Temos Archyvai: Draugija
Paminklo Lietuvos Reformacijos ir lietuviškos raštijos pradininkų konkurso aptarimas
Lapkričio 29 dieną Lietuvos dailininkų sąjungoje paskelbti paminklo Lietuvos Reformacijos ir lietuviškos raštijos pradininkų atminimo įamžinimui Vilniuje, Reformatų parke, skulptūrinių – architektūrinių idėjų konkurso nugalėtojai.
Lietuvos dailininkų sąjunga, bendradarbiaudama su LR Kultūros ministerija bei Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija, 2017 m. organizavo atvirą skulptūrinių – architektūrinių idėjų Lietuvos Reformacijos ir lietuviškos raštijos pradininkų atminimo įamžinimui konkursą. Kurio tikslas – sukurti memorialą Lietuvos Reformacijos ir lietuviškos raštijos pradininkams Vilniuje, Pylimo g. esančiame Reformatų parke.
Lietuvos Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos pirmininkas Donatas Balčiauskas pasidžiaugė įvykusiu konkursu, kurio draugija bei evangelikų reformatų bendruomenė laukė 25 metus. „Dar 1996 metais draugijos nariai, finansiškai remiant Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijai, Reformatų skvere atidengė paminklinį akmenį su įrašu: „Čia, buvusiose kapinėse bus pastatytas paminklas XVIa. Lietuvos reformacijos ir raštijos pradininkams“, – teigė Donatas Balčiauskas.
Komisijos pirmininkas prof. habil. dr. A. Samalavičius pasveikino laimėtojus ir pasidžiaugė sklandžiai įvykusiu konkursu. “Pirmosios vietos – „Stelos“ UAB „Žybartuva“, Dalia Matulaitė, Juras Balkevičius ir Antrosios vietos – „Varpinė / Knygų lentyna“ Šarūnas Arbačiauskas laimėtojai buvo konkurso lyderiai. Didžioji vertinimo komisijos narių dalis juos iš karto ir matė tarp laimėtojų”, – sakė prof. habil. dr. A. Samalavičius. Vėliau konkurso nugalėtojai trumpai pristatė savo darbus, atsakė į susirinkusių klausimus.
Gedimino Zemlicko nuotraukos
Skelbiami paminklo Vilniuje, Reformatų parke, idėjų konkurso rezultatai
Konkurso tikslas – sukurti paminklą Lietuvos Reformacijos ir lietuviškos raštijos pradininkams įamžinti Vilniuje, Pylimo g. esančiame Reformatų parke. Kuriant paminklą, turinio požiūriu buvo svarbu giliai aktualizuoti Reformacijos esmę, atskleisti ją per istoriją, dabartį ir ateitį jungiančius komunikacinius kodus; šiuolaikinėmis priemonėmis išreikšti Reformacijos gyvybingumą per Reformacijos asmenybių atliktų darbų raišką.
Vertinant buvo orientuojamasi į stiprią energetiką skleidžiantį kūrinį, kuris įkvėptų ne tik pagarbą praeičiai, bet ir skatintų norą imtis Reformacijos idėjas atitinkančių ir išliekamąją vertę turinčių naujų darbų savo valstybėje. Paminklas turi reflektuoti reformatų akcentuotas vertybes (pagarba pirminiams tikėjimo šaltiniams, gimtosios kalbos vartojimas, moderni valstybės kultūros ir socialinė politika; visuomenės skatinimas branginti toleranciją (kaip pakantumą kitaip mąstančiam), ugdyti švietimą (mokyklų steigimas, lietuviško spausdinto žodžio plitimas), puoselėti demokratiją).
Konkurso sąlygos skelbtos www.vilnius.lt, www.reformacija.lt ir www.ldsajunga.lt internetinėse svetainėse.
Konkursui pateikti projektai, kartu su pateikta dokumentacija atitinkantys konkurso sąlygas, buvo vertinami konkurso žiuri komisijos (toliau – Žiuri).
Konkurso Žiuri sudarė:
1. Donatas Balčiauskas, Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos pirmininkas;
2. Ingė Lukšaitė, doc. habil. dr.;
3. Dainora Pociūtė, prof. habil. dr.;
4. Almantas Samalavičius, prof. habil. dr.;
5. Ina Dagytė – Mituzienė, doc. dr.;
6. Evaldas Purlys, doc.;
7. Tomas Šernas, kun.;
8. Giedrė Jankevičiūtė, dailėtyrininkė, prof. habil. dr., Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatė (dalyvavo I-ame posėdyje, dėl sveikatos problemų II-ame posėdyje nedalyvavo, nuomonę-rekomendaciją pateikė el. paštu (ją pakeitė – skulptorius, LDS „Auksinio ženkliuko“ laureatas Kęstutis Musteikis);
9. Algirdas Bosas, skulptorius, LDS „Auksinio ženkliuko“ laureatas, Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatas;
10. Mindaugas Šnipas, skulptorius, doc.;
11. Valdas Bubelevičius, skulptorius, doc.;
12. Gediminas Akstinas, skulptorius, tarpdisciplininio meno atstovas;
13. Ričardas Krištapavičius, architektas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas.
Žiuri pirmininku išrinktas prof. habil. dr. A. Samalavičius (tel. nr. +370 616 95138).
