Kategorijos archyvas: Renginiai

VI Klaipėdos knygų mugė: „Laimei, Rėza“ – atrasti ir padovanoti

www.voruta.lt

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metais organizuodami VI Klaipėdos knygų mugę kviečiame prisiminti lietuvių literatūros istoriką ir kritiką, poetą, folkloristą, žymiausią XIX a. pradžios Prūsų Lietuvos kultūros puoselėtoją Liudviką Rėzą, kuris prieš 200 metų „atrado“ ir „padovanojo“ mums Donelaitį: išlikusius originalus ir nuorašus sudėjo į vieną kūrinį, pavadino jį „Metais“, išvertė į vokiečių kalbą ir 1818 m. Karaliaučiuje kartu su vertimu išspausdino.

​Spalio 4 d. 12.00 val. KKM atidarymo proga bus pristatyta nauja kompaktinė plokštelė „Metų“ metai: Vyžlaukio „viežlybieji“ ir „nenaudėliai“. Pirmą kartą vienoje plokštelėje įrašytas visas Kristijono Donelaičio literatūrinis palikimas, kurį įskaitė Klaipėdos aktoriai: Jūratė Jankauskaitė, Virginija Kochanskytė, Nijolė Narijauskaitė, Nijolė Sabulytė, Julija Sakalaitė, Sigutis Jačėnas, Linas Lukošius, Darius Meškauskas, Vytautas Paukštė, Aleksandras Šimanskis, Liudas Vyšniauskas.

Atidarymo renginyje dalyvaus Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro folkloro ansamblis „Aušrinė“ (vadovė Ramunė Pečiukonytė), leidėjas, aktorius Sigutis Jačėnas.

Valstybės atkūrimo šimtmečiui, įvairioms istorinėms datoms ir įvykiams pažymėti skiriami tokie renginiai kaip KKM metu veiksianti Kauno apskrities viešosios bibliotekos parengta paroda „Tarpukario Lietuvos šventės ir iškilmės“,  aktorės Virginijos  Kochanskytės ir klarnetininko Valdo Andriuškevičiaus  atliekama meninė programa „Šimtmečio dialogas: dedikacija poetams Sigitui Gedai ir Maironiui“, dzūkų vakaras „Dzūkiškai ant jūros kranto“. Astridos Petraitytės „Algirdas. Iš Kauno. Kuriant valstybę“, Vasilijaus Safronovo, Vytauto Jokubausko, Vyganto Vareikio, Hektoro Vitkaus „Didysis karas visuomenėje ir kultūroje: Lietuva ir Rytų Prūsija“, Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos „Vardą rašysim ant laiko delnų“ knygų pristatymai.

Spalio 6 d., šeštadienį,  laukiame šeimų edukacinėse dirbtuvėse „Šimtas inkilų LAISVĖS paukščiams“, kurių metu  pagaminti inkilai, padabinti šimtmečio simbolika ir lietuviškais žodžiais, dar keletą metų primins Valstybės atkūrimo šimtmetį.

KLAIPĖDOS KNYGŲ MUGĖS TINKLAPIS
MUGĖS PROGRAMA

Susitikime Klaipėdoje!

2017-ųjų metų M.L.Rėzos vardo kultūros ir meno premija įteikta Ingei Lukšaitei

alkas.lt

Sausio 6 d, šeštadienį, Juodkrantės evangelikų – liuteronų bažnyčioje įteikta devintoji Neringos savivaldybės Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija už Kuršių nerijai ir Mažosios (Prūsų) Lietuvos istorijai ir kultūros tradicijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą mokslinėje – tiriamojoje veikloje.

Po to, kai Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis įvardijo laureatę ir jai įteikė premiją liudijantį atminimo ženklą, gausiai susirinkusi auditorija žinią palydėjo ilgai netilstančiais plojimais.Simboliška, kad 2017 m., pažymėjus Reformacijos 500 metų jubiliejų, o 2018 m., įžengus į Lietuvos valstybės šimtmečio metus, premija įteikta vienai žymiausių Lietuvos istorikių, kurios darbų pagrindu išugdyta ne viena jaunųjų istorikų karta.

