Kategorijos archyvas: Naujienos

Savivaldybė pasirašė Reformatų projekto finansavimo sutartį

Šią savaitę sostinės savivaldybė pasirašė Reformatų ir kraštovaizdžio projektų ES finansavimo sutartį: iki 2019 m. lapkričio 30 d. bus atkurtas ir sutvarkytas Reformatų sodas.

Bus atkurta Reformatų sodo sistema: sutvarkyti želdiniai, įrengti nauji takai, mažosios architektūros elementai, vaikų žaidimo aikštelės, fontanas, viešasis tualetas, apšvietimo, lietaus nuotekų, buitinių nuotekų, vandentiekio ir elektros tinklai, prisijungimo prie inžinerinių tinklų įvadai, skirti sezoninei lauko kavinei. Atkurtas sodas taps patrauklia erdve, kuri tenkins aplinkinių rajonų ir kitų Vilniaus gyventojų rekreacines, edukacines ir kultūrines reikmes. Projekto metu sukurta funkcionali viešoji infrastruktūra taps patrauklesnė miesto gyventojams bei svečiams, pagerins miesto centrinės viešosios erdvės estetinį vaizdą bei miesto įvaizdį, padidins miesto investicinį patrauklumą. Dėl didėjančio sodo lankytojų srauto ir augančios paslaugų paklausos, projektas taip pat prisidės prie smulkaus ir vidutinio verslo atstovų poreikių tenkinimo, sudarys sąlygas verslo plėtrai ir naujų darbo vietų kūrimui.

Pradedamas įgyvendinti projektas „Kultūrinį – istorinį paveldą reprezentuojančio Reformatų sodo atkūrimas ir sutvarkymas“ bus finansuojamas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 7 prioriteto „Kokybiško užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas“ 07.1.1-CPVA-R-904 priemonę „Didžiųjų miestų kompleksinė plėtra“.

Šiam projektui Vidaus reikalų ministerija skyrė 1 722 211,03 Eur struktūrinių fondų lėšų, 202 613,06 Eur – valstybės biudžeto lėšos., savivaldybės lėšų dalis sudaro 101 306 54 Eur. Bendra projekto vertė – 2 026 130,63 Eur. Projekto finansavimo sutartis sausio 23 d. pasirašyta su Viešąja įstaiga Centrine projektų valdymo agentūra.

vilnius.lt

Liudviko Rėzos premija – akvarelininkui Romanui Borisovui

Lrytas.lt

Neringos savivaldybės įsteigta Liudviko Rėzos kultūros ir meno premija už Kuršių nerijai ir Mažosios Lietuvos paveldui ir tradicijoms išsaugoti reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą šiemet skirta klaipėdiečiui dailininkui akvarelininkui, pedagogui ir buriuotojui Romanui Borisovui.

r-borisovas

Kuršių nerijos paveldo garsintojas

Iš Kuršių nerijos kilusio švietėjo, rašytojo, visuomenės veikėjo, Karaliaučiaus universiteto rektoriaus  Liudviko Rėzos premija skiriama Neringos savivaldybės tarybos sprendimu. Kandidatūras teikia  Juodkrantėje įsikūrusio Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumas.

Skiriant aštuntąją premiją, kuratoriumas vienbalsiai pritarė R.Borisovo kandidatūrai –  neringiškiai įvertino šio menininko indėlį įprasminant, įamžinant ir populiarinant buvusių lietuviškųjų Rytprūsių bei Mažosios Lietuvos kultūros bei istorijos paveldą. Vilniuje gimusio ir augusio, bet dabar pajūryje gyvenančio R.Borisovo kūriniuose dominuoja Kuršių nerijos, Mažosios Lietuvos, Klaipėdos krašto motyvai, gyvenvietės, senosios architektūros vaizdai.