Pagrindiniai kriterijai, kuriais vadovaujantis Žiuri vertino pateiktus projektus: skulptūros idėjinių-plastinių sprendinių meninė kokybė, meninės idėjos originalumas bei skulptūros ir architektūros sprendinių ansambliškumas ir dermė su istorine aplinka.
Pirmojo Žiuri posėdžio metu konkurso dalyviai turėjo galimybę pristatyti savo projektus, atsakė į Žiuri narių užduotus klausimus.
Žiuri vertino šiuos projektus:
projektas „Vartai“ (Asta Vasiliauskaitė, Judita Olšauskienė);
projektas „Tėviškės sodai“ (VŠĮ „Menų aikštė“, Vladimiras Kančiauskas);
projektas „Varpinė / Knygų lentyna“ / devizas: 099999 (Šarūnas Arbačiauskas);
projektas „Vartai“ / devizas: 194820 (UAB „Klaipėdos projektas“, Adomas Skiezgėlas);
projektas „Soli Dei Gloria“ (Raimondas Krukonis);
projektas „Duona kasdienė“ / devizas: 500963 (Rytas Jonas Belevičius);
projektas „Stelos“ / devizas: 292493 (UAB „Žybartuva“, Dalia Matulaitė, Juras Balkevičius).
Kiekvienas Žiuri narys kiekvieną projektą vertino, nuo 0 iki 65 balų skiriant už projekto meninę kokybę ir nuo 0 iki 35 skiriant už projekto kontekstualumą. Maksimalus kiekvieno Žiuri nario kiekvienam projektui galimas skirti balų skaičius – 100.
Daugiausiai Žiuri balsų surinko šie projektai:
- I-oji vieta. projektas „Stelos“ / devizas: 292493 (UAB „Žybartuva“, Dalia Matulaitė, Juras Balkevičius);
- II-oji vieta. projektas „Varpinė / Knygų lentyna“ / devizas: 099999 (Šarūnas Arbačiauskas);
- III-oji vieta. projektas „Vartai“ (Asta Vasiliauskaitė, Judita Olšauskienė).
Pagal konkurso nuostatas I-osios vietos laimėtojui Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija skiria 3000 EUR premiją, II-osios vietos laimėtojui – 2000 EUR premiją, III-osios – 1000 EUR premiją.
Visuomenė su Konkurso skulptūrinėmis – architektūrinėmis idėjomis gali susipažinti iki gruodžio 1 d. LDS būstinėje, adresu Vokiečių g. 4/2, Vilniuje. Projektų vaizdinė informacija taip pat skelbiama LDS Facebook paskyroje – čia.
Dalyvių, organizatorių ir Žiuri narių susitikimas su žiniasklaida ir visuomene vyks 2017.11.29 – 17 val. LDS būstinės salėje, adresu Vokiečių g. 4/2, Vilniuje.
Nuoširdžiai dėkojame visiems dalyvavusiems konkurse ir sveikiname laimėtojus!
LDS būstinės parodų salė, Vokiečių g. 4/2, Vilnius
Įamžintos pirmosios Biržų Radvilų kunigaikštystės mokyklos
Į antrąją pusę persiritę jubiliejiniai Reformacijos metai palieka vis daugiau atminimo ženklų.Pačioje rugsėjo pabaigoje Biržų krašte buvo atidengti net keturi paminklai pirmosioms šio krašto mokykloms, kurias daugiau nei prieš keturis šimtus metų fundavo tuomečiai žemės valdytojai – kunigaikščiai Radvilos.
Idėjos įamžitnti pirmąsias reformatų mokyklas autorius, Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos pirmininkas Donatas Balčiauskas sakė, kad ši mintis atėjusi besikalbant su profesore Inge Lukšaite apie prasmingą jubiliejaus paminėjimą. Tada ir kilusi mintis atminimo ženklais pažymėti pirmąsias mokyklas Radvilų kunigaikštystės žemėje. Radvilos, vieni aktyviausių Reformacijos šalininkų, fundavo savo žemėse ne vienos naujojo tikėjimo bažnyčios statybą – ir visada kartu su bažnyčia buvo statoma mokykla.