2017 – ųjų metų Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija įteikta doc. habil. dr. Ingei Lukšaitei | Liudviko Rėzos kultūros centro nuotr.

Skaityti toliau

„Liuterio durys“: nacionalinei premjerai artėjant

Lietuvos žinios

Tarsi prieš penkis šimtus metų Martyno Liuterio ant durų kaltos tezės, išskirtinis operos projektas „Liuterio durys“ galingais dūžiais sudrebins teatrų Vilniuje ir Kaune scenas: ryškūs šalies kūrėjai ir atlikėjai ruošiasi artėjančiai nacionalinei premjerai – Giedriaus Kuprevičiaus tezių operos „Liuterio durys“ pastatymui.

Pagrindinius vaidmenis operoje kurs ir pripažintos, ir kylančios operos žvaigždės – Liudas Mikalauskas (Martynas Liuteris), Viktorija Miškūnaitė (Katerina fon Bora), Rafailas Karpis (Tecelis, indulgencijų prekeivis), Eugenijus Chrebtovas (Vienuolis Juodasis), Tomas Pavilionis (Vienuolis Rudasis), Vilija Mikštaitė (Miestietė), Žygimantas Jasiūnas (Saksonijos valdovas) bei kiti. Solistams pritars ir nuolat veržliais sumanymais stebinantis profesionalus choras „Vilnius“.

„Statyti istorinę operą – visada didelis iššūkis. Čia iššūkis dvigubas, nes tai – neeilinis europinės reikšmės įvykis, Reformacijos 500 metų jubiliejus.“ „Nacionalinė premjera – visada džiugus, išskirtinis ir laukiamas įvykis. Nepaprastai smagu, kad šį kartą esame ne tik dalyviai, bet ir šio įvykio krikštatėviai ir rengėjai“, – sakė choro „Vilnius“ vyriausiasis dirigentas bei tezių operos „Liuterio durys“ muzikos vadovas ir dirigentas Artūras Dambrauskas. Jo teigimu, prisiliesti prie dar neskambėjusios muzikos, būti pirmuoju atlikėju – visada ypatinga atsakomybė. „Tad nekantriai laukiame įtempto kūrybinio proceso rezultato ir dėkojame kompozitoriui G. Kuprevičiui už pasitikėjimą“ – pabrėžė A. Dambrauskas.

Pagal Herkaus Kunčiaus libretą sukurta tezių opera – tai modernus žvilgsnis į reikšmingą istorinį tarpsnį, išryškinant ir šiandien aktualius klausimus. Operą režisuoti patikėta per 100 spektaklių pastačiusiam Gyčiui Padegimui, jis į savo statytojų komandą pakvietė ištikimas bendražyges scenografę Birutę Ukrinaitę ir choreografę Indrę Puišytę. „Statyti istorinę operą – visada didelis iššūkis. Čia iššūkis dvigubas, nes minimas neeilinis europinės reikšmės įvykis, Reformacijos 500 metų jubiliejus. Siekiame, kad tai būtų ir meniškai brandus, ir aktualus, įdomus kūrinys. Nesame protestantiška šalis, bet esame tolerantiška šalis. Todėl norisi, kad po šio spektaklio daugybė žmonių, kurie vaikšto į katalikų bažnyčią ir yra krikščionys, pamąstytų, kuo Liuteris ir protestantizmas praturtino mūsų tikėjimą ir mentalitetą“, – sakė režisierius G. Padegimas.

Vietoj operoje įprasto orkestro „Liuterio duryse“ reikšmingą vaidmenį atliks instrumentinis ansamblis: koncertų salių lankytojams puikiai pažįstamos talentingų virtuozų gitaristo Saulius S. Lipčiaus, perkusininko Sauliaus Auglio, akordeonisto Tado Motiečiaus, violončelininkės Elenos Daunytės ir pianisto Vincenzo de Martino pavardės. Moderni bei kiek netikėta ansamblio sudėtis pasirinkta ir siekiant sukurti aliuziją į liuteronybės kuklumą bei santūrumą, ir norint išryškinti žmogaus balso grožį bei skirti jam pagrindinį dėmesį.

