Temos Archyvai: Skelbimas

Tilžės Akto 100-mečio minėjimo renginiai

Lietuvos respublikos seimo III rūmuose

Istorinio Tilžės Akto 100-mečiui skirta Konferencija prasidės 2018 m. lapkričio 16 d.13:00 LRS III rūmų Europos informacijos salėje. Įėjimas laisvas, be leidimų. Numatomos diskusijos ir šie pranešimai:

  1. Mažosios Lietuvos reikalų tarybos (MLRT) pirmininkas Vytautas Šilas – Istorinė Tilžės Akto esmė.
  2. Mažosios Lietuvos istorikas dr. Algirdas Matulevičius – Tilžės Aktas – Mažosios Lietuvos nepriklausomybės deklaracija. Ištakos ir realizacija*.
  3. Mokslotyros istorikas dr. Algimantas Liekis – Mažoji Lietuva ir pirmasis Lietuvos prezidentas Antanas Smetona.
  4. Vydūno draugijos garbės pirmininkas dr. Vaclovas Bagdonavičius – Lietuvininkai Pirmojo pasaulio gaisro pašvaistėje ir jai užgesus.
  5. Kristijono Donelaičio draugijos pirmininkas Gintaras Skamaročius – Mažosios Lietuvos Akto rezultatai ir įpareigojimai.

Konferencijos moderatorius – LRS narys Laurynas Kasčiūnas

Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovėje

Šventinis Tilžės Akto 10-mečio minėjimo vakaras vyks ketvirtojoje salėje (III a.). Pradžia 16:00 val.

Dviejų Lietuvų susijungimo aktas

Mūšis dėl Reformatų parko dar nebaigtas

Reformatų skverą aptvėrus darbams, tvora pasipuošė aktyvistų plakatais, o Vilniaus regioninė architektūros taryba paviešino priimtą sprendimą projektui nepritarti.

Praeitą savaitę, taip ir nepristačius pagal pasiūlymus pakoreguoto plano, Reformatų skveras buvo aptvertas darbams, rašoma pranešime spaudai. Savaitgalį naujoji tvora pasipuošė aktyvistų kurtais plakatais, kritikuojančiais neskaidrius Vilniaus miesto savivaldybės sprendimus. Šeštadienį sprendimą projektui nepritarti paviešino ir Vilniaus regioninė architektūros taryba.

„Šioje sudėtingoje teritorijoje su tokiu dideliu istorijos sluoksnių kiekiu, spręsti kūrybines problemas, pirmumą suteikiant vien architektūriniams-estetiniams sprendimams, negalima“, teigiama paviešintose posėdžio išvadose.

Projekte teigiamas „istorinės tiesos“ atstatymas atkuriant buvusį reljefą, laikytinas tolygiu sovietmečiu įvykusiam Reformatų kapinių perkasimui. Tai, Tarybos nuomone, turi to paties kultūrinio nusikaltimo požymių. Kiekvienas objektas, vieta ir miesto viešoji erdvė turi savo istoriją ir kiekvienas jos sluoksnis, bei jo refleksijos galimybė daro visuomenę brandesne. Ši nuostata galioja ir kai kalbame apie sovietmetį realizuotus sprendimus, kurie atspindi to laikmečio visuomenės būvį ir kultūrinius orientyrus.

Tinkamas ir kokybiškas tokių architektūros ir kraštovaizdžio perteikimas architektūros ir kraštovaizdžio priemonėmis reikalauja itin aukšto profesionalumo ir didelio dėmesio kūrybiniam procesui. Šių dviejų dalykų Projekte Taryba pasigenda.

Taryba taip pat atkreipia dėmesį, kad esama skvero vieta buvo ir tebėra labai stipriai integruota į rekreacinių viešųjų miesto erdvių sistemą, ir kuri tiek savo erdvine sąranga, tiek ir takų sistema kur kas labiau artikuliuoja Reformatų bažnyčios svarbą nei Projekte numatyti sprendiniai. Pėsčiųjų traktas, kuris buvo sukurtas nuo Tauro kalno, per P. Cvirkos skverą bei F. Zappos paminklo erdvę, iki Sinagogos, lygiagrečiai Pylimo gatvei yra viena iš unikalių Vilniaus urbanistinio audinio savybių, į kurią Projekto sprendiniai atsižvelgia nepakankamai.

