Kategorijos archyvas: Draugija

Įamžintos pirmosios Biržų Radvilų kunigaikštystės mokyklos

selonija.lt

Į antrąją pusę persiritę jubiliejiniai Reformacijos metai palieka vis daugiau atminimo ženklų.Pačioje rugsėjo pabaigoje Biržų krašte buvo atidengti net keturi paminklai pirmosioms šio krašto mokykloms, kurias daugiau nei prieš keturis šimtus metų fundavo tuomečiai žemės valdytojai – kunigaikščiai Radvilos.

Idėjos įamžitnti pirmąsias reformatų mokyklas autorius, Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos pirmininkas Donatas Balčiauskas sakė, kad ši mintis atėjusi besikalbant su profesore Inge Lukšaite apie prasmingą jubiliejaus paminėjimą. Tada ir kilusi mintis atminimo ženklais pažymėti pirmąsias mokyklas Radvilų kunigaikštystės žemėje. Radvilos, vieni aktyviausių Reformacijos šalininkų, fundavo savo žemėse ne vienos naujojo tikėjimo bažnyčios statybą – ir visada kartu su bažnyčia buvo statoma mokykla.

Paminklus kūrė skirtingi skulptoriai,  kurie kartu su miestelių seniūnais parinko ir vietą, kur paminklai turėtų stovėti.

,,Saulės“ gimnazijos direktorius Dainius Korsakas su Donatu Balčiausku. S.Eitavičienės nuotr.

Skaityti toliau

Pasirodė Reformacijos 500  metų jubiliejui skirtas leidinys „Disputai: idėjos, vizijos“

Išėjo iš spaudos Reformacijos 500  metų jubiliejui skirtas leidinys „Disputai: idėjos, vizijos“. Jame publikuojami Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos iniciatyva 2013-2015 surengti disputai, kuriuose diskutavo iškilūs Lietuvos mokslininkai  – Ingė Lukšaitė, Deimantas Karvelis, Darius Kuolys,  Dainora Pociūtė, Raimonda Ragauskienė. Taip sudaromos galimybės ne tik naujoje šviesoje įvertinti XVI–XVIII a. kultūros procesus, to meto asmenybes ir jų keltas idėjas, bet ir giliau pažinti Reformaciją, jos raidą Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje bei jos pralaimėjimo priežastis. Minėtų mokslininkų mintis taikliai papildo prof. dr. Deimanto Karvelio įvadinis straipsnis „Religijos tolerancija Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tikėjimo disputų epochoje XVI–XVII a.“, analizuojantis tolerancijos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje problemą, taip pat ilgamečio Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos pirmininko prof. habil. dr. Sigito Kregždės straipsnis „Tiesos paieškos pasitelkus disputus“.

Teminėje-iliustracinėje leidinio dalyje, skirtoje Draugijos veiklos 25-mečiui paminėti, Draugijos pirmininkas Donatas Balčiauskas ir jo pavaduotojas Vytautas Gocentas apžvelgia Lietuvos  Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos surengtus renginius, išleistus leidinius.

„Disputai: idėjos, vizijos“ leidybą finansavo Lietuvos kultūros ministerija ir Lietuvos Reformacijos  istorijos ir kultūros draugija.

Reformacijos paminklo kūrimo svarstymas

Viktorija Liauškaitė

Sausio 10 d. Lietuvos dailininkų sąjungoje prie apskrito stalo vyko būsimo Reformacijos paminklo kūrimo svarstymas – diskusija su skulptoriais, architektais, istorikais ir neabejingais mūsų krašto praeičiai bei ateičiai vilniečiais bei svečiais.

 „Šiandien čia susirinkome tam, kad nupūstume laiko dulkes nuo tų objektų, kurie yra nederamai užmiršti, apleisti. Toks yra – Reformatų parkas. Džiugu, jog Vilniaus miesto savivaldybė ėmėsi šio nelengvo darbo – įprasminti šią istorinę vietą. Norėtume, jog šioje sakralinėje istorinėje erdvėje rastų savo vietą paminklas, skirtas Lietuvos raštijos ir Reformacijos pradininkams. Dar 1996 metais draugijos nariai, finansiškai remiant Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijai, Reformatų skvere atidengė paminklinį akmenį su įrašu: „Čia, buvusiose kapinėse bus pastatytas paminklas XVIa. Lietuvos reformacijos ir raštijos pradininkams“, – teigė Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos pirmininkas Donatas Balčiauskas.