Paminklus kūrė skirtingi skulptoriai, kurie kartu su miestelių seniūnais parinko ir vietą, kur paminklai turėtų stovėti.
,,Saulės“ gimnazijos direktorius Dainius Korsakas su Donatu Balčiausku. S.Eitavičienės nuotr.
Pasirodė Reformacijos 500 metų jubiliejui skirtas leidinys „Disputai: idėjos, vizijos“
Išėjo iš spaudos Reformacijos 500 metų jubiliejui skirtas leidinys „Disputai: idėjos, vizijos“. Jame publikuojami Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos iniciatyva 2013-2015 surengti disputai, kuriuose diskutavo iškilūs Lietuvos mokslininkai – Ingė Lukšaitė, Deimantas Karvelis, Darius Kuolys, Dainora Pociūtė, Raimonda Ragauskienė. Taip sudaromos galimybės ne tik naujoje šviesoje įvertinti XVI–XVIII a. kultūros procesus, to meto asmenybes ir jų keltas idėjas, bet ir giliau pažinti Reformaciją, jos raidą Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje bei jos pralaimėjimo priežastis. Minėtų mokslininkų mintis taikliai papildo prof. dr. Deimanto Karvelio įvadinis straipsnis „Religijos tolerancija Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tikėjimo disputų epochoje XVI–XVII a.“, analizuojantis tolerancijos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje problemą, taip pat ilgamečio Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos pirmininko prof. habil. dr. Sigito Kregždės straipsnis „Tiesos paieškos pasitelkus disputus“.
Teminėje-iliustracinėje leidinio dalyje, skirtoje Draugijos veiklos 25-mečiui paminėti, Draugijos pirmininkas Donatas Balčiauskas ir jo pavaduotojas Vytautas Gocentas apžvelgia Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos surengtus renginius, išleistus leidinius.
„Disputai: idėjos, vizijos“ leidybą finansavo Lietuvos kultūros ministerija ir Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija.
Reformacijos paminklo kūrimo svarstymas
Viktorija Liauškaitė
Sausio 10 d. Lietuvos dailininkų sąjungoje prie apskrito stalo vyko būsimo Reformacijos paminklo kūrimo svarstymas – diskusija su skulptoriais, architektais, istorikais ir neabejingais mūsų krašto praeičiai bei ateičiai vilniečiais bei svečiais.
„Šiandien čia susirinkome tam, kad nupūstume laiko dulkes nuo tų objektų, kurie yra nederamai užmiršti, apleisti. Toks yra – Reformatų parkas. Džiugu, jog Vilniaus miesto savivaldybė ėmėsi šio nelengvo darbo – įprasminti šią istorinę vietą. Norėtume, jog šioje sakralinėje istorinėje erdvėje rastų savo vietą paminklas, skirtas Lietuvos raštijos ir Reformacijos pradininkams. Dar 1996 metais draugijos nariai, finansiškai remiant Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijai, Reformatų skvere atidengė paminklinį akmenį su įrašu: „Čia, buvusiose kapinėse bus pastatytas paminklas XVIa. Lietuvos reformacijos ir raštijos pradininkams”, – teigė Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos pirmininkas Donatas Balčiauskas.
Vilniaus plano architektė – projekto vadovė Jurga Silvija Večerskyte – Šimeliūnė susirinkusiems pristatė Reformatų parko rekonstrukcijos projektą. Šios vietos tvarkymo darbai planuojama, jog prasidės šių metų balandžio, gegužės mėnesiais.
Doc. habil. dr. Ingės Lukšaitės teigimu, stebuklas būtų Vilniuje, jei atsirastų toks paminklas. „Būtina padėkoti prieš 500 metų gyvenusiems žmonėms ir puoselėjusiems Reformaciją. Toks paminklas skirtas Reformacijai, būtų priminimas, padėka asmenybėms, padėjusioms pagrindus lietuvių kalbai, jos kultūrai“ – teigė I.Lukšaitė.
Prof. habil. dr. Dainora Pociūtė-Abukevičienė pasidžiaugė tokia paminklo idėja. “Vilnius Europos istoriografijoje pripažintas vienas iš aktyviausių Reformacijos pirmtakų regione. Todėl šis miestas prašyte prašosi Reformacijos istorijos įamžinimo ženklų. Pritarčiau tokiai idėjai – įamžinti Reformaciją paminklu, “ – dalinosi savo mintimis D. Pociūtė-Abukevičienė
Reformacijos paminklo kūrimo svarstyme dalyvavo daugelis specialistų, kurie mielai pasidalino savo pastebėjimais. Savo mintimis dėl būsimo Reformacijai paminklo sukūrimo išsakė ir gausiai dalyvavęs skulptorių būrys.
