Temos Archyvai: Pranešimai

Jungtinė dviejų bibliotekų paroda „Iš buduaro į medžioklę“

Parašykite komentarą

2016 m. spalio 5 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių ir Vilniaus universiteto bibliotekos pirmą kartą savo lankytojams pristatys jungtinę parodą intriguojančiu pavadinimu „Iš buduaro į medžioklę“.

Pagrindinis parodą „Iš buduaro į medžioklę“ vienijantis tikslas – parodyti moterų ir vyrų gyvenimą nuo senųjų amžių. Jį visapusiškai atskleis abiejų bibliotekų saugyklose saugomi istoriniai rankraščiai bei XV–XIX a. spausdinti dokumentai. Paroda bus eksponuojama dalimis – VU biblioteka pristatys „buduaro“ temą, LMA Vrublevskių biblioteka atskleis „medžioklės“ dalį.

Parodos atidarymas vyks 16 val. VU bibliotekoje (Universiteto g. 3). Renginyje kalbės VU bibliotekos direktorė Irena Krivienė, LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas. Kita parodos atidarymo dalis – Kulinarinio paveldo vaišės pas Žvirblelį vyks 16.45 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1). Jos metu parodos rengėjos pristatys vyrų gyvenimą atspindinčią ekspozicijos dalį ir pakvies į kulinarinio paveldo vaišes pas Žvirblelį (lenk.wróbel – žvirblis).

Bibliotekų metams skirtoje parodoje norima atkreipti dėmesį į bibliotekos turtus ir atverti juose užfiksuotus įvairiose istorinėse epochose gyvenusių vyrų ir moterų pasaulius. Koks yra vyro ar moters pasaulis, o gal jų net negalima atskirti, gal be vieno nebūtų ir kito? Abi ekspozicijos sugrupuotos pagal vyrų ir moterų įvairias gyvenimo sritis, jose pristatomi išskirtiniai raštijos paveldo pavyzdžiai, gausiai iliustruoti vaizdine medžiaga.

Bendra abiejų dviejų parodos dalių tema – senieji vyrų ir moterų amatai ir užsiėmimai. Tad į LMAVB parodą atkeliauja įvairių epochų sodininkai, dvasininkai, karžygiai, kalviai, vaistininkai, knygrišiai. Bus eksponuojamos įvairios rankraštinės knygos, privilegijos ir kiti dokumentai, periodiniai leidiniai su nuotaikingomis XX a. pr.  reklamomis, pažinčių skelbimais, taip pat senosios XVI–XVIII a. knygos. Išvysime dar neeksponuotų botanikos, karybos, vaistų žinynų, popiežių, karvedžių, amatininkų gyvenimą pristatančių leidinių, spalvingų senųjų knygų įrišų.

Parodą lydinčiame „gyvenimo būdo“ žurnale publikuojami įdomiausi parodos tekstai, iliustracijos, kryžiažodis, kurio atsakymus galima rasti tik aplankius abi ekspozicijas. Sėkmingai išsprendusių kryžiažodį laukia prizai.

LMA Vrublevskių bibliotekoje paroda veiks iki lapkričio 2 d., VU bibliotekoje bus eksponuojama iki 2017 m. gegužės 12 d.

Informaciją rengė LMA Vrublevskių bibliotekos Komunikacijos skyrius

Atvira konferencija „Misija Lietuva 100“

Parašykite komentarą

„Nesvarbu, kur yra žmogus: jei jis jaučiasi esąs lietuvis – turime ieškoti būdų, kaip veikti kartu.“ (G. Babravičius)

Minint Pasaulinę turizmo dieną, rugsėjo 30 d. 16 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje į konferenciją rinksis žygio per pasaulį „Misija Lietuva 100“ pirmosios ekspedicijos „Baltoscandia 2016“ dalyviai.

