Kategorijos archyvas: Naujienos

M. L. Rėzos vardo kultūros ir meno premija – Ingei Lukšaitei

regionunaujienos.lt

Neringos savivaldybės tarybos sprendimu devintoji Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija skirta docentei, humanitarinių mokslų habilituotai daktarei Ingei Lukšaitei.

Premija skirta atsižvelgus į Liudviko Rėzos kultūros centro tarybos (kuratoriumo) ir Neringos savivaldybės tarybos komiteto, atsakingo už kultūrą siūlymą bei įvertinus I. Lukšaitės ilgamečius Prūsijos/Mažosios Lietuvos istorijos ir kultūros tyrimus, turėjusius didelės reikšmės šių dienų regiono kultūros politikos formavimui.

Rekomendaciją dėl premijos skyrimo pateikė Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas. Docentė, humanitarinių mokslų daktarė I. Lukšaitė yra viena pirmųjų mokslininkių Lietuvoje, pradėjusi tyrinėti Rytų Prūsijos istorijos ir kultūros horizontus. Ji yra paskelbusi daugiau nei 180 publikacijų, iš kurių išskirtini du solidūs tyrimai, apėmę Mažosios Lietuvos istorijos ir kultūros tematiką: 1999 m. išleista monografija „Reformacija Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje ir Mažojoje Lietuvoje XVI dešimtmetis – XVII a. pirmasis dešimtmetis“ ir 2009 m. šaltinių rinkinys „Klaipėdos miesto ir valsčiaus evangelikų liuteronų bažnyčios vizitacijų 1676-1685 m. dokumentai.

Dėstydama kultūros istorijos pagrindus docentė, humanitarinių mokslų daktarė I. Lukšaitė Klaipėdos universitete paruošė daug gabių studentų, vėliau siejusių profesiją su pasirengta specialybe daugelyje valstybinių, privačių mokslo ir kultūros institucijų.

Už nuopelnus I. Lukšaitė apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu. Ji taip pat yra Martyno Mažvydo bei Lietuvos valstybinės mokslo premijų laureatė.

Premija I. Lukšaitei bus įteikta 2018 m. sausio 6 d. minint Martyno Liudviko Rėzos 242-ąsias gimimo metines. Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyks Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje.

Skelbiami paminklo Vilniuje, Reformatų parke, idėjų konkurso rezultatai

ref.lt 

Projektų pristatymas vyks lapkričio 29 d., 17 val., LDS būstinėje
Lietuvos dailininkų sąjunga (LDS), bendradarbiaudama su LR Kultūros ministerija bei Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija, 2017 m. organizavo atvirą skulptūrinių – architektūrinių idėjų Lietuvos Reformacijos ir lietuviškos raštijos pradininkų atminimo įamžinimui Vilniuje, Reformatų parke, konkursą.

Konkurso tikslas – sukurti paminklą Lietuvos Reformacijos ir lietuviškos raštijos pradininkams įamžinti Vilniuje, Pylimo g. esančiame Reformatų parke. Kuriant paminklą, turinio požiūriu buvo svarbu giliai aktualizuoti Reformacijos esmę, atskleisti ją per istoriją, dabartį ir ateitį jungiančius komunikacinius kodus; šiuolaikinėmis priemonėmis išreikšti Reformacijos gyvybingumą per Reformacijos asmenybių atliktų darbų raišką.

Vertinant buvo orientuojamasi į stiprią energetiką skleidžiantį kūrinį, kuris įkvėptų ne tik pagarbą praeičiai, bet ir skatintų norą imtis Reformacijos idėjas atitinkančių ir išliekamąją vertę turinčių naujų darbų savo valstybėje. Paminklas turi reflektuoti reformatų akcentuotas vertybes (pagarba pirminiams tikėjimo šaltiniams, gimtosios kalbos vartojimas, moderni valstybės kultūros ir socialinė politika; visuomenės skatinimas branginti toleranciją (kaip pakantumą kitaip mąstančiam), ugdyti švietimą (mokyklų steigimas, lietuviško spausdinto žodžio plitimas), puoselėti demokratiją).

Konkurso sąlygos skelbtos www.vilnius.lt, www.reformacija.lt ir www.ldsajunga.lt internetinėse svetainėse.

Konkursui pateikti projektai, kartu su pateikta dokumentacija atitinkantys konkurso sąlygas, buvo vertinami konkurso žiuri komisijos (toliau – Žiuri).

