Kategorijos archyvas: Kita

Virtuali paroda: Atminties erdvės ir ženklai: Panevėžio krašto 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui

Jokūbas Šernas: žmogus iš Šiaurės Lietuvos

 

ŠALTINIS: http://paneveziokrastas.pavb.lt/virtuali-fotoparoda/atminties-erdves-ir-zenklai-panevezio-krasto-1918-m-vasario-16-d-lietuvos-nepriklausomybes-akto-signatarai/jokubas-sernas-zmogus-is-siaures-lietuvos/

Apie Vasario 16-osios akto signatarą, ev. reformatą Jokūbą Šerną

Jokūbas Šernas – oponentus siutinęs signataras, kurio gyvenimą nutraukė staigi liga:

www.15min.lt/media/timeline/signatarai-sernas

J. Šernas tapo vienu entuziastingiausių Vilniaus konferencijos organizatorių. Su juo konferencijoje dalyvavo ir vyresnėlis brolis Adomas Šernas. Nors Adomas į Lietuvos Tarybą nepateko, bet jis ne ką mažiau prisidėjo prie Lietuvos nepriklausomybės. Ir netgi tiesiogine prasme. Būtent A.Šernas pasiūlė vartoti lietuvių kalboje žodį nepriklausomybė. <…>

Lietuvos Taryba buvo paskyrusi jį ir į Prūsų Lietuvos tautinę tarybą. J.Šerno pastangomis trys šios tarybos atstovai prisijungė prie Lietuvos Valstybės Tarybos ir perskaitė rezoliuciją dėl Mažosios Lietuvos susijungimo su Lietuva. Pats J. Šernas tai laikė asmenine pergale ir 1921-aisiais netgi savomis lėšomis išleido specialų leidinį, simboliškai pavadinęs jį „Kovo 20 d.“.

Biržų muziejui – 90. Atkurtos valstybės 100-metį ir Biržų muziejaus 90-metį pasitinkant

selonija.lt

Jau kaip paskutinės smiltelės smėlio laikrodyje byra dienos iki svarbiausios ir iškiliausios šių metų šventės – Atkurtos Lietuvos valstybės 100-mečio. Pernai Vokietijoje profesoriaus Liudo Mažylio rastas Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalas jau eksponuojamas Vilniuje Signatarų namuose. Atrodo, kad ypatingas dokumentas vėl visus telkia, vienija, žadina patriotinius jausmus, nors žinia apie jo atradimą ne visus džiugino ir net sukėlė priešiškumą akademinėje visuomenėje, kilo diskusijos, ginčai, ar galima L. Mažylio atrastą dokumentą vadinti Nepriklausomybės akto originalu. Tačiau aistros aprimo, ir šio dokumento atradimas šiandien vertinamas kaip svarbiausias praėjusių metų įvykis pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Šio svarbaus dokumento kopiją biržiečiai galės pamatyti eksponuojamą ir mūsų Muziejuje jau atkurtos Lietuvos šimtmečio išvakarėse.

2017-ieji visiems buvo pasiruošimo šiai iškiliai šventei metai, dauguma renginių, iniciatyvų buvo skirta artėjančiam Valstybės jubiliejui, šios datos įprasminimui. Intensyvūs, darbingi, prasmingi šie metai buvo ir Biržų krašto muziejui „Sėla“, juolab, kad Muziejus ruošėsi minėti ne tik atkurtos Lietuvos valstybės 100-metį, bet ir Muziejaus įkūrimo Biržuose 90-metį. Vasario 16-oji – ir Biržų muziejaus gimtadienis. Minint Nepriklausomos Lietuvos 10-metį, Biržų miesto šviesuomenė, su apskrities viršininku Vladu Rozmanu priešaky 1928 m. vasario 16 d. tautos gražiai praeičiai pažinti ir senovės liekanoms globoti Biržuose oficialiai atidarė muziejų. Tad biržiečiams šie metai – dvigubai jubiliejiniai, „Sėlos“ žmonėms bus dvigubai intensyvūs. Bet grįžkime prie 2017-ųjų – kaip Muziejus žengė link šių dvigubai jubiliejinių metų.

Skaityti toliau

Lietuvos mokytojų  konferencija, skirta Vydūno jubiliejui

2018 m. …. vyko pedagogų konferencijos Šiauliuose, kurios metu Gegužių progimnazijos erdvėje buvo iškilmingai atidengtas „Vydūno kelias“, kurį puošia freskos, sodai ir juostos. Juostose įrašyti iškiliausi Vydūno veikalai.

Konferencijoje dalyvavo šimtas aštuoniasdešimt mokytojų, mokyklų vadovų iš įvairių Lietuvos miestų.

Keletą akimirkų iš Lietuvos mokytojų  konferencijos, skirtos Vydūno jubiliejui:

Paminklo didiesiems lietuvybės puoselėtojams broliams Vileišiams atidengimo šventė

ŠALTINIS: http://www.voruta.lt/paminklo-didiesiems-lietuvybes-puoseletojams-broliams-vileisiams-atidengimo-svente/

—————————————-

Paminklai nepriklausomybės kūrėjams: ko nesugeba padaryti valstybė, padaro jų giminaičiai

 

Vasario 8-ąją, Lietuvai netrukus minėsiant valstybės atkūrimo šimtmetį, Vilniuje, ant Neries kranto, bus atidengtas paminklas Jonui, Antanui ir Petrui Vileišiams. Daug nepriklausomybei ir lietuvybei nusipelniusių brolių atminimą įamžinti ėmėsi jų palikuonys.

ŠALTINIS: https://www.delfi.lt/veidai/kultura/paminklai-nepriklausomybes-kurejams-ko-nesugeba-padaryti-valstybe-padaro-ju-giminaiciai.d?id=77084843

——————————————

Jonas Vileišis (1872–1942), Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, teisininkas, žymus visuomenės ir politinis veikėjas. https://lt.wikipedia.org/wiki/Jonas_Vilei%C5%A1is

——————————————

Antanas Vileišis (1856–1919), visuomenės veikėjas, gydytojas. https://lt.wikipedia.org/wiki/Antanas_Vilei%C5%A1is

——————————————

Petras Vileišis (1851–1926), inžinierius, Lietuvos visuomenės ir politinis veikėjas.

https://lt.wikipedia.org/wiki/Petras_Vilei%C5%A1is