Kategorijos archyvas: Naujienos

REFORMATŲ SKVERO ATNAUJINIMO PAMOKOS – PRECEDENTAS DISKUSIJOMS SU VISUOMENE

 

Matyt, Vilniuje jau formuojasi tradicija, kad visos diskusijos apie viešąsias miesto erdves ir visuomenės susirūpinimą keliančius projektus vyksta pačiame vasaros atostogų įkarštyje. Ne išimtis buvo ir karšta diskusija apie Reformatų parko atnaujinimą, vykusi ypač tvankų rugpjūčio 9-osios vakarą. Diskusiją surengė Vilniaus m. savivaldybė, sulaukusi vilniečių, architektūros, kraštovaizdžio, paveldosaugos ir kitų sričių specialistų kritikos ir nepritarimo parengtam projektui. Gausiai susirinkusi auditorija turėjo rimtų priekaištų Vilniaus miesto savivaldybės atstovams, pristačiusiems Reformatų parko atnaujinimo viziją. Pirmiausia dėl to, kad jau parengto parko projekto iš esmės buvo pasiūlyta nekeisti, o tik teikti klausimus ir pasiūlymus. Nors Vilniaus m. vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis džiaugėsi pačios diskusijos su visuomene atsiradimu, teigdamas, jog tai bus precedentas ateities viešųjų erdvių projektų aptarimams, dauguma diskusijos dalyvių jautėsi esantys nelygiaverčiai partneriai, pastatyti prieš jau įvykusį faktą.

„Kalbame apie vieno svarbiausių miesto želdynų ateitį. Šis sodas yra visos želdynų grandinės, kuri prasideda ties upe, eina pro Tauro kalną, Petro Cvirkos aikštę, Reformatų sodą, Vingrių šaltinius, kur irgi numatomas želdynas, Malkų turgų. Tais želdynais gali naudotis čia gyvenantys žmonės ir į miesto centrą atvykstantys svečiai, – pradėdamas diskusiją sakė M. Pakalnis. – Visuomenės aktyvumas didėja, ji vis labiau reiškia savo nuomonę apie tai, kokios šios erdvės bus. Iki šiol tokio renginio dar nebuvo, ir galime nusilenkti tiems žmonėms, kurie suorganizavo šį svarstymą.“

Mažai kas ginčytųsi, kad Vilniaus Reformatų skverui, esančiam prie Pylimo gatvės, priešais Evangelikų reformatų bažnyčią, atnaujinimas tiesiog būtinas. 1983 m. šiame skvere, suniokojus beveik 500 metų senumo reformatų evangelikų kapines, buvo pastatytas paminklas „Tarybiniams partizanams ir pogrindininkams“. Viską sugriovus išliko tik barokinio stiliaus Šreterių šeimos koplytėlės-mauzoliejaus kripta bei reformatų sinodo pastatas, šiuo metu esantis be stogo. Pasak M. Pakalnio, 1983 m. įrengta skulptūrinė kompozicija (autoriai architektai Gediminas Baravykas, Kęstutis Pempė ir Gytis Ramunis) atitiko tų laikų supratimą apie viešąsias erdves. Po Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo į Grūto parką išvežus pagrindinę skulptūrinę kompoziciją, skveras tapo keista apleista vieta, kurią 2014 m. nutarta atnaujinti: išardyti betoninius laiptus, atstatyti buvusį reljefą, pasodinti daugiau želdynų, gėlių.

Projekto autorė ir „Vilniaus plano“ vadovė Jurga Silvija Večerskytė-Šimeliūnė, pristatydama skvero atnaujinimo projektą, jame išskyrė tris zonas: Reformatų atminimo, miesto renginių ir rekreacijos, kurioje turėtų atsirasti pieva, aikštelė vaikų žaidimams, kavinė, tualetas. VU istorikė prof. Dainora Pociūtė, diskusijoje pristačiusi reformacijos istoriją Vilniuje, teigė, kad joks paveldas Lietuvoje nebuvo taip sistemiškai naikinamas, kaip reformacijos paveldas, lietuviams davęs spaudą ir daug mokslo ir istorijos laimėjimų. Lietuva buvo aktyvi reformacijos dalyvė, bet beveik jokie ženklai Vilniuje to neliudija, tad Reformatų skvero projekto vizijoje centrinėje ašyje yra numatytas paminklas Lietuvos reformacijai ir lietuviškajai raštijai. Šio paminklo idėją iškėlė Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija, kuri organizavo konkursą. Ši draugija, bendradarbiaudama su savivaldybe, akcentuoja, kad atnaujinamas parkas yra istorinę prasmę turinti vieta.

Rugpjūčio 9 d. dienos diskusija apie Reformatų skvero atnaujinimą. Nuotrauka Rasos Baškienės

Menotyrininkė Eglė Mikalajūnė diskusijos dalyviams pristatė elektroninės apklausos, kurią organizavo naujajam skvero atnaujinimo konkursui nepritariančių aktyvistų – kraštotyros, architektūros, dailės specialistų ir kasdien parką lankančių vilniečių grupė – rezultatus. Šioje apklausoje per 9 dienas dalyvavo ir į klausimus atsakė kone 800 žmonių. Apklausos rezultatai atskleidė, kad 90 procentų respondentų pritarė skvero atnaujinimui, o 65 proc. atsakė, kad jiems svarbus reformatų paveldas. 56 proc. apklaustųjų svarbios pasirodė 1983 m. pastatytos laiptuotos skulptūros, 33 proc. rūpėjo želdiniai. Reformacijos paminklo atsiradimui pritarė 75 proc. respondentų. 84 proc. apklaustųjų manė, kad reikia išsaugoti ir derinti abu paveldus – reformatų ir sovietinį. Dauguma apklaustųjų nepritarė numatytų medžių kirtimui, 73 proc. respondentų sutiko, kad atsirastų žaliosios zonos, o skvero aptvėrimui pasakė „ne“ net 78 proc. apklaustųjų.

