldybė sulaukė Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos (LKAS) ekspertinės nuomonės, kuria pritariama Reformatų sodo projektui, išryškinami jo privalumai bei  išsakytos pastabos, kaip projektą būtų galima patobulinti. Kraštovaizdžio ekspertai išsakė pasitikėjimą projekto autorių profesionalumu ir pritarė numatytam medžių tvarkymui (dalies jų kirtimui).

Projekto autoriai atsižvelgė į konstruktyvias pastabas ir numatė medžių tvarkymo priemones bei šalinamų medžių skaičių pakoreguoti pagal pastabas ir įgyvendinimo etapus, didžioji dalis projekto gyvatvorių nebus genimos. Įgyvendinat Reformatų sodo projektą bus maksimaliai išsaugomi vertingiausi medžiai. Šiandien sode auga 264 medžiai. Projektuojant sodą buvo rekomenduojama šalinti 67 medžius (pagrindinės šalinimo priežastys: bloga medžio dendrologinė būklė).

Praėjusią savaitę Visuomeninė želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija, kurią sudaro nepriklausomi ekspertai, visuomenininkai, dar kartą apžiūrėjo kiekvieną sodo medį ir pateikė savo rekomendacijas. Koreguojant takų tinklą ir kitus sprendinius, bus stengiamasi maksimaliai atsižvelgti į minėtos komisijos siūlymus ir maksimaliai sumažinti šalinamų brandžių medžių skaičių, išsaugoti vertingą ekosistemą. Tikslus šalinamų medžių skaičius paaiškės po sisteminio viso projekto sprendinių (takų sistemos, apšvietimo išdėstymo  ir kt.)  peržiūrėjimo ir įvertinimo, tačiau jau dabar aišku, kad šalinamų medžių skaičius tikrai sumažės, o esama ekosistema bus siūloma pildyti  pavėsį toleruojančiomis augalų rūšimis.

Sodas bus atviras visą parą

Atnaujinto Reformatų sodo neplanuojama aptverti ar užrakinti nakčiai.  Nors I darbų etape jokia tvora ir nebuvo suplanuota, reaguodami  į pasiūlymus dėl aptvėrimo, projekto autoriai atsisakys tvoros II projekto etape. Kitos korekcijos projekte Įsiklausius į sodo lankytojų pasiūlymus, Reformatų sodo takų sistema bus koreguojama – numatoma kieta danga pagrindiniuose tranzitiniuose takuose. Išgirstas vilniečių siūlymas nesegmentuoti skvero, o siekti universalumo:  nuspręsta, jog Vilniaus evangelikų reformatų sinodo pastato komplekso teritorija su sakralia zona, kurioje 1982-1983 m. brutaliai išgriautos kapinės, bus įamžinta ir išskirta kraštovaizdinėmis priemonėmis, tačiau likusių sodo erdvių funkcijos iš esmės nebus diktuojamos – perkėlus vieną iš pagrindinių takų,  gerokai padidėjo pievos plotas, kurioje miestiečiai galės laisvai rinktis savo veiklos scenarijų, o kitoje kapinių pusėje numatyta tik vaikų žaidimų zona. Likusi teritorija liks visiškai universali įvairioms veikloms.

Dalis vilniečių siūlė eksponuoti ir 1983 m. metų projekto betoninių laiptų fragmentą atnaujintame sode, šalia eksponuoti informaciją apie tarybinių ir Nepriklausomybės laikų įamžinimo ženklų ir reljefo transformacijos istoriją.

Tačiau Valstybinė kultūros paveldo komisija rugpjūčio 27 d. vykusiame svarstyme rekomendavo savivaldybei nesaugoti Tarybinio laikotarpio laiptų fragmento. Apie 10 metų – tiek praėjo nuo pirmųjų tyrimų ir studijų ruošiantis atnaujinti Reformatų sodą. Šiuo metu sodo atnaujinimo projektas yra praėjęs visas reikalingas teisines procedūras, turi finansavimą ir padarius nedidelius pakeitimus bus pagaliau įgyvendintas – miestiečiai džiaugsis  sutvarkyta vieša erdve jau po metų. Atnaujintas Reformatų sodas neabejotinai taps nauju traukos centru Vilniuje, viena populiariausių ir jaukiausių vietų vilniečių ir miesto svečių laisvalaikiui.

Visus vilniečių pasiūlymus rasite infografike: https://view.publitas.com/vilniaus-miesto-savivaldybe/vilnieciu-siulymai-reformatu-sodo-atnaujinimo-projektui/

Skaityti daugiau: https://www.madeinvilnius.lt/naujienos/gyvenimas/reformatu-sodas-bus-atkurtas-pagal-vilnieciu-ir-architektu-kartu-istobulinta-plana/ .

Reformatų skvero iniciatyvinė grupė prašo ištirti, ar teisėtai vykdomas statybos darbų rangos konkursas

Vilniaus savivaldybės parengto Reformatų skvero plano aptarimas su jo kūrėjais
Reformatų skvero iniciatyvinė grupė kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą ir Centrinę projektų valdymo agentūrą su prašymu ištirti, ar teisėtai ir skaidriai buvo vykdomas Vilniaus miesto savivaldybės organizuotas Reformatų skvero atnaujinimo statybos darbų rangos konkursas bei skirtos lėšos Reformatų skvero atnaujinimo projektui, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Remiantis viešai prieinama ir paskelbta informacija, projekto rangos konkursą laimėjo UAB „Eikos statyba“, ta pati įmonė finansiškai rėmė ir padėjo įgyvendinti (tai yra finansavo) valstybinėje žemėje esančio parko techninio projekto parengimą. Be to, pirkimo sąlygose buvo išviešinta preliminari sutarties vertė – 1 767 238,02 eurų be PVM. Vienintelė ,,Eika“ pasiūlė kainą mažesnę nei išviešinta preliminari kaina, t.y. kitų trijų dalyvių (,,Litcon“, ,,Irdaiva“ ir ,,Infes“) pateikti pasiūlymai buvo didesni nei pirkėjo išviešinta kaina, tad net jei ,,Eika” nebūtų teikusi pasiūlymo, jų pasiūlymai būtų atmesti. Taip sukuriama neskaidrios veiklos regimybė, kadangi tokiu būdu ,,Eikai“ investavus nežymią dalį į projekto rengimą (apie 5% skvero sutvarkymo kainos) buvo gautas solidus užsakymas, apie 2 mln. eurų, didžiąja dalimi finansuojamas iš Europos Sąjungos fondų“, – rašoma pranešime.

Reformatų skvero iniciatyvinės grupės teigimu, „Eika“, finansuodama techninio projekto rengimą, taip pat galėjo daryti įtaką projekto sprendiniams. Be to, informaciniame pranešime atkreipiamas dėmesys, kad UAB „Eika“ ne tik finansavo projekto parengimą, o po to laimėjo to paties projekto rangos darbų konkursą, tačiau su Reformatų parku besiribojančiuose sklypuose jau yra pastačiusi ir dar planuoja statyti naujus gyvenamųjų namų kompleksus.

