Kategorijos archyvas: Naujienos

Reformatų skvero laiptai veda į nesusikalbėjimą

Diena.lt

Vieniems tos laiptuotos betoninės konstrukcijos primena sovietinį terorą, kitiems tai romantiška jaunystės pasimatymų vieta. Pasipriešinę savivaldybės brukamam Reformatų skvero atnaujinimo projektui vilniečiai dabar turi aiškintis tarpusavyje.

Iš savivaldybės – tyla

„Kita stotelė – Reformatų“. Pylimo gatve viešuoju transportu keliaujantys miestiečiai šį pranešimą girdi kone kasdien. Bet kodėl stotelė – Reformatų? Na, nes prie reformatų bažnyčios… Dažnai žinios tokios ir tėra. O skveras, žaliuojantis priešais bažnyčią, daugeliui tiesiog vieta, ir tiek. Ji patogi trumpinant kelią iš Senamiesčio į Naujamiestį, stumdyti vaikų vežimėlius, vedžioti šunis… Kitokių formų miesto gyvybė pačiame centre plytinčią erdvę aplenkia. Jai verkiant reikia pokyčių, tačiau – kokių?

Reformatų skvero atnaujinimo darbai turėjo prasidėti dar šią vasarą. Tačiau birželio pabaigoje sostinės savivaldybės paviešintas savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ projektas sukėlė miestiečių nepasitenkinimą. Jiems visiškai netiko įmonės vadovės ir projekto autorės Jurgos Večerskytės-Šimeliūnės koncepcija, pagal kurią dabartinė skvero struktūra sunaikinama ir atkuriamas istorinis reljefas. Miestiečius suerzino ir itin kritinis autorės požiūris į XX a. 9-ajame dešimtmetyje architektų Gedimino Baravyko, Kęstučio Pempės ir Gyčio Ramunio sukurtą dabartinį teritorijos suplanavimą – erdvę paminklui „Tarybiniams partizanams ir pogrindininkams“.

Rugpjūčio pradžioje šis nepasitenkinimas virto „Re:formatų“ festivaliu, surengtu projektui nepritariančių aktyvistų. Vasariškai ištuštėjusiame mieste jis tapo įvykiu. Net patiems valdininkams teko konstatuoti, kad visuomenės aktyvumas didėja ir esą jau nebeišeina nepaisyti jos nuomonės dėl viešųjų miesto erdvių. Skaityti toliau

Seimas vienbalsiai pritarė Kauno reformatų bažnyčios grąžinimui

www.ref.lt 

2018 m. spalio 9 d. rytiniame posėdyje Lietuvos Respublikos Seimas priėmė (80–ia balsų už, susilaikė 0, prieš 0) nutarimą Dėl pritarimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios- Sinodo susitarimui „Dėl nekilnojamojo turto Kaune, E. Ožeškienės g. 41, grąžinimo Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčiai- Sinodui natūra“, projektas (Nr. XIIIP-2368(2)Projekto antrą variantą pateikė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto (pirmininkė Guoda Burokienė) narys Povilas Urbšys.

Svarstymas dėl Kauno evangelikų reformatų bažnyčios pastato nuosavybės klausimo pateikimo LR Seime  vyko rugsėjo 20 d. Posėdyje dalyvavęs kun. Raimondas Stankevičius sakė, kad kai kuriems parlamentarams buvo iškilę klausimų, bet po LR Seimo nario Povilo Urbšio detalaus ir teisingo išaiškinimo, klausimo pateikimui tolesniam svarstymui buvo pritarta vienbalsiai. Ir rugsėjo 26 d. Savivaldybių ir valstybės valdymo komitetas (pirmininkė Guoda Burokienė) – bažnyčios grąžinimui pritarė vienbalsiai. Komiteto teikimu balsavimas vyko spalio 9 d. rytiniame posėdyje, kuriame, kaip pateikėme aukščiau, LR Seimas grąžinimui Kauno ev. reformatų bažnyčios pritarė vienbalsiai.

Galutinį sprendimą dėl pastato grąžinimo tikintiesiems turi priimti Vyriausybė, gavusi LR Seimo pritarimą.

Kauno bažnyčios statybos istorija

Reformatai Kaune niekada neturėjo savos bažnyčios. Reformatų tikėjimo žmonės daugiausia buvo vokiečių  tautybės ir atvykstantys laikinai kunigai pamaldas reformatams laikydavo liuteronų bažnyčioje. Tarpukariu Kaunas lietuvėjo, reformatų (atvykusių iš Šiaurės Lietuvos daugiausia) skaičius perkopė tūkstantį.