Kas yra „Misija Lietuva 100“? „Tai – trejų metų trukmės didinga kelionė skersai ir išilgai pasaulio. Lietuvos šimtmečio garbei esam pasiryžę aplankyti šimtą šalių. Keliais visureigiais, dažnai bekele, planuojama  nukakti 200 000 kilometrų, aplankyti šimtus lietuvių bendruomenių, skelbti Lietuvos vardą ir švęsti Lietuvos pergalę.“ (Algirdas Kaušpėdas) Skaitykite toliau →

Projektą dėl 2018-ųjų paskelbimo Ievos Simonaitytės metais svarstys kitas Seimo komitetas

Parašykite komentarą

Seimas nepritarė pagrindinio Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto išvadai atmesti Seimo nutarimo „Dėl 2018 metų paskelbimo Ievos Simonaitytės metais“ projektą (Nr. XIIP-3987). Už komiteto išvadą balsavo 17 Seimo narių, prieš – 28, susilaikė 27 parlamentarai. Nepritarus Seimo komiteto išvadai, nuspręsta pavesti projektą svarstyti kitam – Valstybės valdymo ir savivaldybių – komitetui. Skaitykite toliau →

Ieškoma lėšų tolimesniam Radvilų mauzoliejaus Nesvyžiuje tvarkymui

Parašykite komentarą

Kultūros paveldo departamente prie Kultūros ministerijos praėjusios savaitės pabaigoje vykusiame dvišaliame Lietuvos-Baltarusijos pasitarime nutarta kreiptis dėl tolimesnio finansavimo Radvilų giminės palaidojimų kriptos Nesvyžiaus bažnyčioje tvarkymui. Paraišką dėl finansavimo iš ES Bendradarbiavimo per sieną programos teiks Kėdainių krašto muziejus ir partneriai iš Baltarusijos. Skaitykite toliau →

Dėl H.Zudermano ekspozicijos Macikuose nežinia išlieka

Parašykite komentarą

Saulius SODONIS, www.silaineskrastas.lt

Vilniuje, Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, buvo surengta diskusija „Ar verta iškelti H. Zudermano memorialinio muziejaus eksponatus?“. Ji kilo po to, kai Šilutės rajono savivaldybės taryba paslapčiomis priėmė sprendimą, kuriuo Šilutės Hugo Šojaus muziejus nutraukia savo veiklą H.Zudermano gimtajame name Macikuose. Skaitykite toliau →

Reformacijos Europoje jubiliejų pasitinkant

Parašykite komentarą

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2016-08-25-reformacijos-europoje-jubilieju-pasitinkant/147986

Dainora Pociūtė-Abukevičienė

DainoraLietuvių kalba ką tik pasirodė dar 1999 m. išleistas ir nepaprasto susidomėjimo sulaukęs italų autorių Wu Ming (Luther Blissett) romanas „Q“ (išleido leidykla „Aukso žuvys“), kuriame pasakojama apie Vokietijos religinius karus, reformacijos paplitimą bei Katalikų bažnyčios kovą su ja. Romano veiksmas apima 40 metų laikotarpį nuo reformacijos pradžios 1517 iki 1555 m. Kūrinys vien Italijoje buvo perleistas 10 kartų, išverstas į devyniolika pasaulio kalbų ir vis dar išlieka aktualus ir mėgstamas tarp skirtingas religijas išpažįstančių ir savitas istorines, politines ir socialines patirtis turinčių skaitytojų. Neretai romanas lyginamas su garsiojo italų rašytojo U. Eco kūriniu „Rožės vardas“.

Skaitykite toliau →

Enzio Jagomasto žūties paminėjimas

Parašykite komentarą

Prieš 75-erius metus sušaudyta Enzio Jagomasto šeima

Rugpjūčio 23 d. Paneriuose, Vilniuje, prie paminklinio akmens, skirto Mažosios Lietuvos visuomenės, kultūros veikėjo, spaustuvininko ir leidėjo Enzio Jagomasto sušaudytai šeimai, susirinko Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugijos atstovai paminėti prieš 75-erius metus nacių sušaudytos E. Jagomasto šeimos – jo ir žmonos, dviejų sūnų ir dukters. Daugiau informacijos kitame laikraščio numeryje ir interneto svetainėje www.voruta.lt.