Tuo tarpu 38 proc. respondentų nepritarė dabartiniam skvero sutvarkymo planui, 14 proc. manė, jog jį reikia tobulinti, 40 proc. nepakankamai gerai suprato planą, kad galėtų pareikšti nuomonę. Savivaldybės sprendimui neskelbti šio projekto konkurso nepritarė 63 proc. apklaustųjų, kurių nuomone, turi būti nuolat skelbiami visų viešųjų parkų ir skverų sutvarkymo konkursai. Naujam skvero atnaujinimo konkurso skelbimui pritarė 40 proc., tuo tarpu 27 proc. negalėjo atsakyti į klausimą, nes jie nežinojo, kokios bus projekto keitimo pasekmės, 11 proc. manė, kad tą reikėtų padaryti, jei darbai nebūtų vilkinami, 15 proc. atsakė, kad projekto būtų galima nekeisti, jei būtų atsižvelgta į visuomenės ir specialistų reikalavimus. Ir tik 7 procentai buvo patenkinti esama situacija.

„Didžiausia šio susirinkimo reikšmė – žmonių nuomonės išklausymas. Pagal tą nuomonę turėsime, ką pataisyti, į ką atsižvelgti, tačiau generalinių sprendimų atsisakius projektas neįvyktų, – reziumavo miesto vyr. architektas M. Pakalnis. – Kaip miesto vyriausiasis architektas pasakyčiau, kad būtų labai gaila. Remdamiesi šia diskusija spręsime, ką darysime su P. Cvirkos aikšte, kaip tobulinsime Islandijos gatvės ryšį su ta erdve ir kt. Supratome, kad būtina pakoreguoti viešo svarstymo viešųjų erdvių reikalavimus – tai mums didžiulė pamoka, kad šis projektas nebuvo tinkamai paviešintas.“

Tačiau diskusijos dalyviams užkliuvo ir projekto konkurso rengimo skaidrumas. Gintautas Tiškus, Vilniaus miesto savivaldybės visuomeninės planavimo komisijos pirmininkas, pareiškė, kad tik iš Vilniaus m. vyriausiojo architekto Mindaugo Pakalnio interviu radijui išgirdęs, kad savivaldybei šio projekto parengimas nieko nekainavo – jį finansavo privati statybinė įmonė „Eika”, vėliau tapusi šio projekto rangove. „Tokia bendrovė neturėtų teisės dalyvauti tokiame konkurse ir jį laimėti“, – teigė G. Tiškus.

Pasiūlęs šį klausimą užduoti tiems, kas atsako už viešųjų pirkimų organizavimą, M. Pakalnis prie Reformatų skvero atnaujinimo projekto pakvietė sugrįžti po dviejų savaičių – išklausius visus konstruktyvius pasiūlymus, lūkesčius ir kritiką.

Mindaugas Pakalnis: Reformatų parko projektą galime keisti tiek, kiek nesikeičia jo esmė

Šaltinis: 15min. Lt

Ketvirtadienį Vilniaus Reformatų parke vyko vienos dienos „Re:formatų“ festivalis, kurio organizatoriai, nepritariantys parko atnaujinimo planams, dienos pabaigoje sukvietė miestiečius, pertvarkos autorius ir Vilniaus miesto savivaldybės atstovus į diskusiją Reformatų bažnyčioje.

Miesto vyr. architektas M.Pakalnis sakė, jog į šį klausimą atsakyti negali, nes nėra viešųjų pirkimų specialistas: „Šį projektą tikrino institucijos, kurios atsakingos už viešuosius pirkimus. Pirmą kartą konkursas neįvyko, antrą kartą įvyko. Reiktų tų žmonių klausti. Mes atsakom už architektūrą, už kraštovaizdžio principus – į tuos klausimus ir atsakom. Negaliu atsakyti į klausimus, kurie susiję su viešaisiais pirkimais.“

Savivaldybė žada iškirsti mažiau medžių nei suplanuota projekte

Komentuodamas dabartinį teritorijos suplanavimą su laiptuotomis struktūromis M.Pakalnis sakė: „Sprendimas, kuris buvo padarytas devintajame dešimtmetyje, kai buvo įrengta skulptūrinė kompozicija kartu su apkasų motyvais, atitiko to laiko dvasią ir supratimą, kaip turi būti tvarkomos erdvės, tokių projektų tuo metu buvo visoje Europoje. Dabar buvo atliktos analizės, žiūrėta, ką praradom, kai įrengta šita erdvė, ir ką mes galim sukurti. Vietoje šių elementų bus atstatytas buvęs reljefas, vieta, kur bus galima sulaukti daugiau žmonių, atsiras daugiau želdinių, gėlių, vieta, kur taip pat ateis daugiau žmonių, nei ateina dabar, ir kuri turės memorialinę funkciją, kuri dabar visiškai pamiršta.“

Vilniaus miesto savivaldybės Želdinių poskyrio vedėja Giedrė Čeponytė taip pat teigė, jog sprendimas kirsti medžius bus dar kartą patikrintas: „Šiandien negaliu pasakyti kiek, bet bus iškirsta žymiai mažiau medžių nei 78.“

Užvirus diskusijai apie siūlymą parką aptverti tvora ir jį rakinti (tai numatoma įgyvendinti antruoju darbų etapu), E.Mikalajūnė atkreipė dėmesį, jog internete vykusioje apklausoje, kurioje dalyvavo daugiau nei 700 respondentų, 82 proc. apklaustųjų šiai idėjai nepritarė.

„Jei jūs kalbėtumėte apie savo sklypą ir jums siūlytų jo neapsitverti, tai 98 proc. būtų už aptvėrimą“, – komentavo G.Čeponytė.

Pristatyti apklausos rezultatai: 40 proc. respondentų norėtų, kad būtų skelbiamas naujas konkursas

Diskusijos metu buvo pristatyti internetinėje erdvėje vykusios apklausos dėl Reformatų skvero atnaujinimo darbų rezultatai. Pristatymo metu į apklausą buvo atsakę 732 respondentai.

