Temos Archyvai: Naujienos

Reformatų skveras Vilniuje: istorinė tiesa ir mūsų ryšys su lietuvių raštijos pradininkais

LMA Vrublevskių biblioteka balandžio 4 d. vilniečius pakvietė į renginį, pavadintą „Reformatų skveras Vilniuje: istorinė tiesa ir mūsų ryšys su lietuvių raštijos pradininkais“. Jame mintimis apie Reformacijos reikšmę Lietuvai, XVI–XIX a. evangelikus lietuvių raštijos kūrėjus bei jų darbus, Reformatų sodo rekonstrukciją ir jame numatytą pastatyti paminklą kalbėjo habil. dr. Ingė Lukšaitė, prof. habil. dr. Dainora Pociūtė-Abukevičienė ir prof. Dalia Matulaitė. Būsimas paminklas ne tik stiprins mūsų pagarbų santykį su istorija, pirmiausia ta jos dalimi, kurią ženklina Juodojo bei Rudojo Radvilų, Andriaus Volano, Abraomo Kulviečio, Stanislovo Rapolionio, Martyno Mažvydo bei kitų reformatorių asmenybės ir darbai. Paminklas turi skatinti bei žadinti mūsų norą imtis išliekamąją vertę turinčių ir Reformacijos idėjas atitinkančių naujų darbų savo valstybėje. Juk prieš 500 metų subrandintos ir Lietuvoje pasėtos, tos idėjos iki šiol tebėra aktualios. Tai – gimtosios kalbos vartojimas, moderni valstybės kultūros ir socialinė politika, tolerancijos kaip pakantumo kitaip mąstantiems puoselėjimas, švietimo ugdymas, demokratijos stiprinimas, taip pat pagarba svarbiausiems, pirminiams tikėjimo šaltiniams. Reformatų sodas tvarkomas už valstybės ir ES lėšas, o štai paminklas bus pastatytas už pinigus, suaukotus labdaringų, geros valios žmonių. Pinigai paminklui jau renkami, jų dar labai trūksta.

Apie lėšų rinkimą daugiau galima sužinoti atsivertus šį puslapį: http://reformacija.lt/wordpress/parama/paminklas-reformacijos-pradininkams/ Nelikime abejingi! Šio paminklo pastatymas suteikia puikią progą kiekvienam iš mūsų, vilniečių ir nevilniečių, lietuvių, lenkų, gudų ir kitų Lietuvos piliečių, apskritai kultūros ir tikėjimo vertę suprantančių žmonių, prisidėti prie prasmingo bei kilnaus darbo, į ateitį nukreiptų atminties ženklų kūrimo šiandien ir Lietuvos sostinės pagražinimo ilgiems metams! Vikos Petrikaitės nuotraukos:

https://photos.google.com/share/AF1QipOZgMhjUOJdalUDldS_CFt3mGI0HKEh-kEN5dz5_eTKNqyzyWSbKxEomQipWAnDlg?key=OHlLdzlUQTh0Qm9FdTVfUjZJdUFTbnhUZm5wckFR

P.S. Renginio reportažas netrukus bus parodytas LRT laidoje „Panorama“, kultūros skiltyje.

Renginys, skirtas Reformatų skvero Vilniuje istorinėms ištakoms ir ateities vizijoms atskleisti

http://www.mab.lt/lt/naujienos/2416

„Reformatų skveras Vilniuje: istorinė tiesa ir mūsų ryšys su lietuvių raštijos pradininkais“