Vilniaus plano architektė – projekto vadovė Jurga Silvija Večerskyte – Šimeliūnė susirinkusiems pristatė Reformatų parko rekonstrukcijos projektą. Šios vietos tvarkymo darbai planuojama, jog prasidės šių metų balandžio, gegužės mėnesiais.

Doc. habil. dr. Ingės Lukšaitės teigimu, stebuklas būtų Vilniuje, jei atsirastų toks paminklas. „Būtina padėkoti prieš 500 metų gyvenusiems žmonėms ir puoselėjusiems Reformaciją. Toks paminklas skirtas Reformacijai, būtų priminimas, padėka asmenybėms, padėjusioms pagrindus lietuvių kalbai, jos kultūrai“ – teigė I.Lukšaitė.

Prof. habil. dr. Dainora Pociūtė-Abukevičienė pasidžiaugė tokia paminklo idėja. “Vilnius Europos istoriografijoje pripažintas vienas iš aktyviausių Reformacijos pirmtakų regione. Todėl šis miestas prašyte prašosi Reformacijos istorijos įamžinimo ženklų. Pritarčiau tokiai idėjai – įamžinti Reformaciją paminklu, “ – dalinosi savo mintimis D. Pociūtė-Abukevičienė

Reformacijos paminklo kūrimo svarstyme dalyvavo daugelis specialistų, kurie mielai pasidalino savo pastebėjimais. Savo mintimis dėl būsimo Reformacijai paminklo sukūrimo išsakė ir gausiai dalyvavęs skulptorių būrys.

Primename, jog šalia šio parko ev. reformatai įsikūrė prieš beveik 400 metų. 1639 m. birželio 21 d. teismas priteisė reformatams patiems nusigriauti bažnytinį kompleksą ir išsikelti už miesto sienų į Pylimo gatvėje esančias reformatų kapines. Reiškia, reformatai jau buvo įsteigę kapines dabartinėje vietoje Pylimo g. ir pasistatė bažnyčią –  1640 m. pastatoma šeštoji penktoje vietoje Vilniaus reformatų bažnyčia ir, manomai, tai buvo vis dėlto mūrinė, sugriauta per rusų invaziją 1655 m.

Pasibaigus šiam karui 1661 m. pradėta statyti septinta bažnyčia. Pastaroji buvo visai sunaikinta  per ketvirtąjį – paskutinį Lietuvos reformatų Bažnyčios Unitas Lithuaniae (Lietuvos Vienata) pogromą. 1682 m. balandžio 2 d. rytą jėzuitų mokiniai ir suerzinta minia užpuolė reformatų bažnyčią ir kitus jai priklausančius pastatus. Pasigrobė varpus, kryžius, indus, dokumentus, iždą, nuvertė nuo kapų antkapius ir kryžius, ištraukė iš kapų mirusiuosius, juos apiplėšė, tyčiojosi, daužė akmenimis ir galiausiai sumetė į laužą. Po šio sugriovimo vėl toje pat vietoje apie 1685 m. buvo pastatyta jau tik  medinė aštunta reformatų bažnyčia, išstovėjusi apie 150 metų.

Kapinėse stovėjo Šreterių šeimos mauzoliejinė koplyčia, pastatyta 1777 m. Boguslavo Šreterio iniciatyva. Iš biografinių žinynų yra žinoma, kad šiose kapinėse yra palaidotas garsus kartografas Šarlis Hermanas de Pertė (Karol Herman de Perthées, 1740–1815), 1768 m. sudaręs Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės generalinį geografijos atlasą. 1980 m. šio žymaus žmogaus antkapinis paminklas su įrašu prancūzų kalba vakarinėje kapinių dalyje dar buvo. Šiuo metu kapo vieta nežinoma.

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Gedimino Zemlicko nuotraukos

Stanislovo Rapolionio premija – Aurelijai Arlauskienei

Lietuvių švietimo draugija RYTAS įkūrė Stanislovo Rapolionio premiją, kuria skatinami mokytojai, kultūros ir meno veikėjai, žurnalistai ir rašytojai už literatūrinę veiklą, tautinį ugdymą, Pietryčių Lietuvos istorinės praeities studijavimą.