39,2 proc. apklausos dalyvių teigė negalintys vertinti J.S. Večerskytės-Šimeliūnės architektūrinio plano, nes jis jiems nėra pakankamai suprantamas. 38,5 proc. planui nepritaria, 14 proc. teigia, jog projektą reiktų tobulinti, 7,8 proc. respondentų planą vertina teigiamai.

Apklausos rezultatai parodė, jog didžioji dalis apklaustųjų mano, jog rekonstruojant parką svarbu atsižvelgti tiek į reformatų paveldą, tiek į 9 dešimtmetyje suformuotą parko architektūrą – daugiau nei 70 proc. respondentų taip pat tvirtino, jog pertvarkos plane reiktų išsaugoti dabartinę architektūrinę kompoziciją arba jos fragmentus.

42 proc. apklausos dalyvių pasisakė už parke susiformavusios ekosistemos išsaugojimą, 38,9 proc. teigė, jog svarbu išsaugoti maksimalų skaičių brandžių ir sveikų medžių, bet ne krūmus ir žolinius augalus.

78,2 proc. apklausos dalyvių išreiškė nepritarimą parko aptvėrimui ir rakinimui naktį.

Didžioji dalis respondentų (63 proc.) taip pat nepritarė savivaldybės sprendimui rekonstrukcijos architektūrinį planą rengti be konkurso: 40 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų mano, jog savivaldybė turėtų skelbti naują konkursą Reformatų parko pertvarkai, 27,2 proc. teigė negalintys atsakyti į šį klausimą, nes neturi pakankamai informacijos apie Vilniaus savivaldybės įsipareigojimus Europos Sąjungai, 15,9 proc. respondentų mano, jog naujo konkurso skelbti nereikia, jei bus atsižvelgta į pagrindinius aktyvistų reikalavimus.

Parko atnaujinimo projekto autoriai – savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“ bei architektė Jurga Silvija Večerskytė-Šimeliūnė.

Kaip skelbta anksčiau, Reformatų sodo atkūrimas ir sutvarkymas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo. Šiam projektui skirta 1,7 mln. eurų struktūrinių fondų lėšų, 202,6 tūkst. eurų – valstybės biudžeto lėšų, savivaldybės lėšų dalis sudaro kiek daugiau nei 1 mln. eurų. Bendra projekto vertė – 2,02 mln. eurų.

15min. Lt

Diskusija Reformatų sode – atnaujintas taps nauju traukos centru

Vilnius.lt

Reformatų sodo atnaujinimas su vilniečiais aptartas netradiciškai – architektų vedamos ekskursijos po skverą, gyvos diskusijos prie kiekvieno parko kampelio – sudėtingus architektų brėžinius pavertė aiškiu įsivaizdavimu – kas, kur ir kaip sode atsinaujins, atgaivino istorijos faktus, o kai kam leido atsikratyti nepagrįstų nuogąstavimų. Miestiečiai pritaria, kad erdvę būtina tvarkyti – pačios bendruomenės apklausa rodo, kad esminis tvarkymas būtinas.

 Miestiečiai pritaria, kad erdvę būtina tvarkyti – pačios bendruomenės atlikta apklausa rodo, kad esminis tvarkymas būtinas;

 socialiai nesaugi, nejauki ir barbarišku būdu įrengta erdvė gali pasikeisti – tapti traukos centru, miesto sodu su daug žalumos ir aiškiomis atviromis erdvėmis, įprasminančiomis istoriją, buvusį reljefą;

 projektas rengtas prieš daugiau nei 3 metus, tad tvarkos ir būdas, kaip miestas dirbo ir ieškojo dialogo su bendruomenėm iš esmės pasikeitė;

 Reformatų sodo atnaujinimas – labai svarbus miestiečiams projektas, sulaukęs ir daug palaikymo, ir tam tikrų diskusijų. Atviras Vilnius visada ieško dialogo su bendruomenėmis. 2018 08 09 susitikimas Reformatų bažnyčioje atnešė konstruktyvių pasiūlymų, kurie bus apsvarstyti;

 svarbiausi bendruomenei rūpimi aspektai: maksimalus medžių išsaugojimas, paminklo Reformacijai vieta, sodo aptvėrimo ir rakinimo klausimas, tranzitinio tako alternatyva, laiptų idėjos įprasminimas – visi jie išgirsti ir svarstomi.

Šiuo metu Reformatų sodas yra labiau pėsčiųjų tranzitinė teritorija nei miesto parkas. Sodą būtina sutvarkyti, atskleidžiant svarbiausias jo vertybes: reformatų istorijos palikimą, sukurti infrastruktūrą lankytojams, kuri garantuotų kokybišką poilsį ir saugumą. Be to, būtina atgaivinti želdyną, taip suformuojant geresnes sąlygas medžiams bei paukščiams.

Ko trūksta, kad sodas atgytų?

Šiandieniniame sode trūksta jaukumo, saugumo, poilsio vietų jauniems ir senjorams bei vaikams, sunaikinto paveldo įamžinimo, todėl projekte numatyta, kad Reformatų parkas taps patrauklia erdve poilsiui, kultūros renginiams ir edukacijai, kur puikiai derės išsaugotas kultūrinis-istorinis paveldas ir nauja šiuolaikinė mažoji architektūra. Pirmiausiai bus panaikintas sovietinis betoninių apkasų imitavimas, atnaujinti takai, sutvarkyti želdiniai, atsiras apyniais, vijoklinėmis rožėmis, raganėmis apželdinta pavėsinė (pergolė). Sode bus įrengti dviračių stovai, apšvietimas, suoliukai, šiukšliadėžės, gertuvės ir tualetas. Sodo tvarkymo darbai vyks dviem etapais.