„Birželio 29 d. Vilniaus savivaldybė paviešino Reformatų skvero atnaujinimo projektą, kuris buvo parengtas be konkurso, neatlikus būtinų archeologinių tyrimų, taip pat neatlikus sociologinių tyrimų ir neišvysčius produktyvaus dialogo su visuomene. Projektas buvo plačiai paviešintas žiniasklaidoje tik jau pasirašius sutartį su rangovu. Visuomenei ir specialistams išreiškus nepritarimą, liepos 30 d. buvo inicijuota piliečių apklausa, į kurios klausimus šiuo metu yra atsakę daugiau nei 940 žmonių. Apklausos rezultatai rodo, kad piliečiai nepritaria itin didelei daliai projekto sprendimų.

Rugpjūčio 9 d. vykusio „Re:formatų“ festivalio metu šimtai žmonių susirinko protestuoti prieš vienašališkai priimtą Vilniaus miesto savivaldybės sprendimą dėl Reformatų skvero atnaujinimo. Tą pačią dieną tarp Vilniaus savivaldybės ir visuomenės vykusios diskusijos metu visuomenininkai, architektai, įvairių sričių specialistai ir bendruomenių atstovai išsakė daug kritikos esamam skvero atnaujinimo projektui, taip pat buvo pabrėžti procedūriniai šio projekto priėmimo pažeidimai“, – rašoma pranešime.

Vilniaus miesto savivaldybė praėjusį pirmadienį paskelbė laukianti sostinės gyventojų pasiūlymų dėl Reformatų parko projekto. Juos buvo galima teikti iki rugpūčio 19 d.

Kaip teigiama pranešime, rugpjūčio 20 d. Reformatų skvero iniciatyvinė grupė išsiuntė 43 žmonių teiktus siūlymus, 16 klausimų ir prašymą pateikti 12 iki šiol neviešintų dokumentų ar jų rinkinių.

Praėjusią savaitę Vilniaus savivaldybei ir Aplinkos ministerijai taip pat buvo išsiųstas 13 visuomeninių organizacijų pasirašytas reikalavimas stabdyti Reformatų skvero projekto vykdymą ir sudaryti sąlygas užsakovui tinkamai suformuluoti užduotį bei išgryninti projekto užmojus – diskutuojant viešai su įvairių sričių specialistais ir bendruomenėmis.

Reformatų sodo projektas

Naujasis Reformatų sodas bus atviras visiems. Esame atviri Jūsų pasiūlymams sodo atnaujinimo projektui iki rugpjūčio 19 d. Mums rūpi jūsų nuomonė

REFORMATŲ SODAS

Miesto centre, ant Senamiesčio ir Naujamiesčio ribos išsidėstęs Reformatų sodas į miesto audinį daugybę amžių įsiliejo pačiomis įvairiausiomis spalvomis ir funkcijomis. Istoriškai reformatų bendruomenei svarbi vieta, šiuo metu išsidėsčiusi tarp Pylimo, Basanavičiaus, Kalinausko ir Teatro gatvių, įgauna naują veidą, kuriame atsispindės ir bus tinkamai įamžinti ne tik patys svarbiausi praeities istorijos momentai, bet savo vietą medžių pavėsyje ras ir visi dabarties vilniečiai.

Šiuo metu Reformatų sodas labiausiai tarnauja kaip pėsčiųjų tranzitinė teritorija. Taip pat sodo teritorija naudojasi kaimyninių namų gyventojai turintys augintinius, o tamsiuoju paros metu sodas nėra itin saugus. Sodo teritorija, savo dabartiniu išplanavimu juosianti Senamiestį tarsi amfiteatrą, ir tuo pačiu atskirianti jį nuo Naujamiesčio, deja neatlieka savo funkcijos nei kaip rekreacinis želdynas, nei kaip patraukli viešoji erdvė, o jos potencialas toli gražu iki galo neatskleistas.

Todėl sodo teritoriją planuojama sutvarkyti atskleidžiant teritorijos svarbiausias vertybes: reformatų istorijos palikimą bei želdyną, sukurti visapusišką infrastruktūrą lankytojams, kuri garantuotų kokybišką poilsį ir saugumą. Be to, siekiama atgaivinti želdyną, suformuojant geresnes sąlygas esamiems medžiams bei sode gyvenantiems paukščiams. Naujasis Reformatų sodas taps laisvalaikio, poilsio, kultūros ir istorinio pažinimo erdve prieinama ir artima kiekvienam vilniečiui ir miesto svečiui.

Naujasis Reformatų sodas bus atviras visiems. Esame atviri Jūsų pasiūlymams sodo atnaujinimo projektui iki rugpjūčio 19 d. Mums rūpi jūsų nuomonė.

 

REFORMATŲ SODAS PO ATNAUJINIMO

Šiuo metu parengtas ir visuomenei pristatomas Reformatų sodo atnaujinimo projektas, kuriuo siekiama išlikusius kultūrinės ir gamtinės vertės elementus integruoti į kuriamą sodo visumą, naujai įprasminančią vietovės istorinį identitetą. Sodo sutvarkymo projektas – tai kelias nuo jo praeities į ateitį per dabartį, o parinktos sutvarkymo priemonės bei sprendiniai padės vietai atgauti ir tuo pačiu įgyti  naują istorinę prasmę.

Rengiant Reformatų sodo sutvarkymo projektą buvo įvertinti įvairūs aspektai: istorinė, urbanistinė, pėsčiųjų ryšių sistema, želdyno tyrimai, taip pat, potencialių sodo lankytojų poreikiai bei paveldo apsaugos aspektai. Atsižvelgiama į tai, kad atkuriama erdvė būtų maksimaliai atvira miestiečių poreikiams, tačiau turėtų savo išskirtinumą, įšaknytą į istorinį kontekstą.

Pagrindinė projekto idėja – naikinti betono konstrukciją ir „apkasų sistemą“, atkuriant buvusio reljefo paviršių. Ši betono lovių konstrukcija buvo dalis komunarų paminklo architektūrinės kompozicijos. Įgyvendinant 1983 m. projektą buvo stipriai pažeistas natūralus senamiestį juosiantis šlaitas ir jo terasa. Nugriauta Šreterių koplytėlė – mauzoliejus, kapinių mūrinė tvora ir suniokoti reformatų kapai.

Iš rašytinių istorinių šaltinių ir ikonografijos yra žinoma, kad teritorija buvo nevienalytė savo charakterių ir funkcija. Šią teritoriją sudarė trys sklypai, kurie priklausė Reformatų bendruomenei. Naujai sukurta sodo kompozicija – trys teritorijos, kiekviena su individualiu želdyno charakteriu, kartu taip pažymint tris buvusias skirtingas istorines posesijas.

Nemažiau svarbi ir prasmiškai atvira kompozicinė erdvė – vizualinis ryšys sodo skersinėje ašyje tarp Reformatų Sinodo pastato ir Reformatų bažnyčios. Pieva iš šiaurinės pusės ribojama buvusių Reformatų senųjų kapinių teritorijos.  Buvusių posesijų ribose suplanuotos naujos takų trasos, kurios yra apjungiamos su nusistovėjusia tranzitinių ryšių sistema. Siekiant, kad sodas nebūtų tik žalia tranzitinė teritorija sukurtas žiedinis takų tinklas.

