Kategorijos archyvas: Renginiai

Reformacijos paminklo kūrimo svarstymas

Viktorija Liauškaitė

Sausio 10 d. Lietuvos dailininkų sąjungoje prie apskrito stalo vyko būsimo Reformacijos paminklo kūrimo svarstymas – diskusija su skulptoriais, architektais, istorikais ir neabejingais mūsų krašto praeičiai bei ateičiai vilniečiais bei svečiais.

 „Šiandien čia susirinkome tam, kad nupūstume laiko dulkes nuo tų objektų, kurie yra nederamai užmiršti, apleisti. Toks yra – Reformatų parkas. Džiugu, jog Vilniaus miesto savivaldybė ėmėsi šio nelengvo darbo – įprasminti šią istorinę vietą. Norėtume, jog šioje sakralinėje istorinėje erdvėje rastų savo vietą paminklas, skirtas Lietuvos raštijos ir Reformacijos pradininkams. Dar 1996 metais draugijos nariai, finansiškai remiant Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijai, Reformatų skvere atidengė paminklinį akmenį su įrašu: „Čia, buvusiose kapinėse bus pastatytas paminklas XVIa. Lietuvos reformacijos ir raštijos pradininkams“, – teigė Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos pirmininkas Donatas Balčiauskas.

Vilniaus plano architektė – projekto vadovė Jurga Silvija Večerskyte – Šimeliūnė susirinkusiems pristatė Reformatų parko rekonstrukcijos projektą. Šios vietos tvarkymo darbai planuojama, jog prasidės šių metų balandžio, gegužės mėnesiais.

Doc. habil. dr. Ingės Lukšaitės teigimu, stebuklas būtų Vilniuje, jei atsirastų toks paminklas. „Būtina padėkoti prieš 500 metų gyvenusiems žmonėms ir puoselėjusiems Reformaciją. Toks paminklas skirtas Reformacijai, būtų priminimas, padėka asmenybėms, padėjusioms pagrindus lietuvių kalbai, jos kultūrai“ – teigė I.Lukšaitė.

Prof. habil. dr. Dainora Pociūtė-Abukevičienė pasidžiaugė tokia paminklo idėja. “Vilnius Europos istoriografijoje pripažintas vienas iš aktyviausių Reformacijos pirmtakų regione. Todėl šis miestas prašyte prašosi Reformacijos istorijos įamžinimo ženklų. Pritarčiau tokiai idėjai – įamžinti Reformaciją paminklu, “ – dalinosi savo mintimis D. Pociūtė-Abukevičienė

Reformacijos paminklo kūrimo svarstyme dalyvavo daugelis specialistų, kurie mielai pasidalino savo pastebėjimais. Savo mintimis dėl būsimo Reformacijai paminklo sukūrimo išsakė ir gausiai dalyvavęs skulptorių būrys.

Primename, jog šalia šio parko ev. reformatai įsikūrė prieš beveik 400 metų. 1639 m. birželio 21 d. teismas priteisė reformatams patiems nusigriauti bažnytinį kompleksą ir išsikelti už miesto sienų į Pylimo gatvėje esančias reformatų kapines. Reiškia, reformatai jau buvo įsteigę kapines dabartinėje vietoje Pylimo g. ir pasistatė bažnyčią –  1640 m. pastatoma šeštoji penktoje vietoje Vilniaus reformatų bažnyčia ir, manomai, tai buvo vis dėlto mūrinė, sugriauta per rusų invaziją 1655 m.

Pasibaigus šiam karui 1661 m. pradėta statyti septinta bažnyčia. Pastaroji buvo visai sunaikinta  per ketvirtąjį – paskutinį Lietuvos reformatų Bažnyčios Unitas Lithuaniae (Lietuvos Vienata) pogromą. 1682 m. balandžio 2 d. rytą jėzuitų mokiniai ir suerzinta minia užpuolė reformatų bažnyčią ir kitus jai priklausančius pastatus. Pasigrobė varpus, kryžius, indus, dokumentus, iždą, nuvertė nuo kapų antkapius ir kryžius, ištraukė iš kapų mirusiuosius, juos apiplėšė, tyčiojosi, daužė akmenimis ir galiausiai sumetė į laužą. Po šio sugriovimo vėl toje pat vietoje apie 1685 m. buvo pastatyta jau tik  medinė aštunta reformatų bažnyčia, išstovėjusi apie 150 metų.