Malonu ir džiugu pranešti, kad šiais metais Stanislovo Rapolionio premija paskirta žurnalistei ir rašytojai, Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos valdybos narei Aurelijai Arlauskienei.

Aurelijai Arlauskienei premija įteikta  gegužės 13 d. Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazijoje. Renginyje dalyvavo gausus Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos narių būrys, Lietuvos žurnalistų sąjungos Vilniaus skyriaus nariai bei Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazijos moksleiviai. 

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazijoje

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Prie Gornostajiškių dvaro 

Pro memoria. Algimantas Baublys (1933-05-07 – 2016-03-23)

baublysŠv. Velykų laukimo savaitę Anapilin iškeliavo Biržų garbės pilietis, buvęs Biržų krašto muziejaus „Sėla“ direktorius, gilią mokinių pagarbą pelnęs pedagogas, buvęs mokyklų vadovas, aktyvus visuomenininkas, strategiškai mąstęs eruditas – Algimantas Baublys.

Gimęs ir užaugęs Dzūkijos žemėje (Varėnos raj., Salovartės kaime), 1956 m. Vilniaus universitete įgijęs  geografo specialybę, Algimantas Baublys likimo atvestas į Biržus įaugo šaknimis mūsų žemėje ir brandino pačius gražiausius vaisius. Jau po vienerių pedagoginės veiklos metų 1957 m. tapo J.Janonio vidurinės internatinės mokyklos direktoriumi, nuo 1964 m. iki 1969 m. vadovavo Biržų vakarinei mokyklai, nuo 1969 iki 1980 m. dirbo geografijos mokytoju Biržų II vid. mokykloje (dabar „Aušros“). Mokiniams neišdildomą įspūdį darė mokytojo erudicija, inteligencija, reiklumas, nepaprastai įdomios pamokos, pagarba kiekvienam mokiniui. Skaityti toliau

Susirgęs „Radviliados“ virusu

Kėdainių krašto muziejaus direktorių Rimantą Žirgulį drąsiai galime va­dinti šio laikmečio reformatoriumi. 1988 metais muziejuje pradėjęs dirbti istorikas nepaliauja kelti klausimo, kokiu miestu Kėdainiai verti būti: di­džiuotis didikais Radvilomis, garsėti agurkų sostinės vardu ar vadintis chemikų miestu. 

zirgulis„Gal ir savanaudiška, tačiau aš tvirtai tikiu, kad, turėdami tokią garsią praeitį, mes jai privalome daugiau skirti dėmesio. Reikia ambicijų, kad ne tik enciklopedijose perskaitytume, kaip Radvilos garsino Kėdainius, bet ir širdyse jaustume pasididžiavimą savo kraštu. Dabar turime išstatytus blizgančius skardinius agurkus, o unikalus Radvilų palikimas stovi apgriuvęs“, – gana tiesiai savo nuomonę dėstė R. Žirgulis.

Rimantas diaugiasi suradęs bendramintį menininką Feliksą Paulauską, su kuriuo drauge žengė pirmąjį žingsnį į „Radviliados“ projektą. „Pernai per miesto gimtadienį surengėme puikiai pavykusį „Radviliados“ festivalį, kai miestelėnams pasiūlėme persikelti į Radvilų laikais klestėjusį mūsų miestą. Buvo visko: ir paskaitų bei diskusijų apie Radvilas, ir gardžių senovinių vaišių, ir pramogų. Manau, kad šįmet vėl kažką panašaus surengsime. Kas kitas, jei ne mes patys, darys tai, ko norime. Juk ant lėkšutės niekas nesugrąžins Kėdainiams garsios praeities. Tik patys galime užsispirti ir pasistengti įamžinti garsiąją praeitį“, – įsitikinęs R. Žirgulis.
Paklaustas, kodėl jis neatsispyrė „Radviliados“ virusui, istorikas net nedvejojęs atsakė, kad toje giminėje gausu iškilių asmenybių, kurios tarsi užbūrė savo gyvenimais. „Man labiausiai įsiminė ne vieno kolegos dviprasmiškai vertinamas Jonušas Radvila. Vienų jis vadinamas išdaviku, kitų – didvyriu. Manau, kad jis darė tokius sprendimus, kokie buvo geriausi Lietuvai. Nereikia pamiršti, kad Jonušui Radvilai valdant Kėdainius juose iškilo gimnazija, rotušė, evangelikų reformatų bažnyčia. Daugelis vienbalsiai pripažįsta, kad Jonušas Radvila atvedė Kėdainius į didžiausią klestėjimą. Jonušo Radvilos svarbą mūsų kraštui iki šiol mena Kėdainių miesto dalis Janušava. Tik labai keistai su ja pasielgėme: viską, kas liečia Radvilą esame sulietuvinę, bet Janušavą palikome lenkišku variantu, nors, mano manymu, ji turėtų vadintis Jonušava“, – sakė R. Žirgulis.

