Temos Archyvai: Pranešimai

Sigitas Kregždė: ,,Lietuvio lygiavertiškumo įsisąmoninimui Reformacija davė stiprų pagrindą“

Su profesoriumi Sigitu Kregžde turėjome susitikti trumpam – reikėjo kelių minčių straipsniui dėl ateinančių metų paskelbimo Reformacijos metais. Paprašiau Profesoriaus kaip ilgamečio Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos pirmininko pasakyti keletą minčių apie šią idėją. Mūsų pokalbis virto ilgu kavos gėrimu su giliomis Profesoriaus įžvalgomis apie Reformaciją, lietuvių literatūrą, kultūrą ir tiesiog gyvenimą.

Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija pasirašė kreipimąsi LR Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininkei Irenai Degutienei, Kultūros ministrui Šarūnui Biručiui ir Švietimo ministrei Audronei Pitrėnienei. Rašte kviečiama 2017 metus Lietuvoje paskelbti Reformacijos metais. Kodėl tai svarbu Lietuvai? Juk evangelikų Lietuvoje statistiškai nėra daug – 2011 metų surašymo duomenimis, evangelikų liuteronų yra 18376 , ev.reformatų – 6731. Skaitykite toliau →

Kęstutis Pulokas. Norėtųsi, kad Reformacijos diena būtų tarp atmintinų datų Lietuvoje

Parašykite komentarą

Kodėl svarbu valstybės mastu minėti Reformacijos metines? Savo mintimis dalijasi laikraščio „Lietuvos evangelikų kelias“ redaktorius, Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugijos valdybos narys Kęstutis Pulokas.

Artėjantis Reformacijos 500 metų jubiliejus yra svarbus visai Europai, o plačiau pažiūrėjus – ir visame pasaulyje. Jis minimas įvairiose valstybėse, ne tik kur gyvena daug evangeliškąją krikščionybę išpažįstančių žmonių, bet apskritai tai suvokiama kaip kultūrinis, socialinis fenomenas – tai yra svarbi data.

Jeigu grįžtume prie Lietuvos – pažvelgę į istoriją, matysime: pirmoji lietuviška knyga, pirmoji gramatika, pirmasis giesmynas – visa tai yra liuteronų – lietuviškosios raštijos darbininkų – pastangų vaisius.

Pirmoji lietuviška knyga parašyta Martyno Mažvydo, liuteronų kunigo. Visai neseniai minėjom K.Donelaičio 300 metines. K.Donelaitis, visai Lietuvai svarbus poetas, bet pirmiausia jis buvo liuteronų kunigas. Skaitykite toliau →

CH. SCHILLER: „APIE PUSĖS MILIJONO VOKIETIJOS GYVENTOJŲ PAVARDĖS YRA LIETUVIŲ KILMĖS“

Parašykite komentarą

Apie Vokietijos baltistiką, lietuviškas pavardes Vokietijoje, Mažosios Lietuvos kultūros tyrimus kalbamės su Vokietijoje esančios Baltų studijų draugijos pirmininke, Humboldtų universiteto habilituota daktare, XVII tarptautinės Vilniaus knygų mugės viešnia Christiane Schiller.

Esate baltistikos tyrėja. Kodėl Jūsų dėmesį patraukė būtent šis mokslas?

Iš pradžių susidomėjau mažomis, egzotiškomis kalbomis – taip patekau į savo lietuvių kalbos mokytojos, ilgametės globėjos ir mokslinės mentorės, gerai žinomos baltistės iš Halės dr. Gertrudos Bense rankas. Ji pažadino man meilę lietuvių kalbai ir domesį moksliniams tyrinėjimams, visų labiausia tokiems, kurie siejasi su Mažosios Lietuvos problematika – tam ji pati paskyrė savo mokslinę veiklą. Dabar su Lietuva mane sieja ne vien moksliniai interesai, bet ir ilgamečiai labai intensyvūs, nuoširdūs kolegiški ir draugiški ryšiai, tad Lietuva tapo mano antrąja gimtine, ir visuomet jaučiuosi tarsi grįžusi namo. Skaitykite toliau →