Primename, jog šalia šio parko ev. reformatai įsikūrė prieš beveik 400 metų. 1639 m. birželio 21 d. teismas priteisė reformatams patiems nusigriauti bažnytinį kompleksą ir išsikelti už miesto sienų į Pylimo gatvėje esančias reformatų kapines. Reiškia, reformatai jau buvo įsteigę kapines dabartinėje vietoje Pylimo g. ir pasistatė bažnyčią – 1640 m. pastatoma šeštoji penktoje vietoje Vilniaus reformatų bažnyčia ir, manomai, tai buvo vis dėlto mūrinė, sugriauta per rusų invaziją 1655 m.
Pasibaigus šiam karui 1661 m. pradėta statyti septinta bažnyčia. Pastaroji buvo visai sunaikinta per ketvirtąjį – paskutinį Lietuvos reformatų Bažnyčios Unitas Lithuaniae (Lietuvos Vienata) pogromą. 1682 m. balandžio 2 d. rytą jėzuitų mokiniai ir suerzinta minia užpuolė reformatų bažnyčią ir kitus jai priklausančius pastatus. Pasigrobė varpus, kryžius, indus, dokumentus, iždą, nuvertė nuo kapų antkapius ir kryžius, ištraukė iš kapų mirusiuosius, juos apiplėšė, tyčiojosi, daužė akmenimis ir galiausiai sumetė į laužą. Po šio sugriovimo vėl toje pat vietoje apie 1685 m. buvo pastatyta jau tik medinė aštunta reformatų bažnyčia, išstovėjusi apie 150 metų.
Kapinėse stovėjo Šreterių šeimos mauzoliejinė koplyčia, pastatyta 1777 m. Boguslavo Šreterio iniciatyva. Iš biografinių žinynų yra žinoma, kad šiose kapinėse yra palaidotas garsus kartografas Šarlis Hermanas de Pertė (Karol Herman de Perthées, 1740–1815), 1768 m. sudaręs Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės generalinį geografijos atlasą. 1980 m. šio žymaus žmogaus antkapinis paminklas su įrašu prancūzų kalba vakarinėje kapinių dalyje dar buvo. Šiuo metu kapo vieta nežinoma.
Sveikinimas
Su Naujaisiais, 2017- aisiais metais!
Su Reformacijos 500 -uoju jubiliejum!
Sveikinimas
Stanislovo Rapolionio premija – Aurelijai Arlauskienei
Lietuvių švietimo draugija RYTAS įkūrė Stanislovo Rapolionio premiją, kuria skatinami mokytojai, kultūros ir meno veikėjai, žurnalistai ir rašytojai už literatūrinę veiklą, tautinį ugdymą, Pietryčių Lietuvos istorinės praeities studijavimą.
Malonu ir džiugu pranešti, kad šiais metais Stanislovo Rapolionio premija paskirta žurnalistei ir rašytojai, Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos valdybos narei Aurelijai Arlauskienei.
Aurelijai Arlauskienei premija įteikta gegužės 13 d. Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazijoje. Renginyje dalyvavo gausus Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos narių būrys, Lietuvos žurnalistų sąjungos Vilniaus skyriaus nariai bei Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazijos moksleiviai.
Pro memoria. Algimantas Baublys (1933-05-07 – 2016-03-23)
Šv. Velykų laukimo savaitę Anapilin iškeliavo Biržų garbės pilietis, buvęs Biržų krašto muziejaus „Sėla“ direktorius, gilią mokinių pagarbą pelnęs pedagogas, buvęs mokyklų vadovas, aktyvus visuomenininkas, strategiškai mąstęs eruditas – Algimantas Baublys.
Gimęs ir užaugęs Dzūkijos žemėje (Varėnos raj., Salovartės kaime), 1956 m. Vilniaus universitete įgijęs geografo specialybę, Algimantas Baublys likimo atvestas į Biržus įaugo šaknimis mūsų žemėje ir brandino pačius gražiausius vaisius. Jau po vienerių pedagoginės veiklos metų 1957 m. tapo J.Janonio vidurinės internatinės mokyklos direktoriumi, nuo 1964 m. iki 1969 m. vadovavo Biržų vakarinei mokyklai, nuo 1969 iki 1980 m. dirbo geografijos mokytoju Biržų II vid. mokykloje (dabar „Aušros“). Mokiniams neišdildomą įspūdį darė mokytojo erudicija, inteligencija, reiklumas, nepaprastai įdomios pamokos, pagarba kiekvienam mokiniui. Skaitykite toliau