Istoriką žavi ir Jonušo Radvilos tėvas Kristupas Radvila, kuris garsėjo karingumu, ir Jonušo Radvilos pusbrolis bei žentas Prūsijos generalgubernatorius Boguslavas Radvila. „Tarp Radvilų buvo labai įvairių ir spalvingų asmenybių. Vieni žavi konservatyvizmu ir atsidavimu tradicijoms, kiti – europietiškumu“, – sakė R. Žirgulis.
Tarp gausios Radvilų giminės yra ir moterų, kurios vertos pagarbos bei išskirtinumo. „Pagarbos verta Ona Radvilaitė Kiškienė, kuri vadinama moterimi, nepaisant spaudimo ištekėjusia iš meilės. Liudvika Karolina Radvilaitė ne tik buvo pati išsilavinusi, bet ir raštą skiepijo kitiems. Jos dėka buvo spausdinamos knygos net draudžiamu laiku. Manau, kad kuo labiau giliniesi į Radvilų giminės istoriją, tuo meilė šiems didikams stiprėja. Tad kėdainiečiams linkiu dažniau prisiminti praeitį ir pajusti pasididžiavimą kraštu, kuriame gyveno visoje Lietuvoje garsėję Radvilos“, – sakė R. Žirgulis.

muge.eu 

Sigitas Kregždė: ,,Lietuvio lygiavertiškumo įsisąmoninimui Reformacija davė stiprų pagrindą“

Su profesoriumi Sigitu Kregžde turėjome susitikti trumpam – reikėjo kelių minčių straipsniui dėl ateinančių metų paskelbimo Reformacijos metais. Paprašiau Profesoriaus kaip ilgamečio Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos pirmininko pasakyti keletą minčių apie šią idėją. Mūsų pokalbis virto ilgu kavos gėrimu su giliomis Profesoriaus įžvalgomis apie Reformaciją, lietuvių literatūrą, kultūrą ir tiesiog gyvenimą.

Sigitas-KregzdeLietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija pasirašė kreipimąsi LR Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininkei Irenai Degutienei, Kultūros ministrui Šarūnui Biručiui ir Švietimo ministrei Audronei Pitrėnienei. Rašte kviečiama 2017  metus Lietuvoje paskelbti Reformacijos metais.  Kodėl tai svarbu Lietuvai? Juk evangelikų Lietuvoje statistiškai nėra daug – 2011 metų surašymo duomenimis, evangelikų liuteronų yra 18376 , ev.reformatų –  6731. Skaityti toliau

Kęstutis Pulokas. Norėtųsi, kad Reformacijos diena būtų tarp atmintinų datų Lietuvoje

Kodėl svarbu valstybės mastu minėti Reformacijos metines? Savo mintimis dalijasi laikraščio „Lietuvos evangelikų kelias“ redaktorius,  Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugijos valdybos narys Kęstutis Pulokas.

PulokasArtėjantis Reformacijos 500 metų jubiliejus yra svarbus visai Europai, o plačiau pažiūrėjus – ir visame pasaulyje. Jis minimas įvairiose valstybėse, ne tik kur gyvena daug evangeliškąją krikščionybę išpažįstančių žmonių, bet apskritai tai suvokiama kaip kultūrinis, socialinis fenomenas – tai yra svarbi data.

Jeigu grįžtume prie Lietuvos – pažvelgę į istoriją, matysime: pirmoji lietuviška knyga, pirmoji gramatika, pirmasis giesmynas –  visa tai yra liuteronų – lietuviškosios raštijos darbininkų – pastangų vaisius.

Pirmoji lietuviška knyga parašyta Martyno Mažvydo, liuteronų kunigo. Visai neseniai minėjom K.Donelaičio  300 metines. K.Donelaitis, visai Lietuvai svarbus poetas, bet pirmiausia jis buvo liuteronų  kunigas. Skaityti toliau