1930 m. birželio  24 d. Lietuvos ev. reformatų Bažnyčios Sinode Biržuose buvo nutarta Kaune organizuoti atskirą reformatų parapiją, pavedant šį darbą kun. Jonui Šepečiui, kuris tame pat Sinode buvo ordinuotas Papilio–Vilniaus distrikto superintendentu. Taip pat tame Sinode buvo nutarta imtis reformatų bažnyčios Kaune statybos, sudarytas statybos komitetas, į kurį, be kun. Jono Šepečio, įėjo superintendentas kun. Povilas Jakubėnas, broliai kuratoriai Jonas ir Martynas Yčai bei kt.

Statybos reikalų komiteto pirmininku buvo išrinktas kuratorius, savivaldybės sveikatos apsaugos skyriaus viršininkas dr. Jonas Puodžiūnas. Dar 1930 m. kovą krt. Martynas Yčas, krt. dr. Mykolas Devenis ir Gabrielis Macys išrūpino reformatų bažnyčios statybai apie pusantro tūkstančio kv. metrų sklypą E. Ožeškienės gatvėje. Už sklypo nuomą kasmet miesto savivaldybei reikėjo mokėti po 25 ct už kv. metrą. Sklypą už 8 tūkst. Lt reformatams perleido ugniagesiai.

Lėšos bažnyčios statybai buvo renkamos visoje Lietuvoje. Buvo parduota žemė prie neveikiančios Deltuvos reformatų bažnyčios, o 1937 m. valstybės suteikė paramą 25 tūkst. Lt. Aukoti Kauno bažnyčios statybai buvo kviečiami visos Lietuvos reformatai, taip pat ir gyvenantys užsienyje.

Pirmąjį Kauno bažnyčios projektą parengė iškilus tų laikų architektas V. Michelevičius. Tačiau Valstybės Statybos taryboje šis projektas nebuvo patvirtintas kaip neatitinkantis architektūrinės aplinkos, nes Kaunui buvo numatyta naujo, modernaus miesto ateitis. Perprojektuoti naujai buvo pakviestas Karolis Reisonas (Kārlis Reisons, 18941981) – latvių kilmės Lietuvos architektas, tuo metu gyvenęs ir dirbęs Kaune.

Karolio Reisono 1937 m. suprojektuota evangelikų reformatų bažnyčia E. Ožeškienės gatvėje buvo puikios modernistinės architektūros, labai panaši į jo jau suprojektuotą ir pradėtą statyti Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio proga Romos katalikų Kristaus Prisikėlimo bažnyčią Žaliakalnyje.

Statybos darbai buvo pradėti 1937 metų lapkritį. Statybą vykdė rangovai S. Gurevičius ir J. Judelevičius. Darbus prižiūrėjo technikas kuratorius Martynas Dilys.

Išorės statybos darbai užbaigti 1938 m., o vidus buvo įrenginėjamas dar dvejus metus. Dėl prasidėjusios sovietų okupacijos naujoji bažnyčia nebuvo pašventinta, pamaldos nepradėtos laikyti.

Tolimesnis likimas

Pokariu buvo nugriauta viršutinė bažnyčios bokšto dalis, o nacionalizuotas pastatas paverstas alaus, vėliau tabako fabrikų sandėliu, kuriuo naudotasi iki 1952 metų. Tų metų kovo 13 d. Kauno miesto vykdomojo komiteto sprendimu pastatas perduotas VRM Kauno specialiosios mokyklos žinion, įpareigojant jį pritaikyti valgyklai ir įrengti sporto salę.

Prasidėjus Sąjūdžio judėjimui, visoje Lietuvoje kilo tautinio ir religinio atgimimo banga, žadanti laukiamų pokyčių. 1988 metų rudenį kauniečiai reformatai jau susibūrė į parapiją. Ėmė rūpintis bažnyčios atgavimu. 1990 metais Lietuvos kultūros paveldo globos Kauno taryba apsvarstė evangelikų reformatų bažnyčios tvarkymo eigą ir nusprendė, kad pastatas turi būti grąžintas parapijai ir atstatytas tiksliai laikantis K. Reisono projekto, tačiau šventovė tikintiesiems nebuvo perduota.

Pastatas iki šios buvo Mykolo Riomerio universiteto nuosavybė, šios aukštosios mokyklos Viešojo saugumo fakultetas naudojosi buvusios VRM Kauno specialiosios mokyklos sporto sale ir pagal geranorišką susitarimą  sekmadieniais bei bažnytinių švenčių metu leidžiama ten laikyti pamaldas, kun. Franko van Daleno rūpesčiu šiek tiek  įrengtas kambarėlis vaikučių mokyklėlei, galima susirinkti Agapei. Pirmą aukštą Universitetas nuomoja valgyklai, kuria taip pat susitarus su nuomininkais,  retkarčiais pasinaudoja parapija…