Konkurso Žiuri sudarė:
1. Donatas Balčiauskas, Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos pirmininkas;
2. Ingė Lukšaitė, doc. habil. dr.;
3. Dainora Pociūtė, prof. habil. dr.;
4. Almantas Samalavičius, prof. habil. dr.;
5. Ina Dagytė – Mituzienė, doc. dr.;
6. Evaldas Purlys, doc.;
7. Tomas Šernas, kun.;
8. Giedrė Jankevičiūtė, dailėtyrininkė, prof. habil. dr., Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatė (dalyvavo I-ame posėdyje, dėl sveikatos problemų II-ame posėdyje nedalyvavo, nuomonę-rekomendaciją pateikė el. paštu (ją pakeitė – skulptorius, LDS „Auksinio ženkliuko“ laureatas Kęstutis Musteikis);
9. Algirdas Bosas, skulptorius, LDS „Auksinio ženkliuko“ laureatas, Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatas;
10. Mindaugas Šnipas, skulptorius, doc.;
11. Valdas Bubelevičius, skulptorius, doc.;
12. Gediminas Akstinas, skulptorius, tarpdisciplininio meno atstovas;
13. Ričardas Krištapavičius, architektas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas.

Žiuri pirmininku išrinktas prof. habil. dr. A. Samalavičius (tel. nr. +370 616 95138).

Pagrindiniai kriterijai, kuriais vadovaujantis Žiuri vertino pateiktus projektus: skulptūros idėjinių-plastinių sprendinių meninė kokybė, meninės idėjos originalumas bei skulptūros ir architektūros sprendinių ansambliškumas ir dermė su istorine aplinka.

Pirmojo Žiuri posėdžio metu konkurso dalyviai turėjo galimybę pristatyti savo projektus, atsakė į Žiuri narių užduotus klausimus.

Žiuri vertino šiuos projektus:
projektas „Vartai“ (Asta Vasiliauskaitė, Judita Olšauskienė);
projektas „Tėviškės sodai“ (VŠĮ „Menų aikštė“, Vladimiras Kančiauskas);
projektas „Varpinė / Knygų lentyna“ / devizas: 099999 (Šarūnas Arbačiauskas);
projektas „Vartai“ / devizas: 194820 (UAB „Klaipėdos projektas“, Adomas Skiezgėlas);
projektas „Soli Dei Gloria“ (Raimondas Krukonis);
projektas „Duona kasdienė“ / devizas: 500963 (Rytas Jonas Belevičius);
projektas „Stelos“ / devizas: 292493 (UAB „Žybartuva“, Dalia Matulaitė, Juras Balkevičius).

Kiekvienas Žiuri narys kiekvieną projektą vertino, nuo 0 iki 65 balų skiriant už projekto meninę kokybę ir nuo 0 iki 35 skiriant už projekto kontekstualumą. Maksimalus kiekvieno Žiuri nario kiekvienam projektui galimas skirti balų skaičius – 100.

Daugiausiai Žiuri balsų surinko šie projektai:

  • I-oji vieta. projektas „Stelos“ / devizas: 292493 (UAB „Žybartuva“, Dalia Matulaitė, Juras Balkevičius);
  • II-oji vieta. projektas „Varpinė / Knygų lentyna“ / devizas: 099999 (Šarūnas Arbačiauskas);
  • III-oji vieta. projektas „Vartai“ (Asta Vasiliauskaitė, Judita Olšauskienė).

Pagal konkurso nuostatas I-osios vietos laimėtojui Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija skiria 3000 EUR premiją, II-osios vietos laimėtojui – 2000 EUR premiją, III-osios – 1000 EUR premiją.

Visuomenė su Konkurso skulptūrinėmis – architektūrinėmis idėjomis gali susipažinti iki gruodžio 1 d. LDS būstinėje, adresu Vokiečių g. 4/2, Vilniuje. Projektų vaizdinė informacija taip pat skelbiama LDS Facebook paskyroje – čia.

Dalyvių, organizatorių ir Žiuri narių susitikimas su žiniasklaida ir visuomene vyks 2017.11.29 – 17 val. LDS būstinės salėje, adresu Vokiečių g. 4/2, Vilniuje.

 

Nuoširdžiai dėkojame visiems dalyvavusiems konkurse ir sveikiname laimėtojus!