Kapinėse stovėjo Šreterių šeimos mauzoliejinė koplyčia, pastatyta 1777 m. Boguslavo Šreterio iniciatyva. Iš biografinių žinynų yra žinoma, kad šiose kapinėse yra palaidotas garsus kartografas Šarlis Hermanas de Pertė (Karol Herman de Perthées, 1740–1815), 1768 m. sudaręs Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės generalinį geografijos atlasą. 1980 m. šio žymaus žmogaus antkapinis paminklas su įrašu prancūzų kalba vakarinėje kapinių dalyje dar buvo. Šiuo metu kapo vieta nežinoma.

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Gedimino Zemlicko nuotraukos

Kvietimas į renginį Bitėnuose

Prieš 25-rius metus, 1991 m . spalio 19 d Bitėnų kapinėse buvo iškilmingai palaidoti iš Detmoldo atvežti Vydūno palaikai. Vydūno draugija kartu su Pagėgių savivaldybe ruošiasi paminėti šią sukaktį bendru renginiu spalio 15 d., šeštadienį. Pradžia numatoma 12 val. prie Vydūno kapo; ta proga tikimės pastatyti (jeigu bus gautas Pagėgių savivaldybės leidimas) ir krikštus-kenotafus Vydūno bendražygėms Martai Raišukytei ir Klarai Fiulhaze-Storost, kurių kapai Tilžėje sunaikinti. Po to vyks konferencija M. Jankaus muziejuje, po jos – koncertas.

Iš Viniaus į Bitėnus planuojame vykti autobusu, kviečiame prisijungti ir visus norinčius dalyvauti renginyje; apie savo pageidavimą praneškite e-paštu tomasstanikas@hotmail.com  iki spalio 5 dienos.

bit-n-kap

„Rašytojų klube“ pristatyta doc. dr. Martyno Purvino knyga „Mažosios Lietuvos panemuniais ir pamariais“

http://www.voruta.lt/rasytoju-klube-pristatyta-doc-dr-martyno-purvino-knyga-mazosios-lietuvos-panemuniais-ir-pamariais/

Antradienį, birželio 7 d., Vilniuje, VšĮ „Rašytojų klubas“, buvo pristatyta doc. dr. Martyno Purvino knyga „Mažosios Lietuvos panemuniais ir pamariais“ (I knyga, Trakai: Voruta, 2015). Knygos sutiktuvėse dalyvavo lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos, Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros, Lietuvos žurnalistų draugijų nariai.

Skaityti toliau

Stanislovo Rapolionio premija – Aurelijai Arlauskienei

Lietuvių švietimo draugija RYTAS įkūrė Stanislovo Rapolionio premiją, kuria skatinami mokytojai, kultūros ir meno veikėjai, žurnalistai ir rašytojai už literatūrinę veiklą, tautinį ugdymą, Pietryčių Lietuvos istorinės praeities studijavimą.

Malonu ir džiugu pranešti, kad šiais metais Stanislovo Rapolionio premija paskirta žurnalistei ir rašytojai, Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos valdybos narei Aurelijai Arlauskienei.

Aurelijai Arlauskienei premija įteikta  gegužės 13 d. Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazijoje. Renginyje dalyvavo gausus Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos narių būrys, Lietuvos žurnalistų sąjungos Vilniaus skyriaus nariai bei Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazijos moksleiviai. 

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazijoje

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Prie Gornostajiškių dvaro 

Knygos „Chylinskio Biblijos istorijos šaltiniai“ pristatymas

gegužės 11 d., trečiadienis, 18.00–19.30 val.
Valdovų rūmų III manieristinė antikamera

Renginys skirtas 350-osioms Samuelio Boguslavo Chylinskio mirties metinėms paminėti.

Renginyje dalyvaus rinkinio sudarytoja ir knygos parengėja dr. Gina Kavaliūnaitė (Vilniaus universitetas), šaltinių vertėja iš lotynų ir lenkų kalbų prof. habil. dr. Eugenija Ulčinaitė (Vilniaus universitetas), Reformacijos istorikė habil. dr. Ingė Lukšaitė (Lietuvos istorijos institutas), Lietuvos literatūros, istorijos ir kultūros lotyniškų šaltinių specialistas doc. Mintautas Čiurinskas (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas). Kultūros vakarą ves Lietuvos istorijos instituto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos skyriaus vadovė doc. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė. Evangelikų reformatų giesmes giedos jungtinis choras „Pagirių dainoriai“ ir evangelikų reformatų choras „Giesmė“ (vadovė Janina Pamarnackienė)