Šiaurinė teritorija (esanti šalia Centro poliklinikos), kurioje XIX a. buvo miesto sodininko reprezentacinis sodas, projekto sprendiniai skiriasi nuo kitų dviejų sodo dalių. Ši sodo zona pasižymi intensyvesne rekreacine funkcija. Teritorijoje planuojama įrengti vaikų žaidimo aikštelę, tako žiedo juosiamą ovalią pievą su daugiamečiu gėlynu ir vandens taku. Šalia pievos įrengiama laipiojančiomis rožėmis apželdinta pergolė. Įvertinant lankytojų poreikius suplanuota aikštelė sezoninei vasaros lauko kavinei įvertinant tai, kad viešose žaliose erdvėse, turėtų būti sudarytos galimybės lankytojams išgerti kavos ar suvalgyti ledų.

Rengiant sodo sutvarkymo projektą vienas iš aktualių uždavinių buvo atrasti vietą vaikų žaidimų aikštelei, nes artimiausioje aplinkoje yra intensyvus gyvenamasis užstatymas ir itin trūksta vaikams skirtų erdvių. Todėl buvo parengtas individualus prie teritorijos pritaikytas vaikų žaidimų aikštelės projektas, išnaudojant šlaitą suprojektuota žaidimo įranga, laipiojimo ir atsisėdimo terasos.

Sodo projekto sprendiniuose numatytas sodo aptvėrimas ažūrine metalo tvora, kuri bus įgyvendinta II statybos darbų etapu. Būsimo sodo lankytojų saugumą ir komfortą taip pat garantuos naujai įrengiama apšvietimo sistema ir vaizdo stebėjimo sistema.

 ISTORINĖS ATMINTIES ĮAMŽINIMAS

Buvusių kapinių teritorija esanti priešais Sinodo pastatą buvo stipriai suniokota atliekant 1983 m. projekto įgyvendinimą. Dalis kapinių iškasinėta atliekant reljefo rekonstravimo darbus bei įrengiant betono konstrukcijas. Tai yra mūsų skaudi istorija ir nevalia to pamiršti, tačiau dėl to nebūtina saugoti fizinio išniekinimo elementų. Planuojam šį istorijos laikotarpį eksponuoti įrengiant informacinę sistemą ir atskleidžiant Reformatų paveldą, kuris šiandien yra nepelnytai pamirštas. Be to Reformatų kapinių bei bažnyčios vietos įprasminimas svarbus ne tik Reformatų bendruomenei, bet ir visiems Vilniaus ir Lietuvos gyventojams kaip integrali miesto ir šalies istorijos dalis.

Reformatų sodo sutvarkymo projektu senųjų kapinių istoriją siekiama pažymėti pasitelkiant minimalios intervencijos priemones. Pagrindinė kompozicinė medžiaga – želdiniai ir informacinės priemonės. Kapinių zona juos baltų rožių gyvatvorė ir atitvaros, pati teritorija – pieva kurioje pavasario metu žydės svogūninės gėlės: cylės, pakalnutės, krokai. Šalia kapinių einančio tako (buvusios mūrinės tvoros vietoje, kuri buvo riba kapinių iš šiaurinės pusės) įrengiama aikštelė su reformatų  istorines asmenybes įamžinančiomis kėdėmis ir informaciniai stendai su tekstais bei planais, liudijančiais vietovės istoriją.

Šiuo metu sodo teritorijoje yra pastatytas akmuo su įrašu „Čia, buvusiose kapinėse, bus pastatytas paminklas XVI a. Lietuvos reformacijos pradininkams“.  Šis akmuo išliks savo vietoje ir po projekto įgyvendinimo. Reformatų bendruomenė išsakė pageidavimą kad  sodo sutvarkymo plane būtų numatytos dvi vietos paminklams, kurių pastatymu rūpinsis Reformatų istorijos draugija ir bendruomenė. Pagrindiniame tvarkybos darbų plane pažymėtos preliminarios paminklų vietos, kurios turėtų būti tikslinamos.

Reformatų  istorijos įamžinimo informacinės priemonės: kėdės ir stendai įrengiami II statybos darbų etapu.

 TRUMPA ISTORIJA

„Nuo šio kalno matyti nuostabus miesto ir jo apylinkių vaizdas, aiškiai lyg ant delno regėti kiekvienos bažnyčios bokštas…”, – taip Reformatų sodą dar 1859 m. aprašė istorikas A. H. Kirkoras. Dabartinėje sodo teritorijoje urbanizacija prasidėjo gana vėlai, dideli žemės sklypai buvo naudojami miestiečių ir vienuolynų, religinių bendruomenių daržams ir sodams, o kalnas buvo mėgiama miestiečių pasivaikščiojimų vieta.

XVI a. pradžioje Vakarų Europoje atsiradusi Katalikų Reformacijos srovė netruko pasiekti ir Lietuvą. Ypač populiari didikų tarpe buvo Evangelikų Reformatų (kalvinų) kryptis, kurią rėmė Radvilos. Jie turėjo bažnyčią Vilniuje dabartinėje Volano gatvėje, bei karališkąsias privilegijas.

XVI a. pab. – XVII a. vyko pastovūs konfliktai su katalikiškąja visuomene, ir Varšuvos seimas priėmė nutarimą iškeldinti reformatus už miesto sienos; t.y. už buvusių Trakų vartų, kur buvo jų kapinės. Seniesiems maldos namams, špitolei ir kapinėms sklypą 1582 m. Evangelikams dovanojo Eustachijus Valavičius, tačiau yra duomenų, kad jau 1581 m. Evangelikai buvo laidojami už Trakų vartų. Taigi, Reformatų kapinės dabartinio sodo centrinėje dalyje funkcionavo XVI a. pabaigoje.

Medinė bažnyčia buvo pastatyta iki 1651 m., bet 1655 m. karo su Maskva metu sudegė, kartu sudegė ir kiti teritorijos pastatai. 1672 m. reformatų valdos gerokai išsiplėtė kai K. Radvilaitė padovanojo bendruomenei 3 sklypus reformatams. Sudegę pastatai buvo atstatyti, bažnyčia buvo iš mūro ir medžio (greičiausiai faktvercho stiliaus). 1682 m., religinių kovų metu, Vilniaus Akademijos auklėtiniai rimtai užpuolė Reformatų valdą ir suniokojo pastatus, koplyčias bei antkapius.

1690 m. iš tikinčiųjų lėšų buvo pastatyta nauja bažnyčia, špitolė, mokykla ir dvasininkų gyvenamasis namas. Yra istorinė prielaida, kad senosios bažnyčios liekanos įkomponuotos į Sinodo pastatą arba literatūroje vadinamą kalvinų kolegijos namą, kuris datuojamas XVIII a., bet turi ir gotikinio mūro fragmentų. Sklypo gilumoje stovi mūrinis, su charakteringu mansardiniu (barokiniu) stogu, sudėtingo plano su rotondos formos bibliotekos arba archyvo sale, kurioje buvo saugomi vertingi XVI – XVIII a. spaudiniai. Valda perimetru buvo apstatyta mūriniais ir mediniais pastatais, buvo rasta vietos dvasininkų namui, vežiminėms, špitolei ir kt. Bažnyčia buvo medinė, paprasta; kieme buvo šulinys, ant kalnelio stovėjo varpinė, o kapinėse – dvi koplyčios. Vieną koplyčią pastatė LDK kariuomenės pulkininkas Boguslavas Šreteris (1777 m.), tad ji ir buvo vadinama Šreterių vardu. Antrosios, vadinamos Vinholdų vardu, statybos data  neaiški.