Eugenijus Jovaiša. Keli žodžiai bičiuliui

Parašykite komentarą

Siūlome prof. Eugenijaus Jovaišos kalbą, pasakytą vasario 2 d. Signatarų namų susitikime „Metai be Romualdo Ozolo“, skirtą paminėti Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nario, ilgamečio Lietuvos Seimo nario filosofo Romualdo Ozolo (1939–2015) atminimą.

„Aš bijau apsakyt, kaip tave aš myliu“, – šie žodžiai kaip niekas geriau nusako Romualdo Ozolo santykį su Lietuva. Ir ne tik su ja. Nusako jo santykį ir su laisve. Laisve žmogui, laisve Lietuvai. Iš čia ir jo santykis su viskuo, kas nors kiek apriboja Lietuvos ir lietuvių santykį su laisve, nes, anot Romualdo, „Geriausia vieta lietuviui gyventi yra Lietuva“. Skaitykite toliau →

Mokslininkės apie Radvilas: mūsų kultūroje jie dažnai vaizduojami kaip savanaudžiai

Parašykite komentarą

http://www.alfa.lt/straipsnis/49935193/mokslininkes-apie-radvilas-musu-kulturoje-jie-daznai-vaizduojami-kaip-savanaudziai

„Radvila Juodasis gyvenimo pabaigoje nebeturėjo ryškios įtakos, labai daug turtų buvo paaukojęs ir praradęs dėl savo vizijų įgyvendinimo. Jis dėl to nė kiek nesigailėjo. Reikia pabrėžti, kad šitiems žmonėms buvo labai svarbios idėjos, idealizmas, bet ne šių dienų prasme, o kaip tam tikrų konceptų įgyvendinimas. To įgyvendinimo priemonės, aišku, buvo susijusios su galia, turtais ir politine jėga“, – per disputą „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės savarankiškumo sargyboje“ kalbėjo šalies mokslininkės. Taip sausakimšoje Lietuvos mokslų akademijos Mažojoje konferencijų salėje paminėtas 500-asis Mikalojaus Radvilo Juodojo gimimo jubiliejus ir Reformacijos diena. Skaitykite toliau →

Tarytum meteorai praskriejo atgimstančios Lietuvos padange…

Komentarų: 3

Publikuojamą pranešimą prof. dr. Jonas Aničas perskaitė Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos renginyje, skirtame prof. dr. Jono Yčo 135-osioms ir dr. Martyno Yčo 130-osioms gimimo metinėms. Minėjimas įvyko liepos 21d. Vilniaus Ev. reformatų bažnyčioje. Vakaro metu skambėjo klasikų kūriniai, kuriuos interpretavo jauna Teatro, kino ir muzikos akademijos absolventė vargonininkė Aušra Pačegonytė.

Viešas laiškas Lietuvos piliečiams dėl valstybinės kalbos išsaugojimo

Parašykite komentarą

Ne pirmus metus tenka stebėti nesibaigiančias diskusijas dėl reikalavimo Lietuvos piliečių pasuose jų vardus ir pavardes rašyti ne valstybine lietuvių, o bet kuria kita gyventojo pasirinkta kalba. Seime pateiktas siūlymas asmens dokumentuose įteisinti rašybą visais lotyniško pagrindo rašmenimis vėliau pačių autorių buvo susiaurintas iki „w, q ir x” įtraukimo, nors šių ženklų vis tiek neužtektų pavardžių rašymui kitomis kalbomis. Skaitykite toliau →

Lietuvą kūrusios ir tebekuriančios asmenybės – apie ką lituanistai ir istorikai šnekėjosi su XVI amžiaus protėviais

Parašykite komentarą

Lituanistų ir istorikų forumas „Lietuvą kūrusios ir tebekuriančios asmenybės, XIV a. Lietuvos politikai ir rašytojai: jų kūryba ir idėjos šiandien” Burbiškio dvare (Radviliškio r.). Straipsnis parengtas remiantis forumo dalyvių pranešimais.