LDS būstinės parodų salė, Vokiečių g. 4/2, Vilnius

2017 11 27 – 2017 12 01
I vieta „STELOS“  UAB „Žybartuva“, Dalia Matulaitė, Juras Balkevičius
II vieta „KNYGŲ LENTYNA arba VARPINĖ“ Šarūnas Arbačiauskas
III vieta „VARTAI“ Asta Vasiliauskaitė, Judita Olšauskienė

Protestantiškojo Lietuvos elito portretas naujausioje Dainoros Pociūtės monografijoje

selonija.lt

Kokias dovanas jubiliejaus proga dovanoja sau kūrybiškos šiandienos moterys? Savo kūrybos knygas. Atsakymas šiek tiek koketiškas, nes parašyti monografiją – tai ilgas ir kruopštus darbas. Bet vis dėlto – smagu, kai knygos pasirodymas sutampa su gražiu jubiliejumi.

Pirmąją birželio dieną Vilniaus universiteto bibliotekos Baltojoje salėje jubiliejų švenčianti profesorė Dainora Pociūtė-Abukevičienė pristatė naujausią savo knygą – Nematomos tikrovės šviesa. Reformacijos Lietuvoje asmenybės ir idėjos. Kaip sakė vakaro vedėjas dr.Deimantas Karvelis – profesorės dovana pačiai sau ir Lietuvai.  Knyga yra dalis Reformacijos metų minėjimo valstybės programos renginių.

Knygos autorė profesorė Dainora Pociūtė-Abukevičienė. Kęstučio Puloko nuotr.

Puiku, kad Lietuvos kultūros istorijoje vis mažiau lieka tuščių puslapių. Sovietmečiu su religija susiję kultūros istorijos įvykiai buvo pasakomi pusę lūpų, pusbalsiu paminint, kad tas ar kitas rašytojas buvo dvasininkas. Dar rečiau buvo kalbama apie konfesinę kūrėjų dvasininkų priklausomybę, tad net M.Mažvydas ar K.Donelaitis mažiau literatūros istorija besidominčiam lietuviui buvo ,,kažkokie“ kunigai. Tad D.Pociūtės nuoseklus ir kruopštus darbas prikeliant iš užmaršties ar pusiau užmaršties asmenybes, kuomet jų vardai žinomi tik siauram specialistų ratui, atkuria vis didesnį kultūros istorijos paveikslą. „Tinklas – Lietuvos kultūros gyvenimo, asmenybės, faktai ima jungtis į vientisą audinį, gyvą kultūros audinį“, – sakė senosios literatūros tyrinėtojas dr.Darius Kuolys.

D.Pociūtė jau daugel metų nuosekliai tyrinėja Reformacijos Lietuvoje istoriją. D.Karvelis tvirtino, kad geriausia, kas yra parašyta Lietuvoje apie Reformaciją, yra parašyta moterų, o profesorę pavadino Reformacijos sielos metraštininke. Jam pritarė ir D.Kuolys, sakydamas, kad Lietuvos kultūros istorijai pasisekė, kad turi aistringų, istorijai atsidavusių moterų. Literatūrologas juokavo, kad D.Pociūtė nesidavė suvedžiojama, ir, nors diplominį darbą rašė apie Konstantiną Sirvydą, daugiau katalikų jis nesugebėjęs įsiūlyti, nes labai greitai jaunoji mokslininkė pasirinko tyrinėjimų tikslu būtent reformatus.

Monografijos autorė teigė pasirinkusi kalbėti plačiau apie Reformacijos tyrimus, jos reikšmę Europai. Šiemet, visai Europai švenčiant Reformacijos jubiliejų, pasirodo tikrai daug įvairių tyrimų. Lietuvos (kartu ir Lenkijos) Reformacijos istorija itin domimasi, nes ji yra išskirtinė, savita, spalvinga. Mažai kas gali lygintis su Lietuvos (ir Lenkijos) įnašu į Reformacijos istoriją, teigė D.Pociūtė.

Anot mokslininkės, keistos yra Lietuvos Reformacijos šaknys. Vakarų Europoje jau viduramžiais būta daug proreformatoriškų impulsų – tai visų pirma vienuolynai, buvę  viduramžių intelektualios minties centrais, kuriuose brendo idėjų, kaip reformuoti bažnyčią ir tikėjimą (galų gale ir pats M.Liuteris buvo vienuolis!). Didžiulę įtaką turėjo ir besikuriantys universitetai. Lietuvoje  nebuvo nei vienuolynų su gausingom bibliotekom ir intelektualiom diskusijom, nei universitetų.