Nutarimo grąžinti Kauno reformatų bažnyčia tikintiesiems natūra pateikėjas Seimo narys Povilas Urbšys Svarstymuose sakė, kad kai daugiau nei du dešimtmečius tradicinė religinė bendruomenė yra priversta nuolat prašyti, kad būtų grąžintas okupacijos metais nacionalizuotas turtas, yra netoleruotina. Susidaro labai keistas įspūdis – per sovietų okupaciją nukentėjusi tikinčiųjų bendruomenė toliau skriaudžiama, šįsyk – Lietuvos biurokratų. Tai yra tarsi evangelikų reformatų bendruomenės atžvilgiu padaryto nusikaltimo pateisinimas, – pažymėjo parlamentaras.
Nuostabą dėl to, kad iki šiol tikintiesiems negrąžintas evangelikų reformatų bažnyčios turtas, yra išreiškęs ir Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko pavaduotojas Leonardas Talmontas. Jis sakė, jei jau Lietuvoje buvo nutarta kompensuoti žydų palikuonims už prarastą turtą, tai grąžinti Lietuvos tikintiesiems išlikusius maldos namus turėtų būti valstybės garbės reikalas.

Kauno ev. reformatų bažnyčia yra įtraukta į kultūros paveldo objektų sąrašą.

Lauksime LR Vyriausybės sprendimo… gal jau Reformacijos – 501-osioms – metinėms kauniečiai ir visos Lietuvos reformatai atgaus TAI, apie ką svajojo, kūrė, statė, kovojo XX-ame ir XXI- ame amžiuose…

„V.r.ž.“ inf.

VI Klaipėdos knygų mugė: „Laimei, Rėza“ – atrasti ir padovanoti

www.voruta.lt

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metais organizuodami VI Klaipėdos knygų mugę kviečiame prisiminti lietuvių literatūros istoriką ir kritiką, poetą, folkloristą, žymiausią XIX a. pradžios Prūsų Lietuvos kultūros puoselėtoją Liudviką Rėzą, kuris prieš 200 metų „atrado“ ir „padovanojo“ mums Donelaitį: išlikusius originalus ir nuorašus sudėjo į vieną kūrinį, pavadino jį „Metais“, išvertė į vokiečių kalbą ir 1818 m. Karaliaučiuje kartu su vertimu išspausdino.

​Spalio 4 d. 12.00 val. KKM atidarymo proga bus pristatyta nauja kompaktinė plokštelė „Metų“ metai: Vyžlaukio „viežlybieji“ ir „nenaudėliai“. Pirmą kartą vienoje plokštelėje įrašytas visas Kristijono Donelaičio literatūrinis palikimas, kurį įskaitė Klaipėdos aktoriai: Jūratė Jankauskaitė, Virginija Kochanskytė, Nijolė Narijauskaitė, Nijolė Sabulytė, Julija Sakalaitė, Sigutis Jačėnas, Linas Lukošius, Darius Meškauskas, Vytautas Paukštė, Aleksandras Šimanskis, Liudas Vyšniauskas.

Atidarymo renginyje dalyvaus Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro folkloro ansamblis „Aušrinė“ (vadovė Ramunė Pečiukonytė), leidėjas, aktorius Sigutis Jačėnas.

Valstybės atkūrimo šimtmečiui, įvairioms istorinėms datoms ir įvykiams pažymėti skiriami tokie renginiai kaip KKM metu veiksianti Kauno apskrities viešosios bibliotekos parengta paroda „Tarpukario Lietuvos šventės ir iškilmės“,  aktorės Virginijos  Kochanskytės ir klarnetininko Valdo Andriuškevičiaus  atliekama meninė programa „Šimtmečio dialogas: dedikacija poetams Sigitui Gedai ir Maironiui“, dzūkų vakaras „Dzūkiškai ant jūros kranto“. Astridos Petraitytės „Algirdas. Iš Kauno. Kuriant valstybę“, Vasilijaus Safronovo, Vytauto Jokubausko, Vyganto Vareikio, Hektoro Vitkaus „Didysis karas visuomenėje ir kultūroje: Lietuva ir Rytų Prūsija“, Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos „Vardą rašysim ant laiko delnų“ knygų pristatymai.

Spalio 6 d., šeštadienį,  laukiame šeimų edukacinėse dirbtuvėse „Šimtas inkilų LAISVĖS paukščiams“, kurių metu  pagaminti inkilai, padabinti šimtmečio simbolika ir lietuviškais žodžiais, dar keletą metų primins Valstybės atkūrimo šimtmetį.

KLAIPĖDOS KNYGŲ MUGĖS TINKLAPIS
MUGĖS PROGRAMA

Susitikime Klaipėdoje!

Ar reikia Klaipėdai Immanuelio Kanto?

Nemažai asmenybių, reikšmingų Lietuvai, regionui, visai Europai, yra susijusios su Klaipėda arba iš čia kilusios, tačiau išlikusių materialių tiesioginių objektų, konkrečių lokalizuotų jas menančių vietų nėra daug. Vieno žymiausių klasikinės vokiečių filosofijos atstovų Immanuelio Kanto (1724–1804) tėvas, dėdės, seneliai gyveno Klaipėdoje, čia turėjo paveldimo nekilnojamojo turto. Įmanoma ne tik apytikriai, bet ir gana tiksliai nurodyti vietas, susijusias su Kantų gimine. Kultūros veikėjų, istorikų pastangomis nustatyta, kur buvo Kantų šeimos namas (1). Atminimas apie Immanuelio Kanto giminės ryšius su Klaipėda puoselėjamas uostamiestyje nuo XIX a. pabaigos.