„Vorutos“ informacija

Reformacijos 500 metų sukakčiai artėjant

Parašykite komentarą

Arnoldas Piročkinas

Pagal paplitusią ir labai istoriografijoje įsigalėjusią nuomonę, vieno didžiausių krikščionybės raidoje sąjūdžių – reformacijos pradžia laikoma 1517 m. spalio 31 diena, kai augustinų vienuolis, Šv. Rašto profesorius Martynas Liuteris prie Vitenbergo bažnyčios durų prikalęs 95 tezes, kuriose buvo keliamos ypač skaudžios to meto Katalikų Bažnyčiai ir Vakarų Europos visuomenei religinio gyvenimo problemos. Jų centre būta atlaidų (indulgencijų) pardavinėjimo klausimo. Tos tezės ir buvo menka kibirkštis, iš kurios įsiliepsnojo didžiulis gaisras, veikiai pakeitęs Europoje intelektualinę struktūrą.

Reformacija – ne tik konfesinis reiškinys

Iš pradžių tų tezių paskelbimas ir svarstymai rodėsi esą tik nuo seno nesutariančių dviejų vienuolijų – augustinų ir dominikonų – ginčų, kaip vertinti atlaidų pardavinėjimą, nereikšmingas atvejis. Paskui ginčai išaugo į diskusiją kardinaliais krikščionių religijos postulatais. O baigėsi jos kruvinais karais ir protestantiškųjų Bažnyčių atskilimu nuo Katalikų Bažnyčios. Taigi reformacija daugelio žmonių akimis buvo tik konfesinis reiškinys. Toks požiūris tebėra paplitęs ir mūsų laikais, XXI a. pradžioje. Todėl esama realaus pavojaus, kad kitais metais, kai bus minima 500 m. sukaktis nuo reformacijos pradžios, žmonės tų konfesijų, kurios yra priešiškos ar abejingos reformacijos kryptims, neatkreips dėmesio į šią sukaktį. Tad iš anksto galima pasakyti, kad prielaida, jog reformacija esanti tik konfesinio pobūdžio, kliudė ir kliudys tokiems žmonėms ją įvertinti objektyviau, teisingiau.

Kas be ko, reformacija, kad ir mūsų tituluojama kaip pasaulinio masto reiškinys, toli gražu neturėjo poveikio visam pasauliui. Pirmaisiais jos šimtmečiais ji tiesiogiai nepasiekė Azijos tautų. Vargu ar kokių atgarsių sukėlė Rusijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Portugalijoje. Ko gero, jos būta ne tokios veiksmingos Italijoje, Prancūzijoje ar Austrijoje, Vengrijoje.

Tačiau šalia religinio poveikio reformacija ypač ryškių pažangių impulsų davė tokioms tautoms kaip šveicarai, vokiečiai, olandai, skandinavai, estai, latviai. Tikriausiai ir anglų dvasinio pasaulio raidą yra smarkiai paveikusios reformacijos idėjos. To poveikio esama tokio svaraus, kad jo ignoruoti negalėtų nė reformacijos konfesiniai priešininkai. Skaitykite toliau →

2017-uosius siūloma paskelbti Reformacijos metais

Parašykite komentarą

Seimas pradėjo svarstyti Seimo LSDP frakcijos seniūnės Irenos Šiaulienės pristatytą siūlymą 2017-uosius paskelbti Reformacijos metais.

Šį sprendimą Seimui siūloma priimti atsižvelgiant į tai, kad 2017 metais didelė dalis krikščioniškų šalių švęs 500-ąsias Reformacijos metines, kai 1517 m. Martynas Liuteris paskelbė savo tezes.

Nutarimo projekte pažymima, kad Reformacija suteikė Lietuvai daug iškilių asmenybių, kūrusių kalbą, veikusių raštijos ir kultūros srityje, formavusių švietimo sistemą (Martyno Mažvydo „Katekizmas“, Kristijono Donelaičio „Metai“, Jono Bretkūno pirmą kartą išversta „Biblija“, Abraomo Kulviečio veikla), paskatino naujus socialinius, ekonominius, politinius ir kultūrinius procesus, palikusius didelį pėdsaką ir Lietuvoje.