Tezių operos „Liuterio durys“ nacionalinė premjera įvyks lapkričio 21 dieną Lietuvos rusų dramos teatre Vilniuje ir gruodžio 12 dieną Nacionaliniame Kauno dramos teatre.

Reformacijos paminklo kūrimo svarstymas

Viktorija Liauškaitė

Sausio 10 d. Lietuvos dailininkų sąjungoje prie apskrito stalo vyko būsimo Reformacijos paminklo kūrimo svarstymas – diskusija su skulptoriais, architektais, istorikais ir neabejingais mūsų krašto praeičiai bei ateičiai vilniečiais bei svečiais.

 „Šiandien čia susirinkome tam, kad nupūstume laiko dulkes nuo tų objektų, kurie yra nederamai užmiršti, apleisti. Toks yra – Reformatų parkas. Džiugu, jog Vilniaus miesto savivaldybė ėmėsi šio nelengvo darbo – įprasminti šią istorinę vietą. Norėtume, jog šioje sakralinėje istorinėje erdvėje rastų savo vietą paminklas, skirtas Lietuvos raštijos ir Reformacijos pradininkams. Dar 1996 metais draugijos nariai, finansiškai remiant Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijai, Reformatų skvere atidengė paminklinį akmenį su įrašu: „Čia, buvusiose kapinėse bus pastatytas paminklas XVIa. Lietuvos reformacijos ir raštijos pradininkams“, – teigė Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos pirmininkas Donatas Balčiauskas.

Vilniaus plano architektė – projekto vadovė Jurga Silvija Večerskyte – Šimeliūnė susirinkusiems pristatė Reformatų parko rekonstrukcijos projektą. Šios vietos tvarkymo darbai planuojama, jog prasidės šių metų balandžio, gegužės mėnesiais.

Doc. habil. dr. Ingės Lukšaitės teigimu, stebuklas būtų Vilniuje, jei atsirastų toks paminklas. „Būtina padėkoti prieš 500 metų gyvenusiems žmonėms ir puoselėjusiems Reformaciją. Toks paminklas skirtas Reformacijai, būtų priminimas, padėka asmenybėms, padėjusioms pagrindus lietuvių kalbai, jos kultūrai“ – teigė I.Lukšaitė.

Prof. habil. dr. Dainora Pociūtė-Abukevičienė pasidžiaugė tokia paminklo idėja. “Vilnius Europos istoriografijoje pripažintas vienas iš aktyviausių Reformacijos pirmtakų regione. Todėl šis miestas prašyte prašosi Reformacijos istorijos įamžinimo ženklų. Pritarčiau tokiai idėjai – įamžinti Reformaciją paminklu, “ – dalinosi savo mintimis D. Pociūtė-Abukevičienė

Reformacijos paminklo kūrimo svarstyme dalyvavo daugelis specialistų, kurie mielai pasidalino savo pastebėjimais. Savo mintimis dėl būsimo Reformacijai paminklo sukūrimo išsakė ir gausiai dalyvavęs skulptorių būrys.

Primename, jog šalia šio parko ev. reformatai įsikūrė prieš beveik 400 metų. 1639 m. birželio 21 d. teismas priteisė reformatams patiems nusigriauti bažnytinį kompleksą ir išsikelti už miesto sienų į Pylimo gatvėje esančias reformatų kapines. Reiškia, reformatai jau buvo įsteigę kapines dabartinėje vietoje Pylimo g. ir pasistatė bažnyčią –  1640 m. pastatoma šeštoji penktoje vietoje Vilniaus reformatų bažnyčia ir, manomai, tai buvo vis dėlto mūrinė, sugriauta per rusų invaziją 1655 m.