XIX a. Sinodo pastatas uždarė vakarinę istorinio sklypo perimetro kraštinę ir pietiniu galu ribojosi su Domininkonų sodu, o šiauriniu galu – su vokiečių Reformatų bendruomenės sodu. Evangelikų-reformatų kolegija 1868 m. vieną iš sklypų arendavo sodininkui Fridrichui Vėberiui, kuriam mirus sodas buvo tvarkomas sodininko H. Kepės, turinčio sodininkystės firmą Pylimo g. 10 (pos. 1142). A. H. Kirkoras apie G. P. Veberio sodą buvusį šalia reformatų ir su juo susisiekiantį sklypą taip apibudina – Dešinėje jos (Pylimo g.) pusėje verta apžiūrėti sodininko Vėberio namus, šalia kurių yra nors ir neseniai įveistas, bet gražiuose krūmuose ir gėlėse skendintis sodas.

1835 m. pagal architekto K. Podčiašinskio projektą kitoje Pylimo g. pusėje pastačius naują klasicizmo stiliaus mūrinę bažnyčią (dabar Pylimo g. 18), Reformatų valdose buvusi senoji medinė bažnyčia buvo nugriauta. Į naujos bažnyčios portiką kitoje gatvės pusėje buvo atsukti rokoko stiliaus vartai. Iki Antrojo Pasaulinio karo Reformatų centrinės valdos užstatymas mažai keitėsi, kapinės buvo aptvertos aukšta mūrine tvora. Kadangi reformatams priklausė mažiausiai 4 sklypai šioje Pylimo g. pusėje, panašu, kad kitus sklypus jie sėkmingai nuomojo.

XX a. pradžioje vystantis pramonei ir gamybai, dabartinio sodo teritorijos pietrytinė dalis buvo išnuomota, ir 1910 m. pagal Vaclovo Michnevičiaus projektą prie Pylimo gatvės buvo pastatyti sandėlys ir prekybos paviljonas. Šiuose statiniuose veikė Zigmanto Nagrodskio žemės ūkio mašinų parduotuvė. Paviljonų išorė buvo dekoruota populiariais secesijos stiliaus motyvais, naująjį tuo laiku stilių ypač vaizdžiai atspindėjo pirmasis Nagrodskio paviljonas, kurį Michnevičius tik praplatino: jo fasaduose buvo įkomponuotas vitražinis pasagos formos langas su durimis, sienos plokštumą puošė ištapyti žemės ūkio darbų siužetai. Statiniai sudegė 1944 m., kai vokiečiai padegė šalia Sinodo buvusią knygrišyklą, o liepsnos persimetė į biblioteką ir paviljonus.

1950-1958 m. pokaryje apleisti ir apdegę pastatai buvo palaipsniui nuardyti. Istorinės sklypų ribos buvo „ištrintos“, tvoros nugriautos. Evangelikų Reformatų bažnyčia kitoje gatvės pusėje restauruota (atstatyta po karo sugriovimo) ir pritaikyta kino teatrui „Kronika“, o priešais kino teatrą įrengtas skveras. Tarp K. Kalinausko, J. Basanavičiaus ir Pylimo gatvių tvarkomas žaliasis plotas buvo Tauro kalno žaliojo masyvo patęsimas. Valant skverą prie Pylimo gatvės po karo stovėjusi apgriuvusi kolegijos centrinio pastato fasadinė siena su nuostabiu rokoko stiliaus fasadu buvo nuardyta. Skvero gilumoje išliko Sinodo archyvo pastatas, kuriame įkurdintas vaikų darželis. Buvusių Reformatų pagalbinių statinių, sodų ir kapinių teritorijoje pasodinta lapuočių medžių: kaštonų, klevų, liepų, gluosnių ir kt.

Kurį laiką centrinėje dalyje dar stovėjo Šreterių koplyčia-mauzoliejus. Iš biografinių žinynų yra žinoma, kad šiose kapinėse buvo palaidotas garsus kartografas Šarlis Hermanas de Pertė (Karol Herman de Perthées, 17401815), 1768 m. sudaręs Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės generalinį geografijos atlasą. 1980 m. šio žymaus žmogaus antkapinis paminklas su įrašu prancūzų kalba vakarinėje kapinių dalyje dar buvo. Šiuo metu kapo vieta nežinoma.

Šiaurės rytinėje skvero dalyje buvo pastatyta požeminė slėptuvė su viešu tualetu, o buvusių prekybinių paviljonų vietoje, pietrytinėje želdyno dalyje – gėlių prekybos paviljonas.

Dr. Birutė Rūta Vitkauskienė apie Reformatų kapines ir paveldą:

„1641 m. evangelikų-reformatų kapinės perkeltos už miesto mūrų. Fundaciją rėmė Jonušas ir Boguslovas Radvilos. 1682 m. naujoje vietoje jos buvo išniekintos – apie 56 kapai, tarp jų – didikų Brastos vaivados Vaitiekaus Zenovičiaus, Ašmenos taurininko Aleksandro Pšypkovskio. Šaltinių duomenimis šiose kapinėse buvo daugiausia pačių lietuvių – visuomenės elito atstovų, vietinės kilmės bajorų ir miestiečių, nes liuteronų kapinėse – daugiau atvykėlių iš Vokiškų kraštų.

XVII a. pab. – XVIII a. pr.  dvi koplyčios  – Vinholdų ir Šrėterių, pastaroji – LDK generolo Boguslovo Šrėterio (restauruota Lasavicko). 1815 m. čia palaidotas garsus kartografas Karolis Perteesas, Inžinierių mokyklos direktorius. Apie 1830 m. paskelbta, kad kapinės per mažos, labai senos, jas reikia uždaryti, bet valdžia davė naują plotą greta į šiaurę, senąją bažnyčią, kuri buvo kažkur dabartinio parko teritorijoje, priešingoje Pylimo g. pusėje nei dabartinė, nutarta panaikinti, o naują pastatyti kitoje gatvės pusėje (arch. K. Podčašinskis). 1835 m. ji jau veikė.

Senųjų kapinių antkapių įrašus 1835 m. nurašė Simonas Feliksas Žukovskis ir atidavė Eustachijuj Tiškevičiui, neva į Senienų muziejų. Šių sąrašų likimas iki šiol nežinomas.

Senosios reformatų kapinės nebuvo panaikintos, nes jose buvo palaidota daug žymių žmonių. Laikui bėgant užaugo parkas, prie tvoros išsiskyrė tik Vinholdų ir Šrėterių koplyčios, o prie tvoros iš rytų pusės buvo sudėti kiti antkapiai.