Rengiant sodo sutvarkymo projektą buvo atrasta vieta ir vaikų žaidimų aikštelėms, nes artimiausioje aplinkoje yra intensyvus gyvenamasis užstatymas ir vaikams skirtų erdvių labai trūksta. Buvo parengtas individualus, prie teritorijos reljefo pritaikytas vaikų žaidimų aikštelės projektas, išnaudojant šlaitą suprojektuota žaidimo įranga, laipiojimo ir atsisėdimo terasos. Vaikų žaidimams siūlomi edukaciniai įrenginiai, skatinantys pasaulio pažinimą ir žinių siekimą.

Nebeliks sovietmečio barbarizmo ir betono apkasų

Yra žinoma, kad Reformatų kapinės dabartinio sodo centrinėje dalyje jau buvo XVI a. pab. Kapinėse stovėjo dvi koplyčios. Po II Pasaulinio karo kapinės buvo sunaikintos, o koplyčios nugriautos. Dailės istorikė, menotyrininkė Doc. dr. Rūta Birutė Vitkauskienė pasakoja, kad šių kapinių nelietė nei religijos priešininkai, nei karai, nei miesto plėtra: „bet štai reformatų kapines pribaigė 1983 m. išmūrytas betoninis baubas („Tarybinių partizanų ir pogrindininkų paminklas“), nors jau buvo parengti koplyčių ir tvoros restauravimo projektai. Šių kapinių sunaikinimas – tai didžiausias sovietų valdžios ir jai tarnavusių barbarizmo aktas, miesto ir senosios LDK istorijos ištrynimas, tai milžiniška Vilniaus kultūros istorijos netektis.“ “, – sako Dr. Birutė Rūta Vitkauskienė. B. R. Vitkauskienės nuomone, dabar tūkstančiai turistų jas lankytų, skaitytų žinomas pavardes. Reformatų skvere turi būti atstatytas senasis reljefas, panaikinti brutalūs betoniniai „laiptai“ ir kiti svetimi šiai vietai elementai, sukurta santūri susikaupimo vieta.

1983 m. skvero vakarinėje dalyje buvo pastatytas „Tarybinių partizanų ir pogrindininkų paminklas“ (skulptoriai – A. Zokaitis, J. Kalinauskas; architektai – G.Baravykas, G. Ramunis, K. Pempė). Vienas skvero ir paminklo architektų Kęstutis Pempė šiandien apie savo ir bendraautorių sovietmečio laikotarpio kūrinį sako: „Tas skveras buvo padarytas galbūt ne visai teisingomis politinėmis aplinkybėmis, okupacijos laikotarpiu. Laiptų takų esmė tai buvo ta, kad primintų apkasus ar pan.“
Reformatų sodo atnaujinimo projekto idėja – naikinti betono konstrukciją ir „apkasų sistemą“, atkuriant buvusio reljefo paviršių.

Svarbu įamžinti istorinę atmintį

Parko atnaujinimui, sugrąžinant jo reikšmę reformatams, pritaria ir kunigas.
„Šiandieninis Reformatų skveras labai svarbi vieta pirmiausiai Reformatų Bažnyčios žmonėms, tikintiesiems, kadangi čia stovėjo Reformatų bažnyčia dar prieš pastatant dabartinę bažnyčią, adresu Pylimo g. 18. Šiame Reformatų skvere yra daug palaidojimų – būtent reformatų bendruomenės narių vilniečių. Skvere buvo reformatų kapinės. Skvero krašte irgi daug sentimentų kelianti pastatas – Sinodo rūmai. Visos šios ir galimai kitos istorinės sąsajos ir jų išsaugojimas, įamžinimas labai svarbus dabartiniams reformatų išpažinimo tikintiesiems“, – sako Kun. Raimondas Stankevičius.

Kun. R. Stankevičiaus nuomone, „tai irgi labai tinkama vieta paminklo Reformacijai, jos pradininkams, Lietuvos raštijai, ką inicijuoja Reformacijos kultūros ir istorijos draugija. Tai galėtų būti ir nedidelių kamerinių renginių, poilsio zona.“ Šios sakralios vietos įprasminimas svarbus ne tik Reformatų bendruomenei, tai Vilniaus miesto ir Lietuvos istorija. Reformatų bendruomenės iniciatyva dėl paminklo Reformacijai pastatymo sode yra verta palaikymo, svarbiausia, kad sukurtas kūrinys būtų aukštos meninės vertės.

Atnaujinus sodą atgis ir žaliosios erdvės

Rengiant projektą, buvo peržiūrėti 2007 m. balandžio – gegužės mėnesiais kraštovaizdžio architektės Irenos Daujotaitės atlikti sumedėjusių augalų Reformatų sode dendrologinio tyrimo rezultatai.

Prieš keletą dienų I. Daujotaitė susitikime su medžiais susirūpinusia bendruomene patvirtino, jog liepynas susodintas per tankiai, liepos vargsta: „Liepos ten visai netekusios savo esmės. Liepa yra šakotas gražus medis, bet ten to nebėra. Liepyną reikėjo labai seniai stipriai praretinti. Jau 5 metai žinoma, kad projektas bus vykdomas – seniai reikėjo pašalinti tai, kas nereikalinga, trukdo, neleidžia laisvai tarpti kitiems medžiams. Šiaurinei teritorijai reikia duoti šviesos, kad spalvos duotų savo efektą, sienos ir atitvarai turi atsiverti. Medžiai negali būti tas elementas, kuris stabdo: jei specialistas mato, kas toj erdvėj bus gerai, augs vešės augalai, tai turi būt padaryta. Tik visur reikalingas sveikas protas.“ – sako I. Daujotaitė.

Rengiantis statybos darbams, šiemet želdinių būklė buvo pakartotinai tikrinama ir analizuojama. Įgyvendinat Reformatų sodo projektą bus maksimaliai išsaugomi vertingiausi medžiai. Šiandien sode yra likę 264 medžiai, kas labai gerai iliustruoja sodo želdyno būklę – rekomenduojama šalinti 67 medžius (iš jų 10 – gatvės šaligatvio dalyje ir 57 – želdyne) dėl blogos medžių dendrologinės būklės.

