Temos Archyvai: Kita

Žvilgtelėjimas į šių metų knygų mugę

Užpraeitą savaitę daugelis lankėmės tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje. Čia vasario 22-osios, penktadienio, vakarą Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos ir Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos iniciatyva buvo surengta aktuali diskusija „Reformatų skveras Vilniuje: istorinė tiesa ir mūsų ryšys su lietuvių raštijos pradininkais“. Diskusiją vedė Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas, apie Reformacijos svarbą Lietuvos valstybės ir lietuvių tautos istorijai bei jos įprasminimo šiandieninėje visuomenėje būtinybę kalbėjo istorikė, habilituota mokslų daktarė Ingė Lukšaitė, VU profesorė Dainora Pociūtė-Abukevičienė, Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios gen. superintendentas, kunigas Tomas Šernas. Reformacijos draugijos pirmininkas Donatas Balčiauskas pasidalijo naujausia informacija apie Reformatų skvero atnaujinimą, paminklo Reformacijos ir lietuviškosios raštijos pradininkams statybos perspektyvas.

Dar švenčiant Reformacijos 500 metų jubiliejų, Reformacijos draugija, bendradarbiaudama su Lietuvos dailininkų sąjunga ir LR Kultūros ministerija, organizavo atvirą skulptūrinių-architektūrinių idėjų konkursą Reformacijos ir lietuviškos raštijos pradininkų atminimo įamžinimui Vilniuje, Reformatų skvere, priešais evangelikų reformatų bažnyčią. Konkursą laimėjo skulptorės prof. Dalios Matulaitės ir architekto prof. Jūro Balkevičiaus projektas „Stelos“. Skulptūrinėje kompozicijoje bus įamžinta dešimt mūsų valstybės, jos visuomenės ir kultūros, raidai itin nusipelniusių asmenybių: Mažosios ir Didžiosios Lietuvos, liuteronų ir reformatų, dvasininkų ir kitų gyvenimo pašaukimų atstovų. Sostinės savivaldybei plėtojant istorinio Reformatų sodo atnaujinimo darbus, Reformacijos draugija toliau telkia lėšas paminklo statybai, jis turėtų iškilti jau kitais metais. Numatomas statyti paminklas – ne tik pagarba praeičiai ar paskatinimas imtis išliekamąją vertę turinčių naujų darbų savo valstybėje. Jis atspindi reformatorių akcentuotas vertybes – pagarbą pirminiams tikėjimo šaltiniams, gimtosios kalbos vartojimui. Kartu tai šiuolaikiškos demokratinės valstybės, jos atminties kultūros tolesnio puoselėjimo akivaizdus patvirtinimas. 

Pirmąją knygų mugės dieną skaitytojams buvo pristatyti du naujausi Karaliaučiaus universiteto profesoriaus, kunigo Liudviko Rėzos raštų tomai – trečiasis ir penktasis – sudaryti Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkės dr. Liucijos Citavičiūtės vadovaujamos redakcinės kolegijos. Penktajame tome pateikiamos ir analizuojamos Liudviko Rėzos sukauptos Prūsijos lietuvių dainos. Trečiajame tome pirmą kartą lietuvių kalba pateikiami Liudviko Rėzos teologiniai traktatai. Rengiant pastarąjį tomą svariai prisidėjo ir dabartiniai evangelikų dvasininkai – liuteronų kunigas, habilituotas daktaras Darius Petkūnas ir reformatų kunigas, habilituotas daktaras Kęstutis Daugirdas.

Lietuvių kalbos instituto stende galėjome įsigyti naują kompaktinę plokštelę „Dūšel, pabusk. Surinkimininkų giesmės Mažojoje Lietuvoje“. Joje – 13 choro „Brevis“ Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčioje pernai įrašytų tradicinių Mažosios Lietuvos giesmių. Kartu pateikiama mokslinės sklaidos publikacija su giesmių tekstais ir išsamiais giesmių aprašais. Leidinį parengė dr. Inga Strungytė-Liugienė. Tai Reformacijos metais Lietuvių kalbos instituto pradėto įgyvendinti projekto „Moderniųjų iniciatyvų ir tradicijos dialogas: surinkimininkų judėjimas Mažojoje Lietuvoje“ dalis.