Šių kapinių daugiau nelietė nei religijos priešininkai, nei karai, nei miesto plėtra. Bet štai 1958 m. architektas

Po rekonstrukcijos Reformatų sode turi būti atstatytas senasis reljefas, panaikinti brutalūs betoniniai „laiptai“ ir kiti svetimi šiai vietai elementai, sukurta santūri susikaupimo vieta. Reikėtų pažymėti pirmosios evangelikų-reformatų bažnyčios vietą, Vinholdų ir Šrėterių koplyčių vietas. Istorikai turėtų paieškoti senųjų kapinių sąrašų – tada galima būtų gražiai įamžinti čia buvusius palaidotus žmones.“

ŽELDYNAI

Reformatų sodas – žalioji miesto erdvė, kuria ilgą laiką nebuvo tinkamai rūpinamasi, todėl šiuo metu šiaurinėje Reformatų sodo dalyje augantys medžiai suaugę per tankiai, stelbia vienas kitą, o jų įvairovė nedidelė. Dabartinis teritorijos išplanavimo ir želdyno projektas buvo įgyvendintas XX a. 9-ajame dešimtmetyje pagal specialiai Juozo Kalinausko ir Algirdo Zokaičio skulptūrinei grupei „Monumentas tarybiniams partizanams ir pogrindininkams“ (1983) sukurtą kompoziciją.

Atgimsiančiame sode bus atgaivintas želdynas, taip suformuojant geresnes sąlygas esamiems medžiams bei sode gyvenantiems paukščiams. Projekte kuriamos žalios erdvės, pievos, kuriose lankytojai galės rengti piknikus ar tiesiog skaityti savo mylimą knygą. Įgyvendinat projektą bus maksimaliai išsaugomi vertingiausi medžiai ir pagal galimybes į naują struktūrą inkorporuojami krūmų masyvų likučiai. Įvedama spalvų, šviesos, garsų – dėl paukščių atsiras žemesnio ardo želdinių, krūmai suteiks spalvų ir žydėjimo.

Rengiant projektą buvo peržiūrėti 2007 m. balandžio – gegužės mėnesiais kraštovaizdžio architektės Irenos Daujotaitės atlikti sumedėjusių augalų dendrologinio tyrimo rezultatai.

Pasak kraštovaizdžio architektės I. Daujotaitės, liepynas susodintas per tankiai, liepos vargsta:  „Liepos ten visai netekusios savo esmės. Liepa yra šakotas gražus medis, bet ten to nebėra. Liepyną reikėjo labai seniai stipriai praretinti. Jau 5 metai žinoma, kad projektas bus vykdomas – seniai  reikėjo pašalinti tai, kas nereikalinga, trukdo, neleidžia laisvai tarpti kitiems medžiams.  Šiaurinę teritoriją reikia atverti, duoti jai šviesos, kad spalvos duotų savo efektą.  Medžiai negali būti tas elementas, kuris stabdo:  jei specialistas mato, kas toj erdvėj bus gerai, augs vešės augalai, tas turi būti padaryta. Tik visur reikalingas sveikas protas“.

2014 – 2015 m. buvo atlikta pakartotinė inventorizacija. Vėliau duomenys buvo palyginti su esama sodo želdinių situacija. Vertinant sodo želdyną buvo inventorizuoti 275 medžiai, iš kurių 10 medžių buvo avarinės būklės ir 2015 m. rudenį Vilniaus miesto savivaldybės rūpesčiu jie buvo pašalinti. Rengiantis statybos darbams, šiemet želdinių būklė buvo pakartotinai tikrinama ir analizuojama..

Šiuo metu projekto darbo ribose priskaičiuojami 264 medžiai. Teritorijoje dominuoja ir pagrindinį želdyno vaizdą formuoja mažalapės liepos, sudarydamos daugiau nei pusę visų augančių medžių. Parke auga paprastieji klevai, trys uosių rūšys (paprastasis uosis, žaliasis uosis, pensilvaninis uosis), iš introdukuotų medžių gausesnės paprastųjų kaštonų ir europinių maumedžių grupės, tačiau pastarųjų lajos dėl per tankios aplinkinių medžių kaimynystės yra spaudžiamos ir stelbiamos.

Paskutiniu metu visiškai sumenkęs krūmų skaičius. Sodo dendrologinis asortimentas nėra gausus, o augantys medžiai eilę metų stokoja genėjimo, arboristinės priežiūros ir želdyno augavietės gerinimo procedūrų.

Vidutinis sode augančių medžių amžius – 30 – 40 metų. Dėl per tankiai susodintų medžių, ypač šiaurinėje, (šiaurės – vakarinėje) dalyje, medžiai ištįsę į aukštį, sukelta laja, dažnas kamieno išsišakojimas, kas išbalansuoja medžio stabilumą. Šios teritorijos medžių masyvas reikalauja  kardinalaus rekonstravimo, medžiai tankmėje nustelbti, nesuformavę lajos.

Atsižvelgiant į gyventojų prašymą išsaugoti kuo daugiau medžių, buvo pakartotinai įvertintas kiekvienas numatytas šalinti medis ir nuspręsta išsaugoti sveikiausius medžius ir bandyti likusiems sukurti galimybę vystytis genėjimo pagalba. Viso bus šalinami 37 medžiai. Pagrindinės šalinimo priežastys: bloga medžio dendrologinė būklė.

Teritorijos tvarkymo darbų metu taip pat bus atliktas menkaverčių, ligų pažeistų ar kitų veiksnių sužalotų medžių bei krūmų valymas, taip siekiant suformuoti naujas teritorijos jungtis ir sodo erdves, išryškinti atvirų sodo erdvių ir želdinių masyvų kompoziciją, padidinti šviesos pralaidumą (dėl per tankiai susodintų medžių žemės paviršiaus nesiekia šviesa), taip sukuriant geresnes sąlygas augti esamiems bei projektuojamiems augalams. Medžių kirtimo darbai numatomi atlikti pirmame darbų etape.

ŽELDINIŲ PROJEKTAVIMO SPRENDINIAI

Pagrindinai principai:

  • Sodo kompozicija – trys teritorijos, kiekviena su individualiu želdyno charakteriu, taip pažymimos buvę trys skirtingos istorinės posesijos;
  • Šiaurės vakarinėje sodo dalyje mažinamas želdyno tankumas, retinami želdiniai sudarant geresnes augimo sąlygas likusiems medžiams;
  • Subalansuojamas medžių masyvų ir atvirų saulėtų pievų santykis;
  • Formuojamas žalias barjeras, tarp Pylimo gatvės ir sodo, mažinantis transporto triukšmą ir taršą bei kuriantis savarankišką sodo erdvę vizualiai atribotą nuo gatvės;
  • Įvairaus aukščio gyvatvorės (nuo 2. 00 m iki 0.4 m) yra pagrindinė priemonė – „statybinė medžiaga“ vidinių sodo erdvių ir perspektyvų formavime;
  • Svarbi atvira kompozicinė erdvė – vizualinis ryšys sodo skersinėje ašyje tarp Reformatų Sinodo pastato ir Reformatų bažnyčios;
  • Sodo atviros erdvės – vejos ar pievos turi aiškias vizualines ribas, kurias formuoja gyvatvorės ir krūmų bei pomedžių masyvais;
  • Buvusi Reformatų kapinių teritorija apjuosta gyvatvore, viduje esanti veja (pieva) užsodinta svogūninėmis gėlėmis;
  • Esamų ir naujai sodinamų medžių kompoziciniams masyvams pagal galimybes maksimaliai suformuoti pomedžiai (krūmų arba kiliminių daugiamečių augalų); Taip atkuriamas svarbiausias sodo želdinių struktūros principas: medžiai, krūmai, žoliniai augalai.
  • Naujai sodinamos ornitologiškai svarbios augalų gentys (šermukšniai, ievos, vaismedžiai)
  • Naujomis sodinamų augalų gentimis praturtinama esama želdinių bioįvairovė, didinama želdyno ekologinė vertė ir edukacinė funkcija.
  • Sode suprojektuotas ekologiškas lietaus surinkimo sprendimas, kai lietaus vanduo nepajungiamas į miesto tinklus, o įrengiamos filtruojamos lietaus surinkimo talpos iš kurių vėliau vanduo naudojamas želdinių laistymui.
  • Naujai sodinamų yvatvorių ir pomedžių bei gėlyno laistymui įrengiama automatiškai veikianti laistymo sistema, naudojanti vandenį iš filtracinėse talpose surinko lietas vandens.
  • Esami želdinių augaviečių plotai revitalizuojami įterpiant į gruntą bakterinius preparatus.
  • Želdynas kuriamas pabrėžiant paprastumą bei nuosaikumą, todėl įrengiamas tik vienas daugiametis gėlynas.