Projekte yra sukurtos žalios erdvės, pievos, kuriose lankytojai galės rengti piknikus ar tiesiog skaityti savo mylimą knygą. Gamtiniam barjerui nuo Pylimo ir Teatro gatvių sudaryti ir palei privačios medicinos klinikos pastato ugniasienę bus pasodinta net 57 lapuočiai medžiai. Parko erdvėse bus sodinama 37 spygliuočiai, kurių dabartiniame sode beveik nėra, o želdynuose rekomenduojama iki 25-30 % spygliuočių medžių. Ornitologiškai labai svarbūs žemaūgiai, smulkūs medžiai (krūmamedžiai) – jų bus pasodinta 59, šalia esamų senų medžių grupių, siekiant sukurti sodo kraštovaizdį, papildant želdyną žiedais pavasarį, spalva rudenį ir uogomis žiemą.

Rengiant Reformatų sodo sutvarkymo projektą buvo siekiama atsižvelgti į visas suinteresuotas grupes, rengta eilė susitikimų, diskusijų su gyventojais, paveldo specialistais, Reformatų bendruomene. Atlikta bendroji ir specialioji paveldosauginė ekspertizės, gautas Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyriaus derinimas ir tvarkybos darbų leidimas. Projekto viešinimas jau vyko 2014 ir 2015 metais. Tuo metu gyventojai galėjo susipažinti ir išsakyti savo pastabas ar mintis: malkų turgaus skvere „Gėlių paviljone“ paroda vyko visą mėnesį, viešas pristatymas vyko ir savivaldybėje. Šią vasarą paskelbus apie netrukus prasidėsiančius sodo sutvarkymo darbus, diskusija vėl atsinaujino – aktualu projektą detaliai aptarti dar kartą. Dėl to vakar surengtos net kelios ekskursijos su architektais, demonstruotas maketas ir vizualizacijos, iš naujo aptarti sprendiniai.

Diskusijos Reformatų bažnyčioje metu vilniečiai pasiūlė dar kartą apsvarstyti šalinamų medžių skaičių ir išsaugoti jų kuo daugiau, siūlė atsisakyti sodo aptvėrimo ir rakinimo nakčiai, galbūt išsaugoti bent dalį laiptų kompozicijos fragmentų kaip savotišką „laikmečio dokumentą“, pasirūpinti griūvančiu Sinodo pastatu, koreguoti takų struktūrą, keisti paminklo Reformacijai vietą, ne vienam rūpėjo koks bus išlikusios slėptuvės sodo kampe likimas, pasiūlė, kad šis precedentas būtų lūžio taškas projektuojant ir tvarkant viešąsias miesto erdves. Prie pat skvero gyvenančios K.Kalinausko 2B namo bendrijos gyventojai išreiškė palaikymą savivaldybės parengtam projektui ir susirūpinimą dėl iš naujo prasidėjusios neįsigilinusių į projektą žmonių grupės diskusiją, kurią pavadino pavėluota ir nekonstruktyvia.

Su bendruomene sutarta, kad visi korekciniai pasiūlymai projektui bus perduoti savivaldybei apsvarstyti per artimiausią savaitę.   Dar kita savaitė bus skirta juos įvertinti ir pristatyti pakoreguotą projektą.

Visą vakar vykusios diskusijos įrašą 360° kampu galima stebėti čia:

SOSTINĖS REFORMATŲ SKVERE – VIENOS DIENOS FESTIVALIS

2018 m. birželį Vilniaus savivaldybė paviešino be konkurso parengtą Reformatų skvero atnaujinimo projektą, pagal kurį jau 2018 m. vasarą ketinta pradėti atnaujinimo darbus. Visuomenei ir architektūros specialistams išreiškus nepritarimą projektui, Vilniaus savivaldybė sutiko surengti viešą susitikimą su visuomene, kurio metu bus aptariamas parengtas projektas ir galimi jo keitimai, atsižvelgiant į išsakytus komentarus. 

Rugpjūčio 9 d. įvyko aktyvistų rengiamas vienos dienos Re:formatų festivalis, skirtas Reformatų skverui ir siekiui reformuoti vilniečių dalyvavimą priimant sprendimus dėl viešųjų erdvių.

Festivalis vyko nuo 12 val. iki 24 val. Jį atidarė muzikinė procesija, dienos metu vyko meninės akcijos, 16 val. prasidėjo aktyvistų tarpusavio diskusijos, 18 val. – diskusija su Vilniaus savivaldybės atstovais ir dabartinio projekto rengėjais, nuo 20 val. prasidėjo vakaro muzikinė ir sporto programa.

Meninės ir aktyvistų akcijos: Cooltūristės, Denisas Kolomyckis, Eglė Mikalajūnė, Ingra Miler, Juozas Sidaravičius, Eleonora Strazdienė, Virginija Kulvinskaitė, Dovilė Bagdonaitė, Ričardas Šileika, Neringa Dangvydė ir kiti.

Muzika: Jurgis Didžiulis, Parranda Polar, Bombo Feminista, The Honkin Dudes Brass Band, Admirolas Užmarštis (Algimantas Černiauskas), Manto Augustaičio, Ryčio Koreniuko ir Pauliaus Vaško trio, Abrokenleg ir kiti.

Renginio programa.

Kviečiame į Reformatų sodo ekskursijas ir diskusiją

Rugpjūčio 9 d. (ketvirtadienį) kviečiame bendruomenę  – visus, kam įdomus Reformatų sodo atgimimas – į ekskursijas ir diskusiją:  kokie sprendiniai ir kodėl parinkti Reformatų sodui. Susitikime norime pasidalinti šios viešosios erdvės projektavimo eiga , papasakoti tai, kas nesimato tik žvelgiant į vizualizacijas, pakalbėti, ką dfar galima nuveikti šiame etape prieš pradedant tvarkyti skverą.

 11.00 val.  – 20.00 val. kviečiame apžiūrėti vizualizacijas ir maketą.