Daugiau skaitykite: https://www.lzinios.lt/lzinios/Kultura-ir-pramogos/ar-reikia-klaipedai-immanuelio-kanto-/273319

Mūšis dėl Reformatų parko dar nebaigtas

Reformatų skverą aptvėrus darbams, tvora pasipuošė aktyvistų plakatais, o Vilniaus regioninė architektūros taryba paviešino priimtą sprendimą projektui nepritarti.

Praeitą savaitę, taip ir nepristačius pagal pasiūlymus pakoreguoto plano, Reformatų skveras buvo aptvertas darbams, rašoma pranešime spaudai. Savaitgalį naujoji tvora pasipuošė aktyvistų kurtais plakatais, kritikuojančiais neskaidrius Vilniaus miesto savivaldybės sprendimus. Šeštadienį sprendimą projektui nepritarti paviešino ir Vilniaus regioninė architektūros taryba.

„Šioje sudėtingoje teritorijoje su tokiu dideliu istorijos sluoksnių kiekiu, spręsti kūrybines problemas, pirmumą suteikiant vien architektūriniams-estetiniams sprendimams, negalima“, teigiama paviešintose posėdžio išvadose.

Projekte teigiamas „istorinės tiesos“ atstatymas atkuriant buvusį reljefą, laikytinas tolygiu sovietmečiu įvykusiam Reformatų kapinių perkasimui. Tai, Tarybos nuomone, turi to paties kultūrinio nusikaltimo požymių. Kiekvienas objektas, vieta ir miesto viešoji erdvė turi savo istoriją ir kiekvienas jos sluoksnis, bei jo refleksijos galimybė daro visuomenę brandesne. Ši nuostata galioja ir kai kalbame apie sovietmetį realizuotus sprendimus, kurie atspindi to laikmečio visuomenės būvį ir kultūrinius orientyrus.

Tinkamas ir kokybiškas tokių architektūros ir kraštovaizdžio perteikimas architektūros ir kraštovaizdžio priemonėmis reikalauja itin aukšto profesionalumo ir didelio dėmesio kūrybiniam procesui. Šių dviejų dalykų Projekte Taryba pasigenda.

Taryba taip pat atkreipia dėmesį, kad esama skvero vieta buvo ir tebėra labai stipriai integruota į rekreacinių viešųjų miesto erdvių sistemą, ir kuri tiek savo erdvine sąranga, tiek ir takų sistema kur kas labiau artikuliuoja Reformatų bažnyčios svarbą nei Projekte numatyti sprendiniai. Pėsčiųjų traktas, kuris buvo sukurtas nuo Tauro kalno, per P. Cvirkos skverą bei F. Zappos paminklo erdvę, iki Sinagogos, lygiagrečiai Pylimo gatvei yra viena iš unikalių Vilniaus urbanistinio audinio savybių, į kurią Projekto sprendiniai atsižvelgia nepakankamai.

Tarybos nuomone, šią jo savybę derėtų išlaikyti, kaip svarbų kultūrinį sluoksnį-istorinį sluoksnį, kartu derinant jį su reformatų teritorijos kultūriniais ženklais – pažymėta kapinių, buvusių koplyčių bei konsistorijos pastato vietomis. Be to Taryba konstatuoja, kad istorinių, archeologinių, architektūrinių ir urbanistinių tyrimų duomenų nepakanka, kad būtų tinkamai vykdomi projektavimo ir rangos darbai, o architektūros kokybė gali būti užtikrinama tik tinkamai suorganizuoto architektūrinio konkurso būdu.

Vilniaus regioninė architektūros posėdį surengė reaguodama į oficialų 13 visuomeninių organizacijų kreipimąsi, kuriuo prašoma sustabdyti Reformatų skvero projekto darbus. Remiantis 2017 m. Lietuvoje įsigaliojusiu Architektūros įstatymu, projektiniai pasiūlymai rekonstrukcijoms, jei jiems prieštarauja visuomeninės organizacijos, gali būti derinami tik pritarus regioninei architektūros tarybai. Reformatų skvero projektiniai pasiūlymai buvo parengti 2014 m. Vilniaus miesto savivaldybės teigimu, 2014–2015 m. projektas buvo aptartas trijuose Savivaldybės ar kitų institucijų organizuotuose renginiuose. Tačiau pagrindiniuose žiniasklaidos kanaluose informacija apie projektą pasirodė tik 2018 m. birželio 29 d., jau pasirašius sutartį su rangovu.