Planuojama naujai sodinamais augalais praturtinti sumedėjusių želdinių rūšinę įvairovę. Sodinamos naujos 3 gentys spygliuočių ir 9 lapuočių medžių. Orientuojamasi į nedidelius II ardo medžius. Sodinami šermukšniai (paprastasis, miltingasis, švedinis, japoninis), obelys (uoginė, gausiažiedė, krūminė), taip pat liepos (mažalapė, didžialapė, grakščioji, sidabrinė), klevai (paprastasis, platanalapis, raudonasis, totorinis).

Iš viso sode, atjauninant esamas senas ir papildant naujomis, sodinamos 22 medžių gentys (bukas, skroblai, riešutmedis, vinkšna, šermukšniai, cūgos ir kt.), gyvatvores formuoja 10 skirtingų genčių krūmų (skroblai, tujos, lanksvos, sedulos, serbentai, kauleniai, hortenzijos, raugerškiai, kukmedžiai, erškėtrožės, alyvos) pomedžio plotai komponuojami iš 14 krūmų (lanksvos, sedulos, serbentai, kauleniai, hortenzijos, raugerškiai, kukmedžiai, erškėtrožės, alyvos, kauleniai, šeivamedžiai, stefanandos, meškytės, kadagiai) ir 7 daugiamečių gėlių augalų genčių (melsvės, bergenijos, paparčiai, pakalnutės, žiemės, pachisandros, kanadinės sedulos).

Gėlyną puoš 8 krūmų ir 28 gėlių gentys.

Sodo tvarkymo darbų metu želdinių tvarkymo-sodinimo darbai išskiriami į du etapus.

Pirmame etape atliekamas menkaverčių medžių šalinimo ir augavietės gerinimo darbai (įterpiant į dirvą grybieną). Atlikus minėtus darbus želdynas bus dalinai papildytas naujais želdiniais, papildant sodo dendrologinį asortimentą išraiškingesniais sodmenimis: kėniu, cūga, paprastuoju buku, paprastuoju skroblu, raudonuoju klevu, platanalapiu klevu, paprastuoju, miltinguoju ir švediniu šermukšniais ir kt. Pusė kiekio naujai sodinamų medžių pagal projektą bus įgyvendinti pirmo etapo darbų apimtyje. Formuoti sodo erdves, išskirti ar dengti takų tinklą pirmajame etape bus pasodinta didžioji dalis gyvatvorių, kurios atvirose erdvėse ar takų posūkiuose įsilies į krūmų ir pomedžių masyvus. Krūmų ir pomedžių pirmame etape numatoma pasodinti 2/3. Pergolė įrengiama bei apsodinama pirmame darbų etape.

Antrame sodo tvarkymo darbų etape bus atliekami arboristinai medžių tvarkymo darbai, t.y. lajų surišimo, stogelių įrengimo, drevių gydymo ir kt. darbai. Taip pat sodinama likusi dalis medžių, krūmų, pomedžių ir įrengiamas gėlynas.

 

Reformatų skvero sutvarkymo byla (ištrauka iš techninio projekto)

PROJEKTO VIEŠINIMAS

2014 m. lapkričio 26 d. projektas buvo pristatytas visuomenei “Gėlių paviljone” (Pylimo g. 21b, Vilnius). (https://vimeo.com/113190274). Su pristatytu  projektu miestiečiai ir miesto svečiai galėjo susipažinti Architektūros [aktualijų] fondo inicijuotoje ekspozicijoje „8 VIEŠOS ERDVĖS. VILNIUS“, veikusioje „Gėlių paviljone“ spalio 27 – lapkričio 14 d.

2015m. vasario 6 d. projektas dar kartą visuomenei buvo pristatytas Vilniaus miesto savivaldybėje.  Pristatyme dalyvavo ir reformatų  bendruomenės nariai. 2015m.  balandžio 23 dieną projektas buvo pristatytas Vilniaus ev. reformatų parapijos namuose. Šiame susitikime dalyvavo Vilniaus ev. reformatų parapijos klebonas kun.Raimondas Stankevičius, Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugijos pirmininkas Donatas Balčiauskas ir neabejingas istorijos puoselėjimui gausus besidominčiųjų būrys. Esminių pastabų projektui per vykusius pristatymus pateikta nebuvo.

Trumpa Reformatų sodo projekto viešinimo istoriją. http://lkas.lt/lt/Turinys/reformat%C5%B3-sodo-vilniuje-projektas-%E2%80%93-vie%C5%A1inimo-istorija

2018 m.

Diskusija Reformatų sode – atnaujintas taps nauju traukos centru: https://vilnius.lt/lt/2018/08/10/diskusija-reformatu-sode-atnaujintas-taps-nauju-traukos-centru/

Ar tikrai norime išsaugoti sovietmečio barbarizmą ir betono apkasus Reformatų sode? https://vilnius.lt/lt/2018/08/07/ar-tikrai-norime-issaugoti-sovietmecio-barbarizma-ir-betono-apkasus-reformatu-sode/

DISKUSIJOS IŠVADOS:

  • miestiečiai pritaria, kad erdvę būtina tvarkyti – pačios bendruomenės atlikta apklausa rodo, kad esminis tvarkymas būtinas;
  • socialiai nesaugi, nejauki ir barbarišku būdu įrengta erdvė gali pasikeisti – tapti traukos centru, miesto sodu su daug žalumos  ir aiškiomis atviromis erdvėmis, įprasminančiomis istoriją, buvusį reljefą;
  • projektas rengtas prieš daugiau nei 3 metus, tad tvarkos ir būdas, kaip miestas dirbo ir ieškojo dialogo su bendruomenėm iš esmės pasikeitė;
  • Reformatų sodo atnaujinimas –  labai svarbus miestiečiams projektas, sulaukęs ir daug palaikymo, ir tam tikrų diskusijų. Atviras Vilnius visada ieško dialogo su bendruomenėmis.  2018 08 09 susitikimas Reformatų bažnyčioje atnešė konstruktyvių pasiūlymų, kurie bus apsvarstyti;
  • svarbiausi bendruomenei rūpimi aspektai:  maksimalus medžių išsaugojimas, paminklo Reformacijai vieta, sodo aptvėrimo ir rakinimo klausimas, tranzitinio tako alternatyva, laiptų idėjos įprasminimas – visi jie  išgirsti ir svarstomi.
ekskursija
ekskursija
maketas
maketas
IMG 7433