Pasibaigus šiam karui 1661 m. pradėta statyti septinta bažnyčia. Pastaroji buvo visai sunaikinta  per ketvirtąjį – paskutinį Lietuvos reformatų Bažnyčios Unitas Lithuaniae (Lietuvos Vienata) pogromą. 1682 m. balandžio 2 d. rytą jėzuitų mokiniai ir suerzinta minia užpuolė reformatų bažnyčią ir kitus jai priklausančius pastatus. Pasigrobė varpus, kryžius, indus, dokumentus, iždą, nuvertė nuo kapų antkapius ir kryžius, ištraukė iš kapų mirusiuosius, juos apiplėšė, tyčiojosi, daužė akmenimis ir galiausiai sumetė į laužą. Po šio sugriovimo vėl toje pat vietoje apie 1685 m. buvo pastatyta jau tik  medinė aštunta reformatų bažnyčia, išstovėjusi apie 150 metų.

Kapinėse stovėjo Šreterių šeimos mauzoliejinė koplyčia, pastatyta 1777 m. Boguslavo Šreterio iniciatyva. Iš biografinių žinynų yra žinoma, kad šiose kapinėse yra palaidotas garsus kartografas Šarlis Hermanas de Pertė (Karol Herman de Perthées, 1740–1815), 1768 m. sudaręs Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės generalinį geografijos atlasą. 1980 m. šio žymaus žmogaus antkapinis paminklas su įrašu prancūzų kalba vakarinėje kapinių dalyje dar buvo. Šiuo metu kapo vieta nežinoma.

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Gedimino Zemlicko nuotraukos

Kvietimas į renginį Bitėnuose

Prieš 25-rius metus, 1991 m . spalio 19 d Bitėnų kapinėse buvo iškilmingai palaidoti iš Detmoldo atvežti Vydūno palaikai. Vydūno draugija kartu su Pagėgių savivaldybe ruošiasi paminėti šią sukaktį bendru renginiu spalio 15 d., šeštadienį. Pradžia numatoma 12 val. prie Vydūno kapo; ta proga tikimės pastatyti (jeigu bus gautas Pagėgių savivaldybės leidimas) ir krikštus-kenotafus Vydūno bendražygėms Martai Raišukytei ir Klarai Fiulhaze-Storost, kurių kapai Tilžėje sunaikinti. Po to vyks konferencija M. Jankaus muziejuje, po jos – koncertas.

Iš Viniaus į Bitėnus planuojame vykti autobusu, kviečiame prisijungti ir visus norinčius dalyvauti renginyje; apie savo pageidavimą praneškite e-paštu tomasstanikas@hotmail.com  iki spalio 5 dienos.

bit-n-kap

„Rašytojų klube“ pristatyta doc. dr. Martyno Purvino knyga „Mažosios Lietuvos panemuniais ir pamariais“

http://www.voruta.lt/rasytoju-klube-pristatyta-doc-dr-martyno-purvino-knyga-mazosios-lietuvos-panemuniais-ir-pamariais/

Antradienį, birželio 7 d., Vilniuje, VšĮ „Rašytojų klubas“, buvo pristatyta doc. dr. Martyno Purvino knyga „Mažosios Lietuvos panemuniais ir pamariais“ (I knyga, Trakai: Voruta, 2015). Knygos sutiktuvėse dalyvavo lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos, Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros, Lietuvos žurnalistų draugijų nariai.

Skaityti toliau

Stanislovo Rapolionio premija – Aurelijai Arlauskienei

Lietuvių švietimo draugija RYTAS įkūrė Stanislovo Rapolionio premiją, kuria skatinami mokytojai, kultūros ir meno veikėjai, žurnalistai ir rašytojai už literatūrinę veiklą, tautinį ugdymą, Pietryčių Lietuvos istorinės praeities studijavimą.

Malonu ir džiugu pranešti, kad šiais metais Stanislovo Rapolionio premija paskirta žurnalistei ir rašytojai, Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos valdybos narei Aurelijai Arlauskienei.

Aurelijai Arlauskienei premija įteikta  gegužės 13 d. Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazijoje. Renginyje dalyvavo gausus Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos narių būrys, Lietuvos žurnalistų sąjungos Vilniaus skyriaus nariai bei Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazijos moksleiviai. 

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazijoje

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Prie Gornostajiškių dvaro