 Kviečiame į dvi ekskursijas po sodą, kurių metu supažindinsime su numatytais darbais:

  • 14.00 val. –  15.00 val.
  • 17.00 val. –  18.00 val.

 Į ekskursijas būtina išankstinė registracija!  El. p.  ekskursija@vilnius.lt

 18.00 val. –  20. val.  dialogas su vilniečiais apie Reformatų sodo istoriją, gamtą ir artnaujinimą.

Reformatų parkas nuomonių kryžkelėje: diskusijoje dėl atnaujinimo plano bendras sutarimas nebuvo rastas

15min.

Antradienio vakarą Vilniaus Reformatų bažnyčioje įvyko Reformatų parko atnaujinimo projekto, kurio autoriai – savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“ bei architektė Jurga Silvija Večerskytė-Šimeliūnė, pristatymas bei jį lydėjusi diskusija, kurioje dalyvavo kraštovaizdžio architektai, reformatų bendruomenės atstovai, menotyrininkai, miesto antropologai ir suinteresuoti vilniečiai.

Projekto autorė: parkas taps patrauklesnis platesniam miestiečių ratui Pristatydama projektą, jo autorė Jurga Silvija Večerskytė-Šimeliūnė teigė, jog šiandien Reformatų parkas yra veikiau tranzitinė teritorija, nes ji neturi pakankamai infrastruktūros, nėra saugi vėlyvu paros metu, stokoja zonos vaikams, todėl prašyte prašosi sutvarkymo. Dabartinis teritorijos išplanavimas sukurtas XX a. 9 dešimtmetyje, jo autoriai – G.Baravykas, G.Ramunis, K.Pempė, tačiau, kaip teigė J.S.Večerskytė-Šimeliūnė, rekonstrukcijos metu nukentėjo parko reljefas, kurį naujuoju projektu siekiama atkurti. Skaityti toliau

Ar tikrai norime išsaugoti sovietmečio barbarizmą ir betono apkasus Reformatų sode?

vilnius.lt

Vilniaus miesto savivaldybei paskelbus apie pasirašytą sutartį su rangovu dėl Reformatų sodo atnaujinimo, visuomenininkai ir aplink sodą gyvenantys vilniečiai sujudo – nebeliks parko dabartinio reljefo ir laiptuotų struktūrų. Ar tikrai reiktų išsaugoti sovietmečio barbarizmą ir betono apkasus Reformatų sode – kalbamės su sodo atnaujinimo projekto autoriais, istorikais ir kraštovaizdžio specialistais.

Nuo 2014 m. viešinamo Reformatų sodo atnaujinimo projekto autoriai, ir pats architektas, dirbęs prie kompozicijos, ir kraštovaizdžio architektai šios kompozicijos nelaiko vertybe, ji buvo suformuota imituojant tarybinių kovotojų apkasus. Tuo metu, kai jie buvo statomi 1983-iaisiais, iš tiesų buvo sunaikinta istorija – itin didelę istorinę vertę turėjusios reformatų kapinės, kur buvo laidojami garbūs ir žinomi žmonės. O betono lovių konstrukcija buvo dalis komunarų paminklo architektūrinės kompozicijos.

Yra žinoma, kad Reformatų kapinės dabartinio sodo centrinėje dalyje jau buvo XVI a. gale. Kapinėse stovėjo dvi koplyčios. Po Antrojo Pasaulinio karo kapinės buvo sunaikintos, o koplyčios nugriautos. 1983 m. skvero vakarinėje dalyje buvo pastatytas „Tarybinių partizanų ir pogrindininkų paminklas“ (skulptoriai – A. Zokaitis, J. Kalinauskas; architektai – G.Baravykas, G. Ramunis, K. Pempė).

Vienas skvero ir paminklo architektų Kęstutis Pempė šiandien apie savo ir bendraautorių sovietmečio laikotarpio kūrinį sako: „Tas skveras buvo padarytas galbūt ne visai teisingomis politinėmis aplinkybėmis, okupacijos laikotarpiu. Laiptų takų esmė tai buvo ta, kad primintų apkasus ar pan.“

Dailės istorikė, menotyrininkė Doc. dr. Rūta Birutė Vitkauskienė taip pat neįžiūri laiptuose jokios istorinės vertės ir į klausimą atsako klausimu – „ar reikia išsaugoti barbarizmą“? Pasak R. B. Vitkauskienės, tie laiptai simbolizuoja istorijos naikinamą, o istorija ir jos paveldas yra kiekvienos tautos pagrindas. Liūdna, jog neįmanoma gražinti kapaviečių, atminimo lentų, bet verta priminti, kokia tai svarbi istoriškai vieta.“

Reformatų sodo atnaujinimo projekto idėja – naikinti betono konstrukciją ir „apkasų sistemą“, atkuriant buvusio reljefo paviršių. Pasak projekto vadovės Jurgos Silvijos Večerskytės – Šimeliūnės, sodo sutvarkymo projektas, tai kelias nuo jo praeities į ateitį per dabartį, tai sutvarkymo priemonių rinkinys, kurių pagalba vietovė turi įgyti naują istorinę prasmę, tai kelias sukurti kokybišką ir pilnavertišką poilsio erdvę. Projekto autoriai turėjo keletą pagrindinių tikslų – įamžinti reformacijos sąjūdžio Lietuvoje atminimą, formuoti integruojančią aplinką ir pagerinti gyvenimo aplinkos estetinę ir fizinę kokybę.

Šįvakar aptarti Reformatų sodo atnaujinimo projektą į Vilniaus reformatų bažnyčią susirinko Lietuvos Kraštovaizdžio architektų sąjungos nariai. Ir šios sąjungos narys Prof. dr. Petras Grecevičius atkreipė dėmesį į buvusį paminklą: „nors Tarybinių partizanų ir pogrindininkų paminklas ir iškeltas į Grūto parką, tačiau tik dalinai, ne visas, liko dalis architektūrinės kompozicijos ir tai yra blogai. Čia jo neturi likt nei ženklo.“

Kraštovaizdžio architektai turėjo patabų projektui dėl takų struktūros, išsakė nuomonę apie kompoziciją, daugeliui rūpėjo aptarti Evangelikų reformatų istorijos įpaveldinimą – būsimą paminklo vietą ir patį skulptorių darbą.