REFORMATŲ SKVERO ATNAUJINIMO PAMOKOS – PRECEDENTAS DISKUSIJOMS SU VISUOMENE

 

Matyt, Vilniuje jau formuojasi tradicija, kad visos diskusijos apie viešąsias miesto erdves ir visuomenės susirūpinimą keliančius projektus vyksta pačiame vasaros atostogų įkarštyje. Ne išimtis buvo ir karšta diskusija apie Reformatų parko atnaujinimą, vykusi ypač tvankų rugpjūčio 9-osios vakarą. Diskusiją surengė Vilniaus m. savivaldybė, sulaukusi vilniečių, architektūros, kraštovaizdžio, paveldosaugos ir kitų sričių specialistų kritikos ir nepritarimo parengtam projektui. Gausiai susirinkusi auditorija turėjo rimtų priekaištų Vilniaus miesto savivaldybės atstovams, pristačiusiems Reformatų parko atnaujinimo viziją. Pirmiausia dėl to, kad jau parengto parko projekto iš esmės buvo pasiūlyta nekeisti, o tik teikti klausimus ir pasiūlymus. Nors Vilniaus m. vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis džiaugėsi pačios diskusijos su visuomene atsiradimu, teigdamas, jog tai bus precedentas ateities viešųjų erdvių projektų aptarimams, dauguma diskusijos dalyvių jautėsi esantys nelygiaverčiai partneriai, pastatyti prieš jau įvykusį faktą.

„Kalbame apie vieno svarbiausių miesto želdynų ateitį. Šis sodas yra visos želdynų grandinės, kuri prasideda ties upe, eina pro Tauro kalną, Petro Cvirkos aikštę, Reformatų sodą, Vingrių šaltinius, kur irgi numatomas želdynas, Malkų turgų. Tais želdynais gali naudotis čia gyvenantys žmonės ir į miesto centrą atvykstantys svečiai, – pradėdamas diskusiją sakė M. Pakalnis. – Visuomenės aktyvumas didėja, ji vis labiau reiškia savo nuomonę apie tai, kokios šios erdvės bus. Iki šiol tokio renginio dar nebuvo, ir galime nusilenkti tiems žmonėms, kurie suorganizavo šį svarstymą.“

Mažai kas ginčytųsi, kad Vilniaus Reformatų skverui, esančiam prie Pylimo gatvės, priešais Evangelikų reformatų bažnyčią, atnaujinimas tiesiog būtinas. 1983 m. šiame skvere, suniokojus beveik 500 metų senumo reformatų evangelikų kapines, buvo pastatytas paminklas „Tarybiniams partizanams ir pogrindininkams“. Viską sugriovus išliko tik barokinio stiliaus Šreterių šeimos koplytėlės-mauzoliejaus kripta bei reformatų sinodo pastatas, šiuo metu esantis be stogo. Pasak M. Pakalnio, 1983 m. įrengta skulptūrinė kompozicija (autoriai architektai Gediminas Baravykas, Kęstutis Pempė ir Gytis Ramunis) atitiko tų laikų supratimą apie viešąsias erdves. Po Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo į Grūto parką išvežus pagrindinę skulptūrinę kompoziciją, skveras tapo keista apleista vieta, kurią 2014 m. nutarta atnaujinti: išardyti betoninius laiptus, atstatyti buvusį reljefą, pasodinti daugiau želdynų, gėlių.

Projekto autorė ir „Vilniaus plano“ vadovė Jurga Silvija Večerskytė-Šimeliūnė, pristatydama skvero atnaujinimo projektą, jame išskyrė tris zonas: Reformatų atminimo, miesto renginių ir rekreacijos, kurioje turėtų atsirasti pieva, aikštelė vaikų žaidimams, kavinė, tualetas. VU istorikė prof. Dainora Pociūtė, diskusijoje pristačiusi reformacijos istoriją Vilniuje, teigė, kad joks paveldas Lietuvoje nebuvo taip sistemiškai naikinamas, kaip reformacijos paveldas, lietuviams davęs spaudą ir daug mokslo ir istorijos laimėjimų. Lietuva buvo aktyvi reformacijos dalyvė, bet beveik jokie ženklai Vilniuje to neliudija, tad Reformatų skvero projekto vizijoje centrinėje ašyje yra numatytas paminklas Lietuvos reformacijai ir lietuviškajai raštijai. Šio paminklo idėją iškėlė Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija, kuri organizavo konkursą. Ši draugija, bendradarbiaudama su savivaldybe, akcentuoja, kad atnaujinamas parkas yra istorinę prasmę turinti vieta.

Rugpjūčio 9 d. dienos diskusija apie Reformatų skvero atnaujinimą. Nuotrauka Rasos Baškienės

Menotyrininkė Eglė Mikalajūnė diskusijos dalyviams pristatė elektroninės apklausos, kurią organizavo naujajam skvero atnaujinimo konkursui nepritariančių aktyvistų – kraštotyros, architektūros, dailės specialistų ir kasdien parką lankančių vilniečių grupė – rezultatus. Šioje apklausoje per 9 dienas dalyvavo ir į klausimus atsakė kone 800 žmonių. Apklausos rezultatai atskleidė, kad 90 procentų respondentų pritarė skvero atnaujinimui, o 65 proc. atsakė, kad jiems svarbus reformatų paveldas. 56 proc. apklaustųjų svarbios pasirodė 1983 m. pastatytos laiptuotos skulptūros, 33 proc. rūpėjo želdiniai. Reformacijos paminklo atsiradimui pritarė 75 proc. respondentų. 84 proc. apklaustųjų manė, kad reikia išsaugoti ir derinti abu paveldus – reformatų ir sovietinį. Dauguma apklaustųjų nepritarė numatytų medžių kirtimui, 73 proc. respondentų sutiko, kad atsirastų žaliosios zonos, o skvero aptvėrimui pasakė „ne“ net 78 proc. apklaustųjų.

Tuo tarpu 38 proc. respondentų nepritarė dabartiniam skvero sutvarkymo planui, 14 proc. manė, jog jį reikia tobulinti, 40 proc. nepakankamai gerai suprato planą, kad galėtų pareikšti nuomonę. Savivaldybės sprendimui neskelbti šio projekto konkurso nepritarė 63 proc. apklaustųjų, kurių nuomone, turi būti nuolat skelbiami visų viešųjų parkų ir skverų sutvarkymo konkursai. Naujam skvero atnaujinimo konkurso skelbimui pritarė 40 proc., tuo tarpu 27 proc. negalėjo atsakyti į klausimą, nes jie nežinojo, kokios bus projekto keitimo pasekmės, 11 proc. manė, kad tą reikėtų padaryti, jei darbai nebūtų vilkinami, 15 proc. atsakė, kad projekto būtų galima nekeisti, jei būtų atsižvelgta į visuomenės ir specialistų reikalavimus. Ir tik 7 procentai buvo patenkinti esama situacija.