Lietuvoje, anot autorės, ištakos labai asmenybinės, lėmė atskirų asmenybių veikla.  “Niekur taip ryškiai su asmenybėmis Reformacija nėra susijusi kaip Lietuvoje,” – sakė D.Pociūtė. Tyrinėtoja teigė siekusi parodyti tų asmenybių vienišumą, o iš kitos pusės – atskleisti ryšį su Vakarų Europos mintimi, nes mūsų didikai mokėsi Europos universitetuose, tad šių mokslo židinių įtaka atkeliavo į Lietuvą per tuometinius studentus.
D.Pociūtė apgailestavo, kad nemažai asmenybių yra labai mažai ištirtos, deramai neįvertintos iki šiol – dažnai ir dėl objektyvių priežasčių. Kaip pavyzdį ji minėjo Simoną Budną, Biblijos kritinės egzegezės pradininką, kuris gyveno Gudijos užkampyje, tad tiesiog tuo metu ir negalėjo būti plačiau žinomas.

Renginyje kalbėjęs istorikas prof. Rimvydas Petrauskas pabrėžė, kad ši knyga – visų pirma apie žmones. ,,Žmonės yra šios knygos centre. Pirmą kartą Reformacijos istoriją skaitome kaip žmonių istoriją”, – teigė istorikas.  Profesorius itin palankiai vertino būtent tai, kad iš akademinių tyrimų gimė platesniam skaitytojų ratui skirtas populiarus leidinys.

Tad belieka palinkėti rasti laiko šiai puikiai knygai, nes, kaip sakė D.Karvelis, ,,Reformacijos metais neturėti tokios knygos yra absoliuti nuodėmė.”

Dr. Martynas Purvinas. Mažosios Lietuvos kaimo pokyčiai Reformacijos epochoje

Dr. Martynas Purvinas. www.voruta.lt nuotr.

Dr. Martynas PURVINAS, KTU Architektūros ir statybos institutas, Kaunas

Tradicinio kaimo gyvenimui visados buvo būdingas konservatyvumas, stabilumas, atsparumas įvairiems pokyčiams. Tą lėmė tradiciniai verslai (nuo gamtos sąlygų priklausiusi žemdirbystė ir kt.), pati gyvensena, paremta ilgaamže patirtimi, įsišaknijusiomis tradicijomis (kai kada peraugdavusiomis į iracionalius prietarus ir pan.). Senasis kaimas vangiai reaguodavo į įvairius pokyčius ir išorinius poveikius, taip apdairiai vengdamas žymesnių nuostolių ir netekčių.

Vis tik Reformacijos procesų poveikis Mažosios Lietuvos kaimams buvo gana pastebimas. Kodėl ir kaip tai vyko?

Esminiai pokyčiai būsimosios Mažosios Lietuvos plote prasidėjo XIII a., į Baltijos pietrytinę pakrantę įsiveržus germaniškiesiems kariniams ordinams. Anuometinių užkariavimų laikais atvykėlių požiūrį į vietos gyventojus (eilinius kaimiečius ir kt.) atspindi eilutės iš Petro Dusburgiečio ir kitų kronikų: „…paėmė į nelaisvę daugybę žmonių, daugybę nukovę, o visą žemę nusiaubė, grobdami ir degindami“ (psl. 168), „Šitaip visa ši žemė liko ilgiems metams be gyventojų“ (psl. 196) ir t.t. ir t.p. Skaityti toliau

Biržuose susitinka filatelininkai: Europos šalis vienys pilys pašto ženkluose

selonija.lt

Šį šeštadienį, balandžio 29 dieną, istoriniame Biržų pašto pastate pristatoma nauja pašto ženklų serija kvies susitikti aistringiausius šalies pašto ženklų mylėtojus ir kolekcininkus. Lietuvos paštas į apyvartą išleidžia du naujus pašto ženklus. Šiais metais visų Europos šalių paštų leidžiama pašto ženklų serija „Europa“ pasipuoš įspūdingomis Senojo žemyno pilimis, tarp kurių bus ir Biržų bei Klaipėdos pilys.