Parengė Rūta SUCHODOLSKYTĖ, Trakai

(I.)

: Pastatas, kuriame vyko forumas – buvusios arklidės

Gegužės 15 – 16 dienomis Radviliškio rajone, Burbiškių dvare, dar nenužydėjus tulpėms, įvyko lituanistų bei istorikų forumas „Lietuvą kūrusios ir tebekuriančios asmenybės, XIV a. Lietuvos politikai ir rašytojai: jų kūryba ir idėjos šiandien”. Forumo pranešėjai atspirties tašku pasirinko XVI a. ir aptarė to meto iškilias asmenybes, ypatingas dėmesys skirtas Mikalojui Radvilai Juodajam. Pirmąją paskaitą apie XVI a. II pusės Lietuvos modernizatorius skaitė forumo programos sudarytoja habil dr. Ingė Lukšaitė, vėliau išgirdome dr. Dariaus Kuolio paskaitą „Kad galėtume šnekučiuotis su protėviais”. Skaitykite toliau →

Agluonoje bus atidengtas paminklas Lietuvos karaliui Mindaugui ir karalienei Mortai

Parašykite komentarą

Rugsėjo 20 dieną 12.00 val. Agluonoje (Latvija) bus iškilmingai atidengtas paminklas Lietuvos karaliui Mindaugui ir karalienei Mortai. Prieš kelis metus vykusiame paminklo konkurse, kuriame dalyvavo devyni Lietuvos ir Latvijos skulptoriai, geriausiu buvo pripažintas skulptoriaus Vidmanto Gylikio kartu su architektais Jonu Anuškevičiumi ir Vyteniu Izokaičiu parengtas paminklo projektas. Antrąją vietą šiame konkurse laimėjo Utenos dailės mokyklos direktoriaus pavaduotojas skulptorius Giedrius Mazūras.

Paminklo statybos iniciatoriai – Utenos dailės mokyklos direktorius Jonas Pleckevičius ir Latvijos Dailės akademijos profesorius, Rezeknės vidurinės dailės ir dizaino mokyklos direktorius Osvaldas Zvejsalniekas. Lėšų darbams surinkta iš privačių rėmėjų, prisidėjo ir Lietuvos bei Latvijos savivaldybės. Latvijos Dailės akademijos profesorius Osvaldas Zvejsalniekas, kviesdamas paremti paminklo statybą, sakė: „Turėtume suprasti, kad tai nėra paminklas kažkokiam svetimšaliui valdovui. Tai buvo vienintelė baltų karalių šeima mūsų istorijoje, kurios šaknys siekia Latviją.” Manoma, kad Mindaugas 1263 metais buvo nužudytas ir palaidotas būtent Agluonoje – miestelyje tarp Daugpilio ir Rėzeknės.

Laikraščio „Utenos diena” inf.

Vydūno “atgimimas” Detmolde 2013/2014 m.

Parašykite komentarą

Kun. Miroslav Danys šį pranešimą perskaitė Tarptautinėje mokslinėje-praktinėje konferencijoje, plenariniame posėdyje 2014 m. kovo 28d.

Gerbiami ponios ir ponai,

Nuo Vydūno mirties Detmolde 1953 m vasario 20 d. praėjo 61 metai. Ir nuo jo palaikų iškasimo 1991 m. spalio viduryje mus skiria jau geri du dešimtmečiai. Nors abu įvykiai ir garsisi nuskambėjo vietinėje spaudoje, tik nedaugelis Detmoldo miesto piliečių įsiminė šio didžio lietuvių tautos sūnaus vardą. Skaitykite toliau →