Parko atnaujinimui, sugrąžinant jo reikšmę reformatams, pritaria ir reformatų kunigas.

„Šiandieninis Reformatų skveras labai svarbi vieta pirmiausiai Reformatų Bažnyčios žmonėms, tikintiesiems, kadangi čia stovėjo Reformatų bažnyčia dar prieš pastatant dabartinę bažnyčią, adresu Pylimo g. 18. Šiame Reformatų skvere yra daug palaidojimų – būtent reformatų bendruomenės narių vilniečių. Skvere buvo reformatų kapinės. Skvero krašte irgi daug sentimentų kelianti pastatas – Sinodo rūmai. Visos šios ir galimai kitos istorinės sąsajos ir jų išsaugojimas, įamžinimas labai svarbus dabartiniams reformatų išpažinimo tikintiesiems. , – sako Kun. Raimondas Stankevičius

Kun. R. Stankevičiaus nuomone, „pirmiausiai reikalinga išlaikyti ar įamžinti istorinę atmintį – tai buvo Reformatų kapinės. Tai irgi labai tinkama vieta paminklo Reformacijai, jos pradininkams, Lietuvos raštijai, ką inicijuoja Reformacijos kultūros ir istorijos draugija. Tai galėtų būti ir nedidelių kamerinių renginių, poilsio zona.“

Reformatų sodo teritorija buvo nevienalytė savo charakteriu ir funkcija. Šią teritoriją sudarė trys sklypai, kurie priklausė Reformatų bendruomenei. Centrinis sklypas priešais Sinodo pastatą, buvo naudojamas bendruomenės, o iš šiaurinės ir pietinės pusių buvę sklypai nuomojami. Norint išryškinti vietos istorinio palikimo materialųjį ir dvasinį palikimą, buvo siekta įprasminti visus išlikusius ženklus. Naujai sukurta sodo kompozicija – trys teritorijos, kiekviena su individualiu želdyno charakteriu, taip pažymėta buvę trys skirtingos istorinės posesijos. Svarbi prasmiškai atvira kompozicinė erdvė – vizualinis ryšys sodo skersinėje ašyje tarp Reformatų Sinodo pastato ir Reformatų bažnyčios.

Sode bus panaikintas sovietinis betoninių apkasų imitavimas, atnaujinti takai, sutvarkyti želdiniai, atsiras apyniais, vijoklinėmis rožėmis, raganėmis apželdinta pavėsinė (pergolė), vandens takas, vaikų žaidimo aikštelė, kurioje be laipynių ir čiuožyklų bus ir batututas, bus galima išbandyti požeminių pokalbių atrakciją, vandens pompas, prigulti tinkle įrengtame virš augalų. Atkūrus sodą, jame atsiras sezoninė lauko kavinė. Sode bus įrengti dviračių stovai, apšvietimas, suoliukai, šiukšliadėžės, gertuvės ir tualetai Sodo tvarkymo darbai vyks dviem etapais. Pirmojo etapo metu apie 28 tūkst. kv. m ploto sodo teritorijoje pirmiausiai bus įrengti inžineriniai, vandentiekio ir nuotekų tinklai, sodo laistymo sistema. Statybos darbų metu sodas laikinai bus aptvertas.

Seime pritarta Tautos namų ant Tauro kalno idėjai

vilniuje.info

Seimas, pabrėždamas Lietuvos kultūrinių ir istorinių tradicijų tęstinumo svarbą Lietuvos visuomenės kultūrinei ir pilietinei raidai, pažymėdamas, kad su istorine Tautos namų idėja yra susiję Lietuvos naujojo valstybingumo ir lietuvių moderniosios kultūros kūrėjai, įvertindamas tai, kad Vilniuje, ant Pamėnkalnio (Tauro kalno) esantis žemės sklypas, kuris už 1911–1913 metais suaukotas lėšas buvo įsigytas statyti Tautos namams, yra laikytinas visos Tautos nuosavybe ir Lietuvos naujųjų laikų istorijos relikvija, pritarė kultūros ministro ir Vilniaus miesto savivaldybės mero ketinimų protokolui dėl Nacionalinės koncertų salės paslaugų infrastruktūros sukūrimo Vilniuje ir jos įgyvendinimo plano 2017–2022 m.

Vyriausybei ir Vilniaus miesto savivaldybei Seimas pasiūlė Nacionalinei koncertų salei suteikti simbolinį Tautos namų pavadinimą, o pagrindinėms erdvėms – M. K. Čiurlionio ir J. Basanavičiaus vardus.

Numatoma prioritetinė šio projekto paskirtis – visuomenės kultūrinių, edukacinių, pažintinių poreikių tenkinimas ir šių funkcijų išplėtimas.

Tokiam sprendimui pritarė 67 Seimo nariai, nė vienas nebalsavo prieš, susilaikė 11.

Poetas, sukilėlis, Sibiro tremtinys

selonija.lt

Tėvų pastogėje

Biržų evangelikų reformatų kapinėse stovi ąžuolinis paminklas, bylojantis, kad čia palaidotas Biržų evangelikų reformatų mokyklos mokytojas, lietuvių kalbininkas Kazimieras Kristupas Daukša (1796–1865). Jis – Biržuose gimusio poeto, 1863-ųjų metų sukilėlio ir Sibiro tremtinio Edvardo Jokūbo Daukšos tėvas. Daug metų, tikriausiai remiantis Vaclovo Biržiškos „Aleksandryne“ paskelbtais duomenimis, buvo tvirtinama, kad Kazimieras Daukša gimęs Pabiržės apylinkėse esančiame Naciūnų kaime. Tokią gimimo vietą nurodo ir kalbininkas Antanas Smetona straipsnyje apie Kazimierą Kristupą Daukšą ir jo gramatiką.