Per pastaruosius tris dešimtmečius R.Borisovas surengė apie 70 personalinių parodų ne tik Lietuvoje, bet ir prestižiniuose Europos šalių muziejuose bei meno galerijose. „R.Borisovo kūryba – vertingas palikimas ateities kartoms. Menininkas aktyviai dalyvauja Mažosios Lietuvos kultūrinėje veikloje,  reikšmingas jo indėlis pristatant ir populiarinant UNESCO į pasaulio gamtos ir kultūros vertybių sąrašą įtrauktą Kuršių neriją“, – pažymėjo Neringos meras Darius Jasaitis. Skaityti toliau

Martynas Purvinas. Vydūnas, Bitėnų kapinės ir Lietuva 1991-aisiais metais

Dr. Martynas PURVINAS, Kaunas, www.voruta.lt

1987 m. po ilgų svarstymų ir pasmerkimų turėjau palikti Vilniaus inžinerinį statybos institutą kaip „nesovietinis dėstytojas“. Likęs be darbo ir ankstesnių įpareigojimų naštos, pasijutau laisvu ir nevaržomu žmogumi. Bandydamas pratęsti dar 1980 m. kraštotyrinės ekspedicijos metu pradėtus architektūrinio paveldo tyrimus Rusnės apylinkėse ir kviečiamas tuometinių vietos kraštotyrininkų, nuvykau į Šilutę, kur įstrigau ilgam laikui.

Pamaryje kaip neatrastas žemynas atsivėrė stulbinantys vietinio paveldo klodai – sovietinės okupacijos dešimtmečiais ignoruotos ir nutylėtos vertybės. Nors Lietuvoje tebevyravo gūdus sovietmetis, Maskvoje leista spauda jau pranešinėjo apie vykstančiąperestroiką, kai kuriuose centriniuose leidiniuose pasirodydavo stulbinančių žinių apie anksčiau nežinomus istorijos puslapius. Šilutėje aplankėme Jakštų šeimą, kalbėjomės su Petru Jakštu, okupacijos dešimtmečiais paslapčia rinkusiu žinių kruopeles apie krašto praeitį. Rengiau storus kraštotyrinių darbų tomus su daugybe nuotraukų iš Šilutės apylinkių (gali būti, kad visa tai vėlesnių perversmų laikais buvo sunaikinta kartu su kitais vietos kraštotyrininkų darbais). Tai veiklai talkino energingasis dr. Kazys Gaigalas, vietos kraštotyrininkų tuometinė vadovė Nina Judžentytė – Lauraitienė, vėliau Banių šeima iš Rusnės ir kiti. Skaityti toliau

Reformacijos Europoje jubiliejų pasitinkant

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2016-08-25-reformacijos-europoje-jubilieju-pasitinkant/147986

Dainora Pociūtė-Abukevičienė

DainoraLietuvių kalba ką tik pasirodė dar 1999 m. išleistas ir nepaprasto susidomėjimo sulaukęs italų autorių Wu Ming (Luther Blissett) romanas „Q“ (išleido leidykla „Aukso žuvys“), kuriame pasakojama apie Vokietijos religinius karus, reformacijos paplitimą bei Katalikų bažnyčios kovą su ja. Romano veiksmas apima 40 metų laikotarpį nuo reformacijos pradžios 1517 iki 1555 m. Kūrinys vien Italijoje buvo perleistas 10 kartų, išverstas į devyniolika pasaulio kalbų ir vis dar išlieka aktualus ir mėgstamas tarp skirtingas religijas išpažįstančių ir savitas istorines, politines ir socialines patirtis turinčių skaitytojų. Neretai romanas lyginamas su garsiojo italų rašytojo U. Eco kūriniu „Rožės vardas“.

Skaityti toliau

Nesvyžiuje – lietuvių ir baltarusių tyrėjai

Gediminas Zemlickas

Lietuvos restauratoriai ir antropologai šią vasarą kartu su baltarusiais dalyvauja bendrame Lietuvos ir Baltarusijos projekte „LDK didikų Radvilų mauzoliejaus Nesvyžiaus bažnyčios rūsiuose tyrimai ir pritaikymo lankymui koncepcija“.

Baltarusijos nacionalinį istorijos ir kultūros muziejų-draustinį „Nesvyžius“ sudaro garsioji Radvilų pilis, kurią 1583–1604 metais pastatė Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis, pilį supantis parkas ir Nesvyžiaus Kristaus kūno bažnyčia, ji drauge yra ir Radvilų giminės mauzoliejus. Amžino poilsio čia atgulė mažiausiai 72 šios iškilios giminės asmenys.