Daugiau skaitykite: https://www.lzinios.lt/lzinios/Gimtasis-krastas/musis-del-reformatu-parko-dar-nebaigtas/273281
© Lietuvos žinios

Ekspertai: Reformatų skvero projektą reikėtų rengti iš naujo

architekturumai.lt 

Vilniaus regioninė architektūros taryba (toliau – RAT) sukritikavo Reformatų skvero tvarkymo projektą, teigdama, jog jam reikėtų organizuoti viešą architektūrinį konkursą ir sprendinius keisti iš esmės, prieš tai atlikus išsamius istorinius, archeologinius, urbanistinius ir architektūrinius tyrimus.

Projekto sprendiniai, kaip rašoma RAT išvadoje, neatitinka architektūros kokybės kriterijų – nekuria kokybiškesnės aplinkos, o istorinių – kultūrinių sluoksnių ženklinimas ir raiška projekte yra nepakankamai pagrįsti ir reikalauja rimto peržiūrėjimo. Ekspertai taip pat pabrėžia, jog, formuojant projekto tikslus ir uždavinius bei kuriant erdvinius – meninius akcentus, neatsižvelgta į visą eilę istorinių duomenų bei teisėtus vietos bendruomenių lūkesčius.

„Nepaisant to, jog viešoje erdvėje buvo deklaruojama, kad šis projektas su minimaliais pataisymais vis tiek bus realizuotas, o dabar jau matome ir realių darbų pradžią,  RAT ekspertai jautė pareigą ir poreikį svarstyti sprendinius ir pateikti savo pagrįstas išvadas. Mūsų įsitikinimu, taisyti klaidas niekada nėra per vėlu“, – teigia Vilniaus RAT pirmininkas Tomas Grunskis.

Taryba konstatavo, kad nėra detalios projektavimo programos, pagal kurią būtų aiški atkūrimo, restauravimo, naujų darinių bei elementų kūrimo argumentacija. Taip pat pasigesta aiškios ir vientisos projekto architektūrinės koncepcijos bei idėjos ir, turint galvoje teritorijos svarbą tiek urbanistine, tiek nekilnojamųjų kultūros vertybių prasme, projekto viešinimo ir aptarimo su visuomene etapams ir jų kokybei buvo skirta napakankamai pastangų ir dėmesio.

Taryba atkreipia dėmesį, kad negalima šioje sudėtingoje teritorijoje su tokiu dideliu istorijos sluoksnių kiekiu, kūrybinių problemų spręsti pirmumą teikiant vien architektūriniams – estetiniams sprendiniams. Projekte teigiamas „istorinės tiesos“ atstatymas, atkuriant buvusį reljefą, laikytinas tolygiu veiksmu sovietmečiu įvykusiam reformatų kapinių perkasimui – tai, architektų nuomone, turi to paties kultūrinio nusikaltimo požymių. Kiekvienas objektas, vieta ir miesto viešoji erdvė turi savo istoriją ir kiekvienas jos sluoksnis, bei jo refleksijos galimybė daro visuomenę brandesne. Ši nuostata galioja ir kai kalbame apie sovietmečiu realizuotus sprendimus,  kurie atspindi to laikmečio visuomenės būvį ir kultūrinius orientyrus. Tinkamas ir kokybiškas tokių savybių perteikimas architektūros ir kraštovaizdžio priemonėmis reikalauja itin aukšto profesionalumo ir didelio dėmesio kūrybiniam procesui. Šių dviejų dalykų taryba projekte pasigedo.

Taryba taip pat pabrėžia, kad  pėsčiųjų traktas, kuris buvo sukurtas nuo Tauro kalno, per P.Cvirkos skverą bei F.Zappos paminklo erdvę, iki Sinagogos, lygiagrečiai Pylimo gatvei yra viena iš unikalių Vilniaus urbanistinio audinio savybių, į kurią projekto sprendiniai atsižvelgia nepakankamai. Tarybos nuomone, šią jo savybę derėtų išlaikyti kaip svarbų kultūrinį – istorinį sluoksnį, kartu derinant jį su reformatų teritorijos kultūriniais ženklais –  pažymėta kapinių, buvusių koplyčių bei konsistorijos pastato vietomis.

RAT sprendimas skelbiamas čia.

Projektiniai pasiūlymai skelbiami čia.

Konsistorijos pozicija dėl Reformatų skvero projekto Vilniuje

Lietuvos evangelikų reformatų Konsistorijos neeilinio posėdžio sprendimas, kuris buvo nusiųstas Vilniaus miesto merui Remigijui Šimašiui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, SĮ Vilniaus planas, kopija – Lietuvos architektų rūmams:

Lietuvos evangelikų reformatų Konsistorija 2018 08 31 neeiliniame posėdyje dar kartą išnagrinėjo Reformatų skvero atkūrimo ir sutvarkymo bei paminklo Reformacijai ir lietuviško rašto pradininkams atminti projektą.