2019 m. balandžio 4 d. 16.00 val. LMA Vrublevskių biblioteka ir Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija kviečia į diskusiją „Reformatų skveras Vilniuje: istorinė tiesa ir mūsų ryšys su lietuvių raštijos pradininkais“. 
Pokalbiui vadovaus senosios raštijos tyrėjas, LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas, dalyvaus habil. dr. Ingė Lukšaitė, prof. dr. Dainora Pociūtė-Abukevičienė, skulptorė prof. Dalia Matulaitė, architektas prof. Jūras Balkevičius.
Renginio metu bus pristatyta Reformacijos reikšmė Lietuvos valstybingumo, kultūros, mokslo ir švietimo raidai ir priminti bei išryškinti žymiausių Reformacijos Lietuvoje veikėjų – Mikalojaus Radvilos Juodojo, Mikalojaus Radvilos Rudojo, Abraomo Kulviečio, Martyno Mažvydo, Andriaus Volano, Jono Bretkūno ir kitų – nuopelnai. Jie bus įamžinti paminklu Lietuvos Reformacijos ir lietuviškos raštijos pradininkams, sukurtu prof. D. Matulaitės ir architekto J. Balkevičiaus. Paminklą numatoma pastatyti Reformatų skvere (Pylimo g.), todėl diskusija visuomenei bus pristatytos paminklo statymo ir skvero atnaujinimo naujienos.

Knygų mugė skelbia ateinančių metų temą: gyvenimas be formulių ir atvirumas

https://www.vz.lt/laisvalaikis/akiraciai/2019/02/24/knygu-muge-skelbia-ateinanciu-metu-tema-gyvenimas-be-formuliu-ir-atvirumas

Paskutinę Vilniaus knygų mugės dieną tradiciškai paskelbta ateinančių metų tema. 21-ą kartą mugė lankytojų lauks su Jono Meko išsakyta mintimi „Gyventi reikia be formulių, reikia būti atviram“.

 „Mugės leitmotyvu pasirinkę šią Jono Meko citatą norime prisiminti ir simboliškai pagerbti neseniai mus palikusį vieną žymiausių pasaulio lietuvių. Jis visu savo gyvenimu teigė atvirumą pasauliui ir gyvenimui, kvietė ieškoti savęs pasaulyje, nesusisaistant egzistuojančiais stereotipais, nebijoti žvelgti į pasaulį kartais gal ir naiviomis, bet savomis unikaliomis akimis, ir atrasti kiekvienam savo kelią šiame pasaulyje. Jono Meko mintis būtent dabar skamba ypač aktualiai, mugei renkantis savo tolesnę kryptį. Du kartus pakartotas „reikia“, –  ne tiek imperatyvus, kiek kviečiantis prisijungti prie paties maestro gyvenimo credo, savotiškas formulinis ženklas, sustiprinantis patį kvietimą“, – ateinančių metų temos pasirinkimą komentuoja Gytis Vaškelis, Lietuvos literatūros ir tautosakos Instituto leidybos centro vadovas ir mugės organizacinio komiteto narys.

Mildos Gembickienės, „Litexpo“ parodų grupės vadovės ir Vilniaus knygų mugės organizacinio komiteto narės teigimu, pasirinkta tema – tai ir malonus iššūkis naują etapą pradedančiai mugei.

„Po dvidešimties metų mugė verčia naują puslapį, klausia, kokios mugės norime, ko ieško, ko laukia ir tikisi lankytojai, kas jiems įdomu, svarbu ir aktualu būtent dabar. Esame atviri naujoms formoms, paieškoms ir eksperimentams, čia laukiami visi ir mes tikrai žinome, kad mugė neturi formulės – tik nuolatinį vyksmą ir nesibaigiančius atradimus“,  – sako p. Gembickienė.

Biržų-Dubingių Radvilų rūmų (buv. Raudonojo Kryžiaus ligoninės vietoje) archeologiniai tyrimai

Viktorija Liauškaitė

Vasario 14 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje Kultūros istorijos vakare archeologas Ignas Sadauskas skaitė paskaitą tema –  „Biržų-Dubingių Radvilų rūmų (buv. Raudonojo Kryžiaus ligoninės vietoje) archeologiniai tyrimai“. Archeologai teritoriją tarp Radvilų, Tilto ir Žygimantų gatvių tyrinėjo beveik metus, nuo 2017 gegužės iki 2018 metų balandžio. Archeologų komanda, kuriai vadovavo archeologas Ignas Sadauskas, tyrinėtoje vietoje aptiko didelį kiekį archeologinių radinių, datuojamų nuo XV iki XX amžiaus, taip pat pirmą kartą atidengti XVI a. pradžioje Jonušo Radvilos statytų reprezentacinių rūmų pirmo aukšto fragmentai.