Bažnyčia ne kartą nukentėjo nuo potvynių, joje esantys kai kurie sarkofagai su palaikais yra kritinės būklės. Juos būtina ištirti, identifikuoti ir restauruoti, o bažnyčia tam lėšų neturi. Ligi šiol tenkinamasi, kad į naujas dėžes būtų surinkti pabirę kaulai.

Siekiant mauzoliejų tinkamai pritaikyti lankyti, bus parengta jo išsaugojimo, sutvarkymo koncepcija, atlikti pavyzdiniai antropologiniai ir architektūriniai tyrimai, medžio, metalo, akmens ir polichromijos konservavimo ir restauravimo darbai. Baltarusijos kolegų teigimu, juos atlikti pajėgūs Lietuvos specialistai, turintys nemažą tokios veiklos patirtį. Todėl ir buvo parengtas bendras projektas. Pagrindinis jo vykdytojas – Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos. Projekto partneriai – Nacionalinis istorijos ir kultūros muziejus-draustinis „Nesvyžius“ ir Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas. Projektas finansuojamas iš LR užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšų.

Birželio viduryje pradėtas vykdyti projektas neseniai buvo pristatytas per pirmąjį mokomąjį praktinį seminarą, surengtą Vilniaus universiteto Istorijos fakultete. Ta proga kalbinome Nacionalinio istorijos ir kultūros muziejaus-draustinio „Nesvyžius“ direktorių Sergejų Klimovą. Skaityti toliau

Klaipėdos krašto senųjų gyventojų registras, arba kaip išsaugoti ir puoselėti penktąjį Lietuvos regioną

Edmundas PAPLAUSKAS, Klaipėda, Vytautas Albertas GOCENTAS, Vilnius

Įvadinės pastabos

Lietuvininkų bendrija „Mažoji Lietuva“ įsikūrė 1989 m. gegužės 27 d. Klaipėdoje. Jos pavadinime pabrėžiami lietuvininko ir Mažosios Lietuvos vardai. Šio rašinio bendraautoriui Vytautui Albertui Gocentui teko būti liudininku, kaip šis bendrijos vardas buvo sudarytas. Anuomet kraštietė dailininkė Eva Erika Labutytė pasikvietė į bendrijos dokumentų rengimo būrelį, kuris susirinko Vilniaus universiteto doc. dr. Domo Kauno bute Vilniuje (Vinco Pietario g. 7).

Tuomet ir kilo reikalas naujai kraštiečių bendrijai pasivadinti. Visi sutiko, kad lietuvininkaiyra labai senas krašto gyventojų savivardis, bet liko nepanaudotas paties krašto pavadinimas Mažoji Lietuva. Tuomet jis ir pasiūlė juos abu panaudoti kartu junginyjeLietuvininkų bendrija „Mažoji Lietuva“. Susirinkusiesiems pasiūlymas tiko. Kaip paskatinimą jam pavedė parengti ir bendrijos nuostatus bei programą. Bendrija kūrėsi prie Lietuvos kultūros fondo, kuriam vadovavo gamtininkas ir keliautojas prof. dr. Česlovas Kudaba. Turėta kitų draugijų tokių dokumentų pavyzdžių, tad parengti minėtus dokumentus nebuvo sudėtinga – jiems vienbalsiai pritarta ir steigiamajame bendrijos susiėjime.

Mazoji Lietuva bendrijos nariai

Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ susirinkimo dalyviai (iš kairės): dailininkas, Klaipėdos universiteto doc. Linas Jankus, kraštietė Eva Milda Jankutė-Gerola ir kraštietis bei istorikas Dainius Elertas. Pjaulai, 2008 m. rugpjūtis. Juozo Vercinkevičiaus nuotr.