Tarybos nuomone, šią jo savybę derėtų išlaikyti, kaip svarbų kultūrinį sluoksnį-istorinį sluoksnį, kartu derinant jį su reformatų teritorijos kultūriniais ženklais – pažymėta kapinių, buvusių koplyčių bei konsistorijos pastato vietomis. Be to Taryba konstatuoja, kad istorinių, archeologinių, architektūrinių ir urbanistinių tyrimų duomenų nepakanka, kad būtų tinkamai vykdomi projektavimo ir rangos darbai, o architektūros kokybė gali būti užtikrinama tik tinkamai suorganizuoto architektūrinio konkurso būdu.

Vilniaus regioninė architektūros posėdį surengė reaguodama į oficialų 13 visuomeninių organizacijų kreipimąsi, kuriuo prašoma sustabdyti Reformatų skvero projekto darbus. Remiantis 2017 m. Lietuvoje įsigaliojusiu Architektūros įstatymu, projektiniai pasiūlymai rekonstrukcijoms, jei jiems prieštarauja visuomeninės organizacijos, gali būti derinami tik pritarus regioninei architektūros tarybai. Reformatų skvero projektiniai pasiūlymai buvo parengti 2014 m. Vilniaus miesto savivaldybės teigimu, 2014–2015 m. projektas buvo aptartas trijuose Savivaldybės ar kitų institucijų organizuotuose renginiuose. Tačiau pagrindiniuose žiniasklaidos kanaluose informacija apie projektą pasirodė tik 2018 m. birželio 29 d., jau pasirašius sutartį su rangovu.

Daugiau skaitykite: https://www.lzinios.lt/lzinios/Gimtasis-krastas/musis-del-reformatu-parko-dar-nebaigtas/273281
© Lietuvos žinios

NEEILINIS SUVAŽIAVIMAS

2018 09 15 11 val įvyko neeilinis Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos suvažiavimas.

Spręsti du klausimai:

 1.  Draugijos įstatų atnaujinimas ir tvirtinimas (patvirtinta)

 2.  Paminklo „Reformacijai ir lietuviško rašto pradininkams“ statybos bei skvero/sodo rekonstrukcijos projekto įgyvendinimo susiklosčiusi situacija (priimta Rezoliucija, bus paskelbta truputį vėliau)

Keletas suvažiavimo akimirkų. K.Puloko ir E.Ragelienės nuotraukos

Suvažiavimą atidaro RIKD pirmininkas Donatas Balčiauskas

Naujus įstatus pristato Vytautas Gocentas

prof S.Krgždės sveikinmo žodis

M.Purvinienė pristato knygą

Žodį taria Kęstutis Pulokas

Suvažiavimo dalyviai

 

Vienos dienos ekskursija į Latviją ir Biržus

Ekskursinė programa: 2018 06 30 d.