Kaip teigė I. Šiaulienė, Vatikane buvo sukurta bendra liuteronų ir katalikų komisija, parengusi dokumentą „Nuo konflikto iki bendrystės“, kurio intencija yra padėti Reformos sukaktį paminėti kaip bendrą tikėjimo išpažinimą, bendras vienybės paieškas.

Teikiamu nutarimo projektu Vyriausybei siūloma sudaryti Reformacijos metų komisiją, kuri iki 2016 m. gruodžio 1 d. parengtų Reformacijos metų programą; taip pat jai siūloma 2017 m. valstybės biudžete numatyti lėšų šiai programai įgyvendinti.

Po pristatymo už Seimo nutarimo „Dėl 2017 metų paskelbimo Reformacijos metais“ projektą (Nr. XIIP-4113) balsavo 48 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 12 parlamentarų. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Švietimo, mokslo ir kultūros komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti gegužės 12 d.

www.lrs.lt 

VU bibliotekoje galėsite pamatyti Mažvydo „Katekizmo“ originalą ir kitas nepaprastas vertybes

Parašykite komentarą

Mazvydo KatekizmasBalandžio 1 dieną nuo 11 iki 19 val. VU bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje (Universiteto g. 3) švenčiant universiteto gimtadienį Vilniaus universiteto biblioteka kviečia pasižiūrėti Martyno Mažvydo „Katekizmo“ – pirmosios lietuviškos knygos originalo ir šia proga eksponuojamų unikalių bibliotekoje saugomų rankraštinių dokumentų. P. Smuglevičiaus salėje bus galima išvysti ir Plantino-Moretų – žymiausioje XVI–XVIII a. Vakarų Europos leidykloje – išleistų knygų parodą.

Jau tapo tradicija, kad minint Vilniaus universiteto įkūrimo datą biblioteka plačiai atveria duris lankytojams ir parodo vienintelį Lietuvoje saugomą pirmosios lietuviškos knygos egzempliorių bei keletą kitų retų leidinių ir rankraštinių dokumentų. Pastarųjų šiandienai Vilniaus universiteto bibliotekoje priskaičiuojama per 300 tūkstančių. Šį kartą bus eksponuojami seniausi pergamentai: ankstyviausias bibliotekoje saugomas dokumentas – 1209 metų žemės dovanojimo aktas, puošniai iliuminuoti XIV–XV amžiaus giesmynų lapai.

Pasaulyje žinomi tik du Martyno Mažvydo „Catechismusa prasty szadei“ egzemplioriai. Vienas jų saugomas Vilniaus universiteto, o kitas – Torunės (Lenkija) universiteto bibliotekoje. Manoma, kad iš viso 1547 metais galėjo būti išspausdinta apie 200 šios knygos egzempliorių. Vilniaus universiteto bibliotekos egzempliorius gautas mainais iš Odesos (Ukraina) M. Gorkio mokslinės bibliotekos 1957 metais. Su M. Mažvydo „Katekizmu“ prasidėjo naujas etapas lietuvių kalbos ir kultūros istorijoje – ėmė kurtis ir plėtotis lietuviška spauda, dariusi didžiulę įtaką lietuvių tautos kultūriniam gyvenimui.

Turtinga universiteto bibliotekoje saugoma Nyderlandų leidėjo Ch. Plantino ir jo palikuonių išleistų knygų, pasižyminčių aukšta poligrafijos kultūra ir menišku apipavidalinimu, kolekcija. Parodoje turėsite galimybę susipažinti su antikos rašytojais Gajumi Julijum Cezariu, Marku Tulijum Ciceronu, šventųjų, Bažnyčios tėvų bei mokytojų raštais ir Lietuvai ypač svarbiomis knygomis – M. K. Sarbievijaus „Lyrika“, K. Radvilos Našlaitėlio „Kelione į Jeruzalę“.