Skaityti toliau

Kunigaikščių Radvilų brangenybės Myro pilies lobyne

Kovo 31 d. Baltarusijos muziejuje “Myro pilies kompleksas“ buvo atidaryta tarptautinė paroda, pavadinta „Kunigaikščių Radvilų brangenybės Myro pilies lobyne“. Išties tai tos pačios Biržų krašto muziejaus inicijuotos parodos, startavusios Biržuose praėjusių metų liepos 31 d., atvertos lankytojams Biržų miesto šventės metu, skirtos pusbroliams Mikalojams Radviloms – Rudajam ir Juodajam, tęsinys. Perbnai paroda buvo eksponuota trijuose Lietuvos muziejuose: Biržų krašto muziejuje “Sėla”, Kėdainių krašto muziejuje ir Nacionaliniame Lietuvos dailės muziejuje (Radvilų rūmuose Vilniuje), o 2016 m. nuo vasario mėnesio svečiavosi Nacionaliniame Baltarusijos istorijos muziejuje. Skaityti toliau

2017-uosius siūloma paskelbti Reformacijos metais

Seimas pradėjo svarstyti Seimo LSDP frakcijos seniūnės Irenos Šiaulienės pristatytą siūlymą 2017-uosius paskelbti Reformacijos metais.

Šį sprendimą Seimui siūloma priimti atsižvelgiant į tai, kad 2017 metais didelė dalis krikščioniškų šalių švęs 500-ąsias Reformacijos metines, kai 1517 m. Martynas Liuteris paskelbė savo tezes.

Nutarimo projekte pažymima, kad Reformacija suteikė Lietuvai daug iškilių asmenybių, kūrusių kalbą, veikusių raštijos ir kultūros srityje, formavusių švietimo sistemą (Martyno Mažvydo „Katekizmas“, Kristijono Donelaičio „Metai“, Jono Bretkūno pirmą kartą išversta „Biblija“, Abraomo Kulviečio veikla), paskatino naujus socialinius, ekonominius, politinius ir kultūrinius procesus, palikusius didelį pėdsaką ir Lietuvoje.

Kaip teigė I. Šiaulienė, Vatikane buvo sukurta bendra liuteronų ir katalikų komisija, parengusi dokumentą „Nuo konflikto iki bendrystės“, kurio intencija yra padėti Reformos sukaktį paminėti kaip bendrą tikėjimo išpažinimą, bendras vienybės paieškas.

Teikiamu nutarimo projektu Vyriausybei siūloma sudaryti Reformacijos metų komisiją, kuri iki 2016 m. gruodžio 1 d. parengtų Reformacijos metų programą; taip pat jai siūloma 2017 m. valstybės biudžete numatyti lėšų šiai programai įgyvendinti.

Po pristatymo už Seimo nutarimo „Dėl 2017 metų paskelbimo Reformacijos metais“ projektą (Nr. XIIP-4113) balsavo 48 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 12 parlamentarų. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Švietimo, mokslo ir kultūros komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti gegužės 12 d.

www.lrs.lt 

Susirgęs „Radviliados“ virusu

Kėdainių krašto muziejaus direktorių Rimantą Žirgulį drąsiai galime va­dinti šio laikmečio reformatoriumi. 1988 metais muziejuje pradėjęs dirbti istorikas nepaliauja kelti klausimo, kokiu miestu Kėdainiai verti būti: di­džiuotis didikais Radvilomis, garsėti agurkų sostinės vardu ar vadintis chemikų miestu. 

zirgulis„Gal ir savanaudiška, tačiau aš tvirtai tikiu, kad, turėdami tokią garsią praeitį, mes jai privalome daugiau skirti dėmesio. Reikia ambicijų, kad ne tik enciklopedijose perskaitytume, kaip Radvilos garsino Kėdainius, bet ir širdyse jaustume pasididžiavimą savo kraštu. Dabar turime išstatytus blizgančius skardinius agurkus, o unikalus Radvilų palikimas stovi apgriuvęs“, – gana tiesiai savo nuomonę dėstė R. Žirgulis.