„Didžiausia šio susirinkimo reikšmė – žmonių nuomonės išklausymas. Pagal tą nuomonę turėsime, ką pataisyti, į ką atsižvelgti, tačiau generalinių sprendimų atsisakius projektas neįvyktų, – reziumavo miesto vyr. architektas M. Pakalnis. – Kaip miesto vyriausiasis architektas pasakyčiau, kad būtų labai gaila. Remdamiesi šia diskusija spręsime, ką darysime su P. Cvirkos aikšte, kaip tobulinsime Islandijos gatvės ryšį su ta erdve ir kt. Supratome, kad būtina pakoreguoti viešo svarstymo viešųjų erdvių reikalavimus – tai mums didžiulė pamoka, kad šis projektas nebuvo tinkamai paviešintas.“

Tačiau diskusijos dalyviams užkliuvo ir projekto konkurso rengimo skaidrumas. Gintautas Tiškus, Vilniaus miesto savivaldybės visuomeninės planavimo komisijos pirmininkas, pareiškė, kad tik iš Vilniaus m. vyriausiojo architekto Mindaugo Pakalnio interviu radijui išgirdęs, kad savivaldybei šio projekto parengimas nieko nekainavo – jį finansavo privati statybinė įmonė „Eika”, vėliau tapusi šio projekto rangove. „Tokia bendrovė neturėtų teisės dalyvauti tokiame konkurse ir jį laimėti“, – teigė G. Tiškus.

Pasiūlęs šį klausimą užduoti tiems, kas atsako už viešųjų pirkimų organizavimą, M. Pakalnis prie Reformatų skvero atnaujinimo projekto pakvietė sugrįžti po dviejų savaičių – išklausius visus konstruktyvius pasiūlymus, lūkesčius ir kritiką.

Mindaugas Pakalnis: Reformatų parko projektą galime keisti tiek, kiek nesikeičia jo esmė

Šaltinis: 15min. Lt

Ketvirtadienį Vilniaus Reformatų parke vyko vienos dienos „Re:formatų“ festivalis, kurio organizatoriai, nepritariantys parko atnaujinimo planams, dienos pabaigoje sukvietė miestiečius, pertvarkos autorius ir Vilniaus miesto savivaldybės atstovus į diskusiją Reformatų bažnyčioje.

Miesto vyr. architektas M.Pakalnis sakė, jog į šį klausimą atsakyti negali, nes nėra viešųjų pirkimų specialistas: „Šį projektą tikrino institucijos, kurios atsakingos už viešuosius pirkimus. Pirmą kartą konkursas neįvyko, antrą kartą įvyko. Reiktų tų žmonių klausti. Mes atsakom už architektūrą, už kraštovaizdžio principus – į tuos klausimus ir atsakom. Negaliu atsakyti į klausimus, kurie susiję su viešaisiais pirkimais.“

Savivaldybė žada iškirsti mažiau medžių nei suplanuota projekte

Komentuodamas dabartinį teritorijos suplanavimą su laiptuotomis struktūromis M.Pakalnis sakė: „Sprendimas, kuris buvo padarytas devintajame dešimtmetyje, kai buvo įrengta skulptūrinė kompozicija kartu su apkasų motyvais, atitiko to laiko dvasią ir supratimą, kaip turi būti tvarkomos erdvės, tokių projektų tuo metu buvo visoje Europoje. Dabar buvo atliktos analizės, žiūrėta, ką praradom, kai įrengta šita erdvė, ir ką mes galim sukurti. Vietoje šių elementų bus atstatytas buvęs reljefas, vieta, kur bus galima sulaukti daugiau žmonių, atsiras daugiau želdinių, gėlių, vieta, kur taip pat ateis daugiau žmonių, nei ateina dabar, ir kuri turės memorialinę funkciją, kuri dabar visiškai pamiršta.“

Vilniaus miesto savivaldybės Želdinių poskyrio vedėja Giedrė Čeponytė taip pat teigė, jog sprendimas kirsti medžius bus dar kartą patikrintas: „Šiandien negaliu pasakyti kiek, bet bus iškirsta žymiai mažiau medžių nei 78.“

Užvirus diskusijai apie siūlymą parką aptverti tvora ir jį rakinti (tai numatoma įgyvendinti antruoju darbų etapu), E.Mikalajūnė atkreipė dėmesį, jog internete vykusioje apklausoje, kurioje dalyvavo daugiau nei 700 respondentų, 82 proc. apklaustųjų šiai idėjai nepritarė.

„Jei jūs kalbėtumėte apie savo sklypą ir jums siūlytų jo neapsitverti, tai 98 proc. būtų už aptvėrimą“, – komentavo G.Čeponytė.

Pristatyti apklausos rezultatai: 40 proc. respondentų norėtų, kad būtų skelbiamas naujas konkursas

Diskusijos metu buvo pristatyti internetinėje erdvėje vykusios apklausos dėl Reformatų skvero atnaujinimo darbų rezultatai. Pristatymo metu į apklausą buvo atsakę 732 respondentai.

39,2 proc. apklausos dalyvių teigė negalintys vertinti J.S. Večerskytės-Šimeliūnės architektūrinio plano, nes jis jiems nėra pakankamai suprantamas. 38,5 proc. planui nepritaria, 14 proc. teigia, jog projektą reiktų tobulinti, 7,8 proc. respondentų planą vertina teigiamai.

Apklausos rezultatai parodė, jog didžioji dalis apklaustųjų mano, jog rekonstruojant parką svarbu atsižvelgti tiek į reformatų paveldą, tiek į 9 dešimtmetyje suformuotą parko architektūrą – daugiau nei 70 proc. respondentų taip pat tvirtino, jog pertvarkos plane reiktų išsaugoti dabartinę architektūrinę kompoziciją arba jos fragmentus.

42 proc. apklausos dalyvių pasisakė už parke susiformavusios ekosistemos išsaugojimą, 38,9 proc. teigė, jog svarbu išsaugoti maksimalų skaičių brandžių ir sveikų medžių, bet ne krūmus ir žolinius augalus.

78,2 proc. apklausos dalyvių išreiškė nepritarimą parko aptvėrimui ir rakinimui naktį.

Didžioji dalis respondentų (63 proc.) taip pat nepritarė savivaldybės sprendimui rekonstrukcijos architektūrinį planą rengti be konkurso: 40 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų mano, jog savivaldybė turėtų skelbti naują konkursą Reformatų parko pertvarkai, 27,2 proc. teigė negalintys atsakyti į šį klausimą, nes neturi pakankamai informacijos apie Vilniaus savivaldybės įsipareigojimus Europos Sąjungai, 15,9 proc. respondentų mano, jog naujo konkurso skelbti nereikia, jei bus atsižvelgta į pagrindinius aktyvistų reikalavimus.

Parko atnaujinimo projekto autoriai – savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“ bei architektė Jurga Silvija Večerskytė-Šimeliūnė.

Kaip skelbta anksčiau, Reformatų sodo atkūrimas ir sutvarkymas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo. Šiam projektui skirta 1,7 mln. eurų struktūrinių fondų lėšų, 202,6 tūkst. eurų – valstybės biudžeto lėšų, savivaldybės lėšų dalis sudaro kiek daugiau nei 1 mln. eurų. Bendra projekto vertė – 2,02 mln. eurų.

15min. Lt