Tarp gausybės mugėje pristatytų grožinės literatūros leidinių galėjome rasti ir naujausią Čikagos Ziono lietuvių evangelikų liuteronų parapijos kunigo dr. Valdo Aušros darbą. Šįkart kunigas nudžiugino mažuosius skaitytojus. Klaipėdoje įsikūrusi „Eglės“ leidykla išleido jo eilėraščių knygelę vaikams „Kokios avys skraido“, iliustruotą Rūtos Onos Čigriejūtės. Trumpos viešnagės Lietuvoje metu kunigas Valdas Aušra naująją knygelę taipogi pristatė Kretingoje, Klaipėdoje, Tauragėje ir Pagėgiuose.

Apie visa tai ir daugiau skaitykite interneto svetainėje http://reformacija.lt

                                                                                                Kęstutis Pulokas,

                Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos valdybos narys

            Komentaras skambėjo radijo stoties XFM laidoje „Redaktoriaus žodis“, 2019 03 04     

 


Liudviko Rėzos III ir V tomų sutiktuvės. Kęstučio Puloko nuotr.

Savo naują knygelę pristato kun. dr. Valdas Aušra. Kęstučio Puloko nuotr.

Reformacijos paminklui skirta diskusija. Kęstučio Puloko nuotr.

Simono Konarskio minėjimas

Prieš 180 metų (1839) vasario 27 d. caro kareivių buvo sušaudytas 1831 metų sukilimo dalyvis, Abiejų tautų – Lenkijos ir Lietuvos – didvyris, reformatas Simonas Konarskis.  „Vasario 27 d. carinės Rusijos karių komanda, stebint gausiai miniai ir tratant būgnams, išsirikiavo egzekucijos vietoje. Atvežtas iš kalėjimo grandinėmis sukaustytas S. Konarskis <…>. Nuaidėjo salvė, nutraukusi 31-ojo gimtadienio nesulaukusio vyro gyvybę.“ – tai istorikės V. Grinininkienės žodžiai apie paskutines patrioto, sukilimo už Abiejų tautų respubliką kovotojo Simono Konarskio gyvenimo valandas.

Simono Konarskio mokyklos globėjo žūties metines prie paminklinio akmens paminėjo mokyklos mažiausieji – priešmokyklinukai, 3b klasės mokiniai, mokytojos: Lilija Mikonienė, Sabina Sadovska, Loreta Skulskytė, ir Vilniaus evangelikų reformatų parapijos senjorų draugijos narės. Įdomu buvo išgirsti Dalijos Gudliauskienės pasakojimą apie evangelikų reformatų bažnyčios istoriją, įkūrimą Vilniuje.Tai buvo geriausia istorijos pamoka tiek vaikams, tiek suaugusiems.

S. Konarskio žūties vietoje 1924 m. kovo 2 d. – 85-ųjų Konarskio mirties metinių proga – reformatų Bažnyčios Vilniaus Sinodo rūpesčiu buvo pastatytas paminklas, kurio iki mūsų dienų išliko tik paminklinis akmuo. Gaila, kad neišliko ir Vilniaus reformatų bažnyčioje kabojusi
ant sienos atminimo lenta S. Konarskiui.

S.Konarskio mokyklos nuotrauka

G.Kuprevičiaus opera „Prūsai“

Lietuvos šimtmečio atkūrimo proga Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pristatė kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus operą „Prūsai“.

Operos „Prūsai“ siužetas pasakoja apie tragišką šios tautos likimą. Centre – istorinė asmenybė Herkus Mantas, kurio asmeniniai interesai kertasi su prūsų laisve. Prūsų vadas, draskomas vidinės kančios, abejoja, kurie interesai – asmeniniai ar visuomeniniai – svarbesni. Tauta negali be vado, o vadas be mylimos moters Kristinos.

Kristinos meilė brandi ir altruistiška. Bet nutraukti kryžiuočių ir prūsų karą – ne jos jėgoms. Prūsai nepasitiki, vokiečiai varžo asmeninę pasirinkimo laisvę, sūnus nepažįsta tėvo, o mylimas vyras yra kamuojamas abejonių. Tokią realybę pakelti sunkiau, nei žengti į pagonių aukojimui paruoštą laužavietę.

Kūrinyje kuriamos dvi priešiškos stovyklos – prūsų ir kryžiuočių. Pirmieji, ginantys savo laisvę, vaizduojami karingai. Juose gyva pagoniška dvasia ir tikėjimas gamtos jėga. Tačiau prūsų kariai neišvengia vienašališkumo – neapykanta kryžiuočiams stipresnė už sveiką protą. Stingdanti tragedijos nuojauta sukuria įtampą, o H.Mantas, būdamas tikras savo tautos ir šalies patriotas iki galo eina negailestingos kovos prieš pavergėjus keliu.

https://renginiai.kasvyksta.lt/66114/g-kupreviciaus-opera-prusai