Lietuvos evangelikų reformatų Konsistorija iš esmės pritaria Reformatų skvero atkūrimo ir sutvarkymo bei paminklo Reformacijai ir lietuviško rašto pradininkams atminti projektui. Reformatų bendruomenė aktyviai dalyvavo projekto pristatymo visuomenei svarstymuose ir vertina tai, kad Vilniaus miesto savivaldybei tvarkant skverą vienas iš tikslų yra atspindėti Reformatų paveldą, kuris šiandien yra nepelnytai pamirštas.

2018-08-30 svarstant Reformatų skvero atkūrimo ir sutvarkymo bei paminklo Reformacijai ir lietuviško rašto pradininkams atminti projektą Vilniaus regioninėje architektūros taryboje buvo pristatyta tiksli Lietuvos evangelikų reformatų Konsistorijos pastato vieta. Paaiškėjo, kad šiuo metu suprojektuoti takai sutampa su Konsistorijos pastato vieta bei ją kerta. Su šiuo pastatu nesuderinta ir paminklo vieta.

Lietuvos evangelikų reformatų Konsistorija gavusi naują informaciją ir paaiškėjus naujoms aplinkybėms siūlo:

  1. Atlikti pilnus Reformatų skvero teritorijos archeologinius ir kitus tyrinėjimus, išanalizuoti visus reformatų paveldą liudijančius dokumentus.
  1. Atlikti skvero sutvarkymo projekto keitimus, atsižvelgiant į visus buvusius statinius (Konsistorijos pastatas, Sinodo rūmai, senoji evangelikų-reformatų bažnyčia, Vinholdų ir Šrėterių koplyčios), pažymint jų vietas ir neužkertant kelio jų atstatymui.
  2. Skvero takų išdėstymą ir paminklui vietą rasti nepanaikinant Reformatų paveldo ženklų, o juos išryškinant (Konsistorijos pastatas, Sinodo rūmai, buvusioji evangelikų reformatų bažnyčia, Vinholdų ir Šrėterių koplyčios).
  3. Skvero takus projektuoti užtikrinant Sinodo pastato ir Reformatų bažnyčios ryšį.

Tikimės, kad mūsų siūlymų įgyvendinimas pareikalaus tik dalinio projekto pataisymo ir nesustabdys viso Reformatų skvero atstatymo darbų.

InfoRef.lt

Reformatų sodas bus atkurtas pagal vilniečių ir architektų kartu ištobulintą planą

Reformatų sodas bus sutvarkytas pagal vilniečius: išsaugota žymiai daugiau medžių, atsisakyta sodo aptvėrimo, rasta tinkamiausia vieta paminklui,  pakoreguota tranzitinių takų sistema, jiems parenkama kieta danga.

Kultūrinį–istorinį reformacijos paveldą reprezentuojančio sodo projektas  kito atidžiai įsiklausius į vilniečių paskutiniame etape prieš pat statybas pateiktus pasiūlymus rugpjūčio 13–19 vykusioje internetinėje apklausoje Vilnius.lt, savivaldybės organizuotose ekskursijose po sodą, diskusijose Reformatų bažnyčioje, susitikimuose su bendruomenėmis, išgirdus RE:FORMATŲ festivalyje susibūrusios visuomenės grupės nuomonę. Rasta tinkamiausia vieta paminklui Reformacijai Istorinės sąsajos ir jų išsaugojimas Reformatų sode labai svarbus dabartiniams reformatų išpažinimo tikintiesiems.

Praėjusią savaitę Miesto plėtros departamentui surengus projekto autorių ir būsimo paminklo Lietuvos Reformacijos ir lietuviškos raštijos pradininkų atminimui kūrėjų susitikimą, tinkamiausia vieta paminklui buvo rasta savivaldybei pasiūlius pagrindinį taką į sodą iš Pylimo gatvės pusės perkelti arčiau Reformatų bažnyčios pastato, išryškinant bažnyčios ir Sinodo vizualinį kontaktą bei šių pastatų ašyje ir parko pagrindinių takų susikirtimo vietoje nedidelėje aikštelėje įkomponuojant paminklą. Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugijos, Vilniaus evangelikų reformatų parapijos atsiųstuose laiškuose savivaldybei sveikinamas Vilniaus miesto savivaldybės ryžtas pagaliau sutvarkyti miesto skverą, sutampantį su istorine reformatų bendruomenės erdve, išsakoma tvirta nuomonė prieš betoninių laiptuotų konstrukcijų išsaugojimą ir pasisakoma už sveikų medžių išsaugojimą.

Nors Sinodo pastatas yra perleistas į privačias rankas ir jo prieigos negali būti tvarkomos viešomis lėšomis, sutarta, kad projekte bus numatytos kraštovaizdžio tvarkymo sprendinių gairės ir šiam sklypui. Pagal pasiūlytas gaires savivaldybė išduos Sinodo pastato ir jo aplinkos rekonstravimo sąlygas.