Nuo 2017 metų buvusios Vilniaus Raudonojo kryžiaus ligoninės teritorijoje vykdant detaliuosius tyrimus atrasti iki šiol plačiau netyrinėtos XVII amžiaus pradžios Radvilų rūmų liekanos. Tyrimus užsakiusi teritorijos savininkė UAB „Vastint Lithuania“ tikisi rūmų liekanas ne tik išsaugoti, bet ir eksponuoti visuomenei.

Tyrimus vykdžiusi UAB Archeologijos projektų centro „Antiqua“ archeologų komanda, kuriai vadovavo archeologas Ignas Sadauskas, teritorijoje aptiko itin didelį kiekį archeologinių radinių, per 4 tūkst. vnt., datuojamų nuo pat XV amžiaus iki šių laikų: buitinės keramikos šukių, koklių fragmentų, monetų, plombų, stalo įrankių, molinių pypkių ir t.t. Taip pat atliekant tyrimus atidengtos XIX amžiaus II pusėje – XX amžiaus pirmoje pusėje šioje teritorijoje stovėjusių mūrinių pastatų pamatų ir skliautinių rūsių liekanos. Tačiau svarbiausias šių tyrimų atradimas – iki šiol plačiau neatrastos ir netyrinėtos XVII amžiaus pradžios Radvilų rūmų liekanos.

Atliekant tyrimus atidengtos rūmų pirmo aukšto patalpų plytų grindys, buvusių sienų pamatų ir kolonų liekanos bei dvi krosnys. Taip pat aptikta archeologinių radinių, siejamų su rūmų gyvenimu ir kasdienybe.

Iš istorinių šaltinių žinoma, kad Jonušas Radvila reprezentacinius rūmus šioje vietoje pasistatė XVI a. pabaigoje. Tai buvo dideli, puošnūs, vieningo italų manierizmo stiliaus, trijų aukštų rūmai su cilindriniu bokštu kampe, kuriuos supo didelis itališko tipo sodas su gėlynais ir tvenkiniais. Rūmai per 1655-1661 m. karą su Maskva buvo apgriauti, XVIII amžiuje galutinai apleisti, o 1828 m. rūmų griuvėsiai buvo parduoti kaip statybinė medžiaga.

1939–2013 m. teritorijoje veikė Raudonojo kryžiaus ligoninė, kurios vietoje UAB „Vastint Lithuania“ planuoja vystyti mišrios paskirties kvartalą. Tyrinėjamos teritorijos daliai pagal detalųjį planą priskirta komercinė paskirtis, tad vystytojai, prieš pradėdami būsimo viešbučio techninį projektą, lauks specialistų išvadų dėl atrastų istorinių liekanų išsaugojimo. „Džiugu, jog pavyko atrasti šių Radvilų rūmų fragmentus. Kultūros vertybių registre ši teritorija įregistruota, archeologiniai radiniai saugomi Nacionalinio muziejaus saugyklose. Viliamės, jog bus galimybė ir toliau tęsti pradėtus darbus, nes ištirta yra tik apie trečdalį šios teritorijos,“ – teigė archeologas Ignas Sadauskas.

archeologas Ignas Sadauskas, nuot. G. Zemlicko

Ornamentuota smiltainio detalė, Igno Sadausko spėjimu, stovėjusi ties trečiu rūmų fasado aukštu, ties karnizu, vienintelė išlikusi rūmų fasado puošybos detalė
nuot. G. Zemlicko