1 diena Anksti ryte išvykstame iš Lietuvos. Kirtę valstybės sieną vykstame į Rundalę, garsėjančią B.F.Rastrelio šedevru – Rundalės rūmais ir parku. Šių rūmų ansamblis dar vadinamas mažuoju Versaliu – žymiausiu baroko ir rokoko stiliaus pastatų ansambliu Latvijoje. Ansamblį sudaro centriniai rūmai, vidinis kiemas, arklidės, ūkinis kiemas, kanalo supamas parkas ir atokiau esantis medžioklei skirtas parkas. Visa teritorija užima net 72 ha. Rundalės rūmuose įsikūrusiame istorijos muziejuje išgirsime istorinius faktus ir romantiškas istorijas apie Kuršo kunigaikščio E. J. Birono valdymo metus, grafų Zubovų gyvenimo peripetijas Rundalės rūmuose. Vykstame į Bauskę. Sustojame prie Bauskės pilies. Tai pirmasis istorinis architektūrinis kaimyninės Latvijos paminklas, pradėtas statyti dar XV a. kaip Livonijos ordino gynybinis įtvirtinimas. Storos akmens sienos, gynybinės angos ir aukšti bokštai – viskas atrodo masyvu, didinga, grėsminga! Įvažiavę į Lietuvą, atvykstame į Biržus. Ekskursija po miestą: Šv. Jono Krikštytojo ir Ev. reformatų  bažnyčios, grafų Tiškevičių rūmai, ilgiausias Lietuvoje 525 metrų  pėsčiųjų tiltas per Širvėnos ežerą. Apsilankysime Biržų krašto muziejuje „SĖLA“, įsikūrusiame kunigaikščių Radvilų statytoje XVII a. pilyje ir pramogausime, dalyvausime, degustacinėje programoje „Žaldoko alus“. Pakeliui aplankysime Biržų regioninio parko karstines įgriovas (garsioji „Karvės ola“ ir kt.). Vakare grįžtame į Vilnių.

Kaina asmeniui: 29 € (kai vyksta ne mažiau nei 30 asmenų)

Paslaugos: kelionės dokumentų sutvarkymas, kelionė patogiu autobusu, gidas – vadovas.
Mokami objektai: Bilietų kaina į mokamus ekskursinius bei pramoginius objektus į kelionės kainą neįskaičiuota. Ekskursinei programai rekomenduojama turėti apie 20 € asmeniui (prieš kelionę patikslinama).
Papildoma informacija: Būtini dokumentai: LR piliečio pasas arba asmens identifikavimo kortelė.

Vykstant į užsienį rekomenduojama apsidrausti Medicininių išlaidų draudimu.

Koordinatorius:  Donatas Balčiauskas – tel. 8 698 76500;  el.p. donatas.balciauskas@gmail.com

Registracija:        Vitalija Sakalauskienė – tel. 8 646 20731;  el.p. vitalija.sakalauskiene@gmail.com

                             Ekskursijos dalyviai registruojami iki birželio 15 dienos.  Kelionės mokestį 06.19, 06.20 d.  nuo 12.00 val. iki 14.00 val. Karininkų ramovės fojė priima  V. Sakalauskienė.

Latvija_Rundale_1dx

Kviečiame atkurtos Lietuvos valstybės šimtmetį minėti žygiuojant kunigaikščių Radvilų keliais!

selonija.lt

Biržų krašto muziejus „Sėla“, Lietuvos Krašto  apsaugos savanorių pajėgų 509-oji  lengvoji pėstininkų kuopa ir Lietuvos Šaulių sąjungos Stepono Giedriko – Giriečio Biržų 501-oji kuopa kviečia visus birželio  2-3 d. į dviejų dienų istorijos pažinimo žygį „RADVILŲ KELIAIS“, skirtą atkurtos Lietuvos 100-mečiui, o kartu ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės įsteigimo 30-mečiui paminėti.

 ŽYGIO PROGRAMA

Birželio 2 dieną:

8.00 val. Žygio pradžia  Biržų pilies kieme. Žygį pradės ilgiausią – 50-ies kilometrų trasą pasirinkę žygeiviai.

10.00 val. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio 30-ečio ąžuoliuko išlydėtuvės į Lietuvos 100-mečio giraitę. Ąžuoliuką neš 22-ų kilometrų trasą pasirinkę žygeiviai, juos išlydės Biržų sąjūdiečiai: delegatai į steigiamąjį Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio suvažiavimą, pirmosios Sąjūdžio tarybos nariai, tarybų pirmininkai. Į išlydėtuves ir sodinti ąžuoliuko kviečiami visi buvę sąjūdiečiai.

11.00-11.30 val. (preliminariai) –  Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio 30-ečio ąžuoliuko sodinimas Lietuvos 100-