Dviejų pašto ženklų seriją „Europa. Pilys“ sukūrė dailininkas Domantas Vildžiūnas. Viename iš pašto ženklų pavaizduota Biržų pilis, kitame – Klaipėdos. Kiekvienas pašto ženklas bus išleistas 80 tūkst. tiražu. Abiejų pašto ženklų nominalai – po 0,81 eurą.

„Filatelija – istorijos veidrodis, ne tik atspindintis praeities paveikslus, bet ir mezgantis naujus dialogus, steigiantis bendrystę. Lietuva nuo seno garsėjo savo pilimis. Didingas gynybinių pastatų grožis plačiai aprašytas literatūroje, apdainuotas poetų. Džiaugiamės, galėdami šalies istorinį paveldą pašto ženklo pavidalu pristatyti visai Europai“, – teigė Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento vadovė Rasa Kruopaitė-Lalienė.

Šiemet pasirodo jau 61-oji pašto ženklų serijos „Europa“ laida, ja siekiama kurti glaudesnę Europos integraciją, stiprinti draugystę ir bendradarbiavimą.

Kartu su naujaisiais pašto ženklais apyvartoje pasirodys ir pirmosios dienos vokas. Šį šeštadienį pašto korespondencija, apmokama naujaisiais pašto ženklais, Biržų pašte nuo 9 val. iki 12 val. bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu.

Biržų pilis yra įsikūrusi Širvėnos ežero pietinėje pakrantėje. Tai geriausiai šiaurės rytų Europoje išsilaikiusi ir vienintelė Lietuvoje bastioninio tipo tvirtovė.

1575 m. pastačius užtvanką Apaščios ir Agluonos upių santakoje, 1586 m. buvo supilti pylimai, pastatyti reprezentaciniai rūmai, evangelikų reformatų bažnyčia, arsenalas, maisto sandėliai, kareivinės bei kiti pastatai. Tvirtovė ir miestas sudarė išskirtinį, vientisą gynybinį kompleksą. Renesansinė bastioninė pilis, baigta statyti 1589 m., šiuo metu yra neįkainojamas istorijos ir architektūros paminklas.

Šiuo metu pilies rūmuose veikia Biržų krašto muziejus „Sėla“, įsikūrusi miesto biblioteka.

Aplink Klaipėdą, būrėsi grandinė piliakalnių bei pilių, skirtų apsisaugoti nuo vikingų ir kitų priešų. Kryžiuočių ordinui užgrobus Klaipėdą, miestui buvo išrūpintos Magdeburgo teisės, sudaryta pasaulietinė ir bažnytinė valdžia, pradėta pilies bei bažnyčių statyba.

Rašytiniuose šaltiniuose Klaipėdos pilis pirmą kartą paminėta 1252 m. liepos 29 d. – dokumente, kuriuo Vokiečių ordino magistras su Kuršo vyskupu sutaria pastatyti pilį tarp Nemuno ir Danės. Pilis pavadinta Mėmelburgu. Ilgus amžius pilis kentė aršius antpuolius, buvo deginta, griauta ir atstatinėjama iš naujo.

Šiuo metu piliavietėje veikia muziejus. Lankytojams prieinamos atkastos pilies liekanos, pamatai. Pilies muziejuje galima pasivaikščioti seniausiu Klaipėdos grindiniu,  išgrįstu XVI amžiuje.

Savivaldybė pasirašė Reformatų projekto finansavimo sutartį

Šią savaitę sostinės savivaldybė pasirašė Reformatų ir kraštovaizdžio projektų ES finansavimo sutartį: iki 2019 m. lapkričio 30 d. bus atkurtas ir sutvarkytas Reformatų sodas.

Bus atkurta Reformatų sodo sistema: sutvarkyti želdiniai, įrengti nauji takai, mažosios architektūros elementai, vaikų žaidimo aikštelės, fontanas, viešasis tualetas, apšvietimo, lietaus nuotekų, buitinių nuotekų, vandentiekio ir elektros tinklai, prisijungimo prie inžinerinių tinklų įvadai, skirti sezoninei lauko kavinei. Atkurtas sodas taps patrauklia erdve, kuri tenkins aplinkinių rajonų ir kitų Vilniaus gyventojų rekreacines, edukacines ir kultūrines reikmes. Projekto metu sukurta funkcionali viešoji infrastruktūra taps patrauklesnė miesto gyventojams bei svečiams, pagerins miesto centrinės viešosios erdvės estetinį vaizdą bei miesto įvaizdį, padidins miesto investicinį patrauklumą. Dėl didėjančio sodo lankytojų srauto ir augančios paslaugų paklausos, projektas taip pat prisidės prie smulkaus ir vidutinio verslo atstovų poreikių tenkinimo, sudarys sąlygas verslo plėtrai ir naujų darbo vietų kūrimui.