Ekspertų nuomonė – pritariama medžių tvarkymui Po rugpjūčio 9 d.  įvykusio Reformatų sodo tvarkymo projekto pristatymo kraštovaizdžio architektams, savivaldybė sulaukė Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos (LKAS) ekspertinės nuomonės, kuria pritariama Reformatų sodo projektui, išryškinami jo privalumai bei  išsakytos pastabos, kaip projektą būtų galima patobulinti. Kraštovaizdžio ekspertai išsakė pasitikėjimą projekto autorių profesionalumu ir pritarė numatytam medžių tvarkymui (dalies jų kirtimui).

Projekto autoriai atsižvelgė į konstruktyvias pastabas ir numatė medžių tvarkymo priemones bei šalinamų medžių skaičių pakoreguoti pagal pastabas ir įgyvendinimo etapus, didžioji dalis projekto gyvatvorių nebus genimos. Įgyvendinat Reformatų sodo projektą bus maksimaliai išsaugomi vertingiausi medžiai. Šiandien sode auga 264 medžiai. Projektuojant sodą buvo rekomenduojama šalinti 67 medžius (pagrindinės šalinimo priežastys: bloga medžio dendrologinė būklė).

Praėjusią savaitę Visuomeninė želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija, kurią sudaro nepriklausomi ekspertai, visuomenininkai, dar kartą apžiūrėjo kiekvieną sodo medį ir pateikė savo rekomendacijas. Koreguojant takų tinklą ir kitus sprendinius, bus stengiamasi maksimaliai atsižvelgti į minėtos komisijos siūlymus ir maksimaliai sumažinti šalinamų brandžių medžių skaičių, išsaugoti vertingą ekosistemą. Tikslus šalinamų medžių skaičius paaiškės po sisteminio viso projekto sprendinių (takų sistemos, apšvietimo išdėstymo  ir kt.)  peržiūrėjimo ir įvertinimo, tačiau jau dabar aišku, kad šalinamų medžių skaičius tikrai sumažės, o esama ekosistema bus siūloma pildyti  pavėsį toleruojančiomis augalų rūšimis.

Sodas bus atviras visą parą

Atnaujinto Reformatų sodo neplanuojama aptverti ar užrakinti nakčiai.  Nors I darbų etape jokia tvora ir nebuvo suplanuota, reaguodami  į pasiūlymus dėl aptvėrimo, projekto autoriai atsisakys tvoros II projekto etape. Kitos korekcijos projekte Įsiklausius į sodo lankytojų pasiūlymus, Reformatų sodo takų sistema bus koreguojama – numatoma kieta danga pagrindiniuose tranzitiniuose takuose. Išgirstas vilniečių siūlymas nesegmentuoti skvero, o siekti universalumo:  nuspręsta, jog Vilniaus evangelikų reformatų sinodo pastato komplekso teritorija su sakralia zona, kurioje 1982-1983 m. brutaliai išgriautos kapinės, bus įamžinta ir išskirta kraštovaizdinėmis priemonėmis, tačiau likusių sodo erdvių funkcijos iš esmės nebus diktuojamos – perkėlus vieną iš pagrindinių takų,  gerokai padidėjo pievos plotas, kurioje miestiečiai galės laisvai rinktis savo veiklos scenarijų, o kitoje kapinių pusėje numatyta tik vaikų žaidimų zona. Likusi teritorija liks visiškai universali įvairioms veikloms.

Dalis vilniečių siūlė eksponuoti ir 1983 m. metų projekto betoninių laiptų fragmentą atnaujintame sode, šalia eksponuoti informaciją apie tarybinių ir Nepriklausomybės laikų įamžinimo ženklų ir reljefo transformacijos istoriją.

Tačiau Valstybinė kultūros paveldo komisija rugpjūčio 27 d. vykusiame svarstyme rekomendavo savivaldybei nesaugoti Tarybinio laikotarpio laiptų fragmento. Apie 10 metų – tiek praėjo nuo pirmųjų tyrimų ir studijų ruošiantis atnaujinti Reformatų sodą. Šiuo metu sodo atnaujinimo projektas yra praėjęs visas reikalingas teisines procedūras, turi finansavimą ir padarius nedidelius pakeitimus bus pagaliau įgyvendintas – miestiečiai džiaugsis  sutvarkyta vieša erdve jau po metų. Atnaujintas Reformatų sodas neabejotinai taps nauju traukos centru Vilniuje, viena populiariausių ir jaukiausių vietų vilniečių ir miesto svečių laisvalaikiui.

Visus vilniečių pasiūlymus rasite infografike: https://view.publitas.com/vilniaus-miesto-savivaldybe/vilnieciu-siulymai-reformatu-sodo-atnaujinimo-projektui/

Skaityti daugiau: https://www.madeinvilnius.lt/naujienos/gyvenimas/reformatu-sodas-bus-atkurtas-pagal-vilnieciu-ir-architektu-kartu-istobulinta-plana/ .