Prisimenu, beveik prieš trisdešimt metų Regina Mikšytė ir tautodailininkas bei kraštotyrininkas Leonas Juozonis mane kalbino sukurti stogastulpį Naciūnų kaime gimusiems Daukšoms. Kiek vėliau, 1984 metais, rašytame laiške L. Juozonis nupieštoje schemoje pažymėjo vietą, kur tarp Biržų ir Pabiržės, Naciūnų kaime, seniau stovėjusi Daukšų sodyba. Tačiau biržiečiui kraštotyrininkui Jonui Dagiliui išsiaiškinus, kad senosiose Semeniškių kapinėse būta akmeninių paminklų su Daukšų pavardėmis, įsitvirtino kitokia nuomonė: Kazimiero Daukšos gimimo vieta – arčiau Papilio esančiuose Neciūnuose.

Kazimieras Daukša Sinodo lėšomis 1819–1824 metais mokėsi Kėdainių apskrities mokykloje. Vėliau keletą metų joje mokytojavo. 1930 metais jis jau yra Biržų evangelikų reformatų parapijinės triklasės mokyklos mokytojas ir bažnyčios vargonininkas.

1844 metais rašytoje savo darbo ataskaitoje, atskleidžiančioje jo pedagogines pažiūras, rašo, kad „mokinių stropumas labiausiai priklauso nuo mokytojo priežiūros. (…) Mokinių padorumas tai kaip liaunumas jauno medelio, kuris palinkti į visas puses ir visaip pakrypti gali“.

Jautrų ir kartu reiklų mokytoją iš pašaukimo, R. Mikšytės žodžiais, neapdiržusį nuo gyvenimo negandų ir kuklios algelės, vertino ne tik mokinių tėvai. 1849 metais Vilniaus evangelikų reformatų Sinodo suvažiavime jis „už gerą darbą ir pastangas“ buvo paskatintas 15 sidabro rublių.

Iš mokytojo K. Daukšos rašytų raportų matyti, kad Biržų reformatų parapijinėje trijų skyrių mokykloje mokydavosi iki 50 įvairių socialinių sluoksnių (miestiečių, bajorų, kaimiečių ir laisvų) berniukų ir mergaičių. Pirmajame skyriuje vaikus mokydavo skaityti spausdintą lietuvių, lenkų ir rusų kalbų tekstą. Antrame ir trečiame skyriuose mokiniai mokėsi net vokiečių ir prancūzų kalbų bei ruošdavosi stojimui į apskrities mokyklą Kėdainiuose.

Šioje mokykloje mokėsi visi šeši (pirmai žmonai Friderikai Bergrin mirus liko našlaičiai Adomas, Edvardas, Vladislovas, Emilija, o į namus atėjus pamotei, gimė dar du broliai) Kazimiero Daukšos vaikai. Jis jų iš kitų neišskyręs, jų nelepinęs, buvęs net reiklesnis negu kitiems mokiniams.

Kazimieras Kristupas Daukša buvęs ne tik puikus pedagogas, bet ir lietuvių kalbos gramatikos („Trumpa kalbomokslė liežuvio lietuviško“) bei lietuvių-lenkų kalbų žodyno autorius. Gramatikos išliko tik sūnaus Edvardo Jokūbo nurašyti lietuviškas ir lenkiškas rankraštiniai nuorašai, o 1836–1844 metais rašyto apie 11000 žodžių turinčio lietuvių-lenkų kalbų žodyno trys ketvirtadaliai rankraščio išliko Poznanės universiteto bibliotekoje.

Būsimasis poetas Edvardas Jokūbas Daukša pirmąsias meilės Lietuvai, patriotizmo pamokas patyrė tėvų namuose. Čia nuo mažens vaikams buvo skiepijamos dvasinės vertybės. Jau vėliau eilėraštyje „Pokalbis su tėvu apie vaikystę ir senus laikus, ir apie lietuvybę“ jis rašys, kad nėra brangesnio dalyko pasaulyje be artimųjų ir Dievo už gimtinės slenkstį, nes „auksas viena niekystė, garbė – cigaro dūmai, o šlovė – kelio dulkės, kurios pravažiavus norom nenorom vėl ant vieškelio nusėda“. Skaityti toliau

Į ypatingą vietą Lietuvoje plūstantys užsieniečiai: tai viena gražiausių vietų pasaulyje!

Delfi.lt

Įspūdingiausiu ir gražiausiu Lietuvos apžvalgos bokštu pripažintas mėnulio arba apverstos valties formos Kirkilų bokštas, stovintis netoli Biržų. Kodėl verta jį aplankyti domėjosi DELFI Kelionių ambasadorius Orijus Gasanovas.

Toliau keliauju po Lietuvą ir pristatau jums tai, ką kiekvienas mūsų šalies gyventojas privalo pamatyti ir būtinai parodyti visiems savo draugams iš užsienio. Nustokime pagaliau kritikuoti tėvynę, nes čia tikrai yra nuostabių dalykų, kuriais reikia išmokti didžiuotis. Toks mano tikslas – įtikinti jus. Nes savo šalies nemylinti tauta – tai žmonės, kurie nemyli savęs. Nebūkime tokiais.

Portalas DELFI kartu su „Aurum“ ledais pristato unikalų projektą „100 žingsnių per Lietuvą“, kurio metu renkami įdomiausi ir gražiausi Lietuvos kampeliai. Jūs balsuodami renkate, o aš keliauju pasižvalgyti po tas vietas, kurios surenka daugiausiai jūsų balsų. Baigėsi gražiausio ir įspūdingiausio šalies apžvalgos bokšto rinkimai. Pasirodo, jų turime tikrai ne vieną ir ne du, bokštai išsimėtę po visą šalį. Vieni jų prie jūros ir ežerų, kiti viduryje miškų, o kai kurie stovi išties netikėtose vietose. Įdomiausia, kad daugelis jų – naujos statybos, sukurti žinomų architektų ir tikrai netradicinių formų.

Skaityti toliau