Pradedamas įgyvendinti projektas „Kultūrinį – istorinį paveldą reprezentuojančio Reformatų sodo atkūrimas ir sutvarkymas“ bus finansuojamas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 7 prioriteto „Kokybiško užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas“ 07.1.1-CPVA-R-904 priemonę „Didžiųjų miestų kompleksinė plėtra“.

Šiam projektui Vidaus reikalų ministerija skyrė 1 722 211,03 Eur struktūrinių fondų lėšų, 202 613,06 Eur – valstybės biudžeto lėšos., savivaldybės lėšų dalis sudaro 101 306 54 Eur. Bendra projekto vertė – 2 026 130,63 Eur. Projekto finansavimo sutartis sausio 23 d. pasirašyta su Viešąja įstaiga Centrine projektų valdymo agentūra.

vilnius.lt

Liudviko Rėzos premija – akvarelininkui Romanui Borisovui

Lrytas.lt

Neringos savivaldybės įsteigta Liudviko Rėzos kultūros ir meno premija už Kuršių nerijai ir Mažosios Lietuvos paveldui ir tradicijoms išsaugoti reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą šiemet skirta klaipėdiečiui dailininkui akvarelininkui, pedagogui ir buriuotojui Romanui Borisovui.

r-borisovas

Kuršių nerijos paveldo garsintojas

Iš Kuršių nerijos kilusio švietėjo, rašytojo, visuomenės veikėjo, Karaliaučiaus universiteto rektoriaus  Liudviko Rėzos premija skiriama Neringos savivaldybės tarybos sprendimu. Kandidatūras teikia  Juodkrantėje įsikūrusio Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumas.

Skiriant aštuntąją premiją, kuratoriumas vienbalsiai pritarė R.Borisovo kandidatūrai –  neringiškiai įvertino šio menininko indėlį įprasminant, įamžinant ir populiarinant buvusių lietuviškųjų Rytprūsių bei Mažosios Lietuvos kultūros bei istorijos paveldą. Vilniuje gimusio ir augusio, bet dabar pajūryje gyvenančio R.Borisovo kūriniuose dominuoja Kuršių nerijos, Mažosios Lietuvos, Klaipėdos krašto motyvai, gyvenvietės, senosios architektūros vaizdai.

Per pastaruosius tris dešimtmečius R.Borisovas surengė apie 70 personalinių parodų ne tik Lietuvoje, bet ir prestižiniuose Europos šalių muziejuose bei meno galerijose. „R.Borisovo kūryba – vertingas palikimas ateities kartoms. Menininkas aktyviai dalyvauja Mažosios Lietuvos kultūrinėje veikloje,  reikšmingas jo indėlis pristatant ir populiarinant UNESCO į pasaulio gamtos ir kultūros vertybių sąrašą įtrauktą Kuršių neriją“, – pažymėjo Neringos meras Darius Jasaitis. Skaityti toliau

Martynas Purvinas. Vydūnas, Bitėnų kapinės ir Lietuva 1991-aisiais metais

Dr. Martynas PURVINAS, Kaunas, www.voruta.lt

1987 m. po ilgų svarstymų ir pasmerkimų turėjau palikti Vilniaus inžinerinį statybos institutą kaip „nesovietinis dėstytojas“. Likęs be darbo ir ankstesnių įpareigojimų naštos, pasijutau laisvu ir nevaržomu žmogumi. Bandydamas pratęsti dar 1980 m. kraštotyrinės ekspedicijos metu pradėtus architektūrinio paveldo tyrimus Rusnės apylinkėse ir kviečiamas tuometinių vietos kraštotyrininkų, nuvykau į Šilutę, kur įstrigau ilgam laikui.

Pamaryje kaip neatrastas žemynas atsivėrė stulbinantys vietinio paveldo klodai – sovietinės okupacijos dešimtmečiais ignoruotos ir nutylėtos vertybės. Nors Lietuvoje tebevyravo gūdus sovietmetis, Maskvoje leista spauda jau pranešinėjo apie vykstančiąperestroiką, kai kuriuose centriniuose leidiniuose pasirodydavo stulbinančių žinių apie anksčiau nežinomus istorijos puslapius. Šilutėje aplankėme Jakštų šeimą, kalbėjomės su Petru Jakštu, okupacijos dešimtmečiais paslapčia rinkusiu žinių kruopeles apie krašto praeitį. Rengiau storus kraštotyrinių darbų tomus su daugybe nuotraukų iš Šilutės apylinkių (gali būti, kad visa tai vėlesnių perversmų laikais buvo sunaikinta kartu su kitais vietos kraštotyrininkų darbais). Tai veiklai talkino energingasis dr. Kazys Gaigalas, vietos kraštotyrininkų tuometinė vadovė Nina Judžentytė – Lauraitienė, vėliau Banių šeima iš Rusnės ir kiti. Skaityti toliau

Reformacijos Europoje jubiliejų pasitinkant

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2016-08-25-reformacijos-europoje-jubilieju-pasitinkant/147986

Dainora Pociūtė-Abukevičienė

DainoraLietuvių kalba ką tik pasirodė dar 1999 m. išleistas ir nepaprasto susidomėjimo sulaukęs italų autorių Wu Ming (Luther Blissett) romanas „Q“ (išleido leidykla „Aukso žuvys“), kuriame pasakojama apie Vokietijos religinius karus, reformacijos paplitimą bei Katalikų bažnyčios kovą su ja. Romano veiksmas apima 40 metų laikotarpį nuo reformacijos pradžios 1517 iki 1555 m. Kūrinys vien Italijoje buvo perleistas 10 kartų, išverstas į devyniolika pasaulio kalbų ir vis dar išlieka aktualus ir mėgstamas tarp skirtingas religijas išpažįstančių ir savitas istorines, politines ir socialines patirtis turinčių skaitytojų. Neretai romanas lyginamas su garsiojo italų rašytojo U. Eco kūriniu „Rožės vardas“.

Skaityti toliau

Nesvyžiuje – lietuvių ir baltarusių tyrėjai

Gediminas Zemlickas

Lietuvos restauratoriai ir antropologai šią vasarą kartu su baltarusiais dalyvauja bendrame Lietuvos ir Baltarusijos projekte „LDK didikų Radvilų mauzoliejaus Nesvyžiaus bažnyčios rūsiuose tyrimai ir pritaikymo lankymui koncepcija“.

Baltarusijos nacionalinį istorijos ir kultūros muziejų-draustinį „Nesvyžius“ sudaro garsioji Radvilų pilis, kurią 1583–1604 metais pastatė Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis, pilį supantis parkas ir Nesvyžiaus Kristaus kūno bažnyčia, ji drauge yra ir Radvilų giminės mauzoliejus. Amžino poilsio čia atgulė mažiausiai 72 šios iškilios giminės asmenys.

Bažnyčia ne kartą nukentėjo nuo potvynių, joje esantys kai kurie sarkofagai su palaikais yra kritinės būklės. Juos būtina ištirti, identifikuoti ir restauruoti, o bažnyčia tam lėšų neturi. Ligi šiol tenkinamasi, kad į naujas dėžes būtų surinkti pabirę kaulai.

Siekiant mauzoliejų tinkamai pritaikyti lankyti, bus parengta jo išsaugojimo, sutvarkymo koncepcija, atlikti pavyzdiniai antropologiniai ir architektūriniai tyrimai, medžio, metalo, akmens ir polichromijos konservavimo ir restauravimo darbai. Baltarusijos kolegų teigimu, juos atlikti pajėgūs Lietuvos specialistai, turintys nemažą tokios veiklos patirtį. Todėl ir buvo parengtas bendras projektas. Pagrindinis jo vykdytojas – Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos. Projekto partneriai – Nacionalinis istorijos ir kultūros muziejus-draustinis „Nesvyžius“ ir Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas. Projektas finansuojamas iš LR užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšų.

Birželio viduryje pradėtas vykdyti projektas neseniai buvo pristatytas per pirmąjį mokomąjį praktinį seminarą, surengtą Vilniaus universiteto Istorijos fakultete. Ta proga kalbinome Nacionalinio istorijos ir kultūros muziejaus-draustinio „Nesvyžius“ direktorių Sergejų Klimovą. Skaityti toliau