Reformatų skvero iniciatyvinė grupė prašo ištirti, ar teisėtai vykdomas statybos darbų rangos konkursas

Vilniaus savivaldybės parengto Reformatų skvero plano aptarimas su jo kūrėjais
Reformatų skvero iniciatyvinė grupė kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą ir Centrinę projektų valdymo agentūrą su prašymu ištirti, ar teisėtai ir skaidriai buvo vykdomas Vilniaus miesto savivaldybės organizuotas Reformatų skvero atnaujinimo statybos darbų rangos konkursas bei skirtos lėšos Reformatų skvero atnaujinimo projektui, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Remiantis viešai prieinama ir paskelbta informacija, projekto rangos konkursą laimėjo UAB „Eikos statyba“, ta pati įmonė finansiškai rėmė ir padėjo įgyvendinti (tai yra finansavo) valstybinėje žemėje esančio parko techninio projekto parengimą. Be to, pirkimo sąlygose buvo išviešinta preliminari sutarties vertė – 1 767 238,02 eurų be PVM. Vienintelė ,,Eika“ pasiūlė kainą mažesnę nei išviešinta preliminari kaina, t.y. kitų trijų dalyvių (,,Litcon“, ,,Irdaiva“ ir ,,Infes“) pateikti pasiūlymai buvo didesni nei pirkėjo išviešinta kaina, tad net jei ,,Eika” nebūtų teikusi pasiūlymo, jų pasiūlymai būtų atmesti. Taip sukuriama neskaidrios veiklos regimybė, kadangi tokiu būdu ,,Eikai“ investavus nežymią dalį į projekto rengimą (apie 5% skvero sutvarkymo kainos) buvo gautas solidus užsakymas, apie 2 mln. eurų, didžiąja dalimi finansuojamas iš Europos Sąjungos fondų“, – rašoma pranešime.

Reformatų skvero iniciatyvinės grupės teigimu, „Eika“, finansuodama techninio projekto rengimą, taip pat galėjo daryti įtaką projekto sprendiniams. Be to, informaciniame pranešime atkreipiamas dėmesys, kad UAB „Eika“ ne tik finansavo projekto parengimą, o po to laimėjo to paties projekto rangos darbų konkursą, tačiau su Reformatų parku besiribojančiuose sklypuose jau yra pastačiusi ir dar planuoja statyti naujus gyvenamųjų namų kompleksus.

„Birželio 29 d. Vilniaus savivaldybė paviešino Reformatų skvero atnaujinimo projektą, kuris buvo parengtas be konkurso, neatlikus būtinų archeologinių tyrimų, taip pat neatlikus sociologinių tyrimų ir neišvysčius produktyvaus dialogo su visuomene. Projektas buvo plačiai paviešintas žiniasklaidoje tik jau pasirašius sutartį su rangovu. Visuomenei ir specialistams išreiškus nepritarimą, liepos 30 d. buvo inicijuota piliečių apklausa, į kurios klausimus šiuo metu yra atsakę daugiau nei 940 žmonių. Apklausos rezultatai rodo, kad piliečiai nepritaria itin didelei daliai projekto sprendimų.

Rugpjūčio 9 d. vykusio „Re:formatų“ festivalio metu šimtai žmonių susirinko protestuoti prieš vienašališkai priimtą Vilniaus miesto savivaldybės sprendimą dėl Reformatų skvero atnaujinimo. Tą pačią dieną tarp Vilniaus savivaldybės ir visuomenės vykusios diskusijos metu visuomenininkai, architektai, įvairių sričių specialistai ir bendruomenių atstovai išsakė daug kritikos esamam skvero atnaujinimo projektui, taip pat buvo pabrėžti procedūriniai šio projekto priėmimo pažeidimai“, – rašoma pranešime.

Vilniaus miesto savivaldybė praėjusį pirmadienį paskelbė laukianti sostinės gyventojų pasiūlymų dėl Reformatų parko projekto. Juos buvo galima teikti iki rugpūčio 19 d.

Kaip teigiama pranešime, rugpjūčio 20 d. Reformatų skvero iniciatyvinė grupė išsiuntė 43 žmonių teiktus siūlymus, 16 klausimų ir prašymą pateikti 12 iki šiol neviešintų dokumentų ar jų rinkinių.

Praėjusią savaitę Vilniaus savivaldybei ir Aplinkos ministerijai taip pat buvo išsiųstas 13 visuomeninių organizacijų pasirašytas reikalavimas stabdyti Reformatų skvero projekto vykdymą ir sudaryti sąlygas užsakovui tinkamai suformuluoti užduotį bei išgryninti projekto užmojus – diskutuojant viešai su įvairių sričių specialistais ir bendruomenėmis.