1660 m. Londone pradėta spausdinti pirmoji Biblija lietuvių kalba. Jos vertėjas – Samuelis Boguslavas Chylinskis. Baigęs Kėdainių gimnaziją, jis kelerius metus studijavo Franekerio akademijoje Olandijoje. Dėl XVII a. viduryje Lietuvoje kilusių karų baigęs mokslus nebegalėjo grįžti į tėvynę, todėl išvyko į Angliją. Ten, remiamas Oksfordo universiteto profesorių Džono Vilkinsono (John Wilkinson), Džono Voliso (John Wallis), grafo Roberto Boilo (Robert Boyle), žinomo kultūros veikėjo, Vilniaus kalvinistų gimnazijos rektoriaus Georgo Hartlibo brolio Samuelio Hartlibo ir kt., išvertė visą Šventąjį Raštą iš olandų kalbos į lietuvių ir išspausdino dalį Senojo Testamento. Pritrūkus lėšų, S. B. Chylinskio darbą jo globėjai pristatė Anglijos karaliui Karoliui II, šis paskelbė visuotines rinkliavas Biblijai lietuvių kalba spausdinti.

Chylinskio Biblijos istorijos šaltinių rinkinys apima laikotarpį nuo pirmųjų žinių apie Biblijos vertėjo S. B. Chylinskio tėvą iki 1702 m., kai Karaliaučiuje buvo išspausdintas vadinamasis Bitnerio (Bythner) Naujasis Testamentas. Rinkinyje daug naujos, ankstesnių Chylinskio Biblijos tyrėjų neminėtos medžiagos. Knygoje skelbiamos dokumentų faksimilės, transkripcija ir šaltinių vertimai į lietuvių kalbą.

Renginys nemokamas, tačiau būtina iš anksto registruotis.

Chylinskio biblija

Mažosios Lietuvos kunigui, filologui, istorikui: Gotfrydui Ostermejeriui – 300 metų

LIETUVIŲ LITERATŪROS IR TAUTOSAKOS INSTITUTAS,
LIETUVIŲ KALBOS INSTITUTAS,
KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS

kviečia dalyvauti mokslinėje konferencijoje

Mažosios Lietuvos kunigas, filologas, istorikas:
Gotfrydui Ostermejeriui – 300 metų

2016 m. balandžio 20 d. Antakalnio 6,  Vilnius

Organizacinis komitetas: dr. Ona Aleknavičienė (LKI), prof. dr. Grasilda Blažienė (LKI), dr. Liucija Citavičiūtė (LLTI), dr. Mintautas Čiurinskas (LLTI), dr. Žavinta Sidabraitė (KU).
Konferencijos vieta: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Antakalnio g. 6, Vilnius.
Konferencijos kalba: lietuvių (galimi pranešimai ir anglų, rusų kalbomis).

Pranešimų pagrindu parengti straipsniai bus spausdinami mokslo žurnale Senoji Lietuvos literatūra. Juos ketinama publikuoti 2016 metų antrajame numeryje, todėl straipsnius prašoma pateikti iki birželio mėn. 30 d.
Norintieji dalyvauti prašomi užpildyti trumpą dalyvio anketą ir atsiųsti ją iki 2016 m. kovo 1 d. adresu: liucija.cita@gmail.com
(Informacijos apie ketinimą dalyvauti ir temų mielai lauksime ir anksčiau.)
Dalyvio anketa ATSISIŲSTI
Programa ir detalesnė informacija

Vakaras „Pasirinkęs lituanistiką: Gotfrydui Ostermejeriui – 300 metų“

Vilniaus Mokytojų namų svetainėje kovo 3 d. 18 val. vyks vakaras skirtas Gotfrydui Ostermejeriui. Ryški XVIII amžiaus II pusės Mažosios Lietuvos figūra: lietuvių literatūros ir kultūros istorikas, raštijos kūrėjas, kalbininkas. Literatūrologams jis žinomas kaip giesmių kūrėjas, giesmyno sudarytojas ir istoriografas, kultūros istorikams – kaip ikikrikščioniškosios Prūsijos tautų ir jų religijų tyrėjas, kalbos istorikams – kaip gramatikos autorius. Nors gimė ne Mažojoje Lietuvoje, bet savo tyrimus skyrė mokslo sričiai, kuri dabar įvardijama kaip lituanistika plačiąja prasme.

Pranešėjai:

Liucija Citavičiūtė (lietuvių literatūros ir tautosakos institutas)

„XVIII amžiaus literatūros ir kultūros istorikas Gotfrydas Ostermejeris“

Ona Aleknavičienė (lietuvių kalbos institutas)

„Lietuvių kalba istoriniuose ir kalbiniuose Gotfrydo Ostermejerio veikaluose“

Dalyvauja VMN žemaičių folkoro ansamblis „Tyklė“, vad. Vitalija Brazaitienė.

Skambės Klaipėdos krašto dainos.

Vilniaus mokytojų namai