Rimantas diaugiasi suradęs bendramintį menininką Feliksą Paulauską, su kuriuo drauge žengė pirmąjį žingsnį į „Radviliados“ projektą. „Pernai per miesto gimtadienį surengėme puikiai pavykusį „Radviliados“ festivalį, kai miestelėnams pasiūlėme persikelti į Radvilų laikais klestėjusį mūsų miestą. Buvo visko: ir paskaitų bei diskusijų apie Radvilas, ir gardžių senovinių vaišių, ir pramogų. Manau, kad šįmet vėl kažką panašaus surengsime. Kas kitas, jei ne mes patys, darys tai, ko norime. Juk ant lėkšutės niekas nesugrąžins Kėdainiams garsios praeities. Tik patys galime užsispirti ir pasistengti įamžinti garsiąją praeitį“, – įsitikinęs R. Žirgulis.
Paklaustas, kodėl jis neatsispyrė „Radviliados“ virusui, istorikas net nedvejojęs atsakė, kad toje giminėje gausu iškilių asmenybių, kurios tarsi užbūrė savo gyvenimais. „Man labiausiai įsiminė ne vieno kolegos dviprasmiškai vertinamas Jonušas Radvila. Vienų jis vadinamas išdaviku, kitų – didvyriu. Manau, kad jis darė tokius sprendimus, kokie buvo geriausi Lietuvai. Nereikia pamiršti, kad Jonušui Radvilai valdant Kėdainius juose iškilo gimnazija, rotušė, evangelikų reformatų bažnyčia. Daugelis vienbalsiai pripažįsta, kad Jonušas Radvila atvedė Kėdainius į didžiausią klestėjimą. Jonušo Radvilos svarbą mūsų kraštui iki šiol mena Kėdainių miesto dalis Janušava. Tik labai keistai su ja pasielgėme: viską, kas liečia Radvilą esame sulietuvinę, bet Janušavą palikome lenkišku variantu, nors, mano manymu, ji turėtų vadintis Jonušava“, – sakė R. Žirgulis.

Istoriką žavi ir Jonušo Radvilos tėvas Kristupas Radvila, kuris garsėjo karingumu, ir Jonušo Radvilos pusbrolis bei žentas Prūsijos generalgubernatorius Boguslavas Radvila. „Tarp Radvilų buvo labai įvairių ir spalvingų asmenybių. Vieni žavi konservatyvizmu ir atsidavimu tradicijoms, kiti – europietiškumu“, – sakė R. Žirgulis.
Tarp gausios Radvilų giminės yra ir moterų, kurios vertos pagarbos bei išskirtinumo. „Pagarbos verta Ona Radvilaitė Kiškienė, kuri vadinama moterimi, nepaisant spaudimo ištekėjusia iš meilės. Liudvika Karolina Radvilaitė ne tik buvo pati išsilavinusi, bet ir raštą skiepijo kitiems. Jos dėka buvo spausdinamos knygos net draudžiamu laiku. Manau, kad kuo labiau giliniesi į Radvilų giminės istoriją, tuo meilė šiems didikams stiprėja. Tad kėdainiečiams linkiu dažniau prisiminti praeitį ir pajusti pasididžiavimą kraštu, kuriame gyveno visoje Lietuvoje garsėję Radvilos“, – sakė R. Žirgulis.

muge.eu 

Netekome iškilaus lietuvininko Martino Tydecko

http://www.voruta.lt/netekome-iskilaus-lietuvininko-martino-tydecko/

tydeckas

Dr. Martynas PURVINAS, Marija PURVINIENĖ, Kaunas

2016 m. vasario 23 d. Vokietijoje nutrūko išeivio iš Mažosios Lietuvos M. Tydecko gyvenimo kelias. Mus palieka jau paskutinė lietuvininkų karta – nebelieka tų, kurie savo akimis matė iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos ten vykusį gyvenimą, kurie patys dalyvavo vienokioje ar kitokioje veikloje, vienaip ar kitaip palaikė lietuvybę tame krašte (kad ir pačiu savo buvimu). Netruks ateiti laikas, kai tikrųjų tenykštės praeities liudininkų visai nebeturėsime, kai apie Mažąją Lietuvą bus sprendžiama vien iš šaltinių (dažnai nepilnų) ar publikacijų (ne visada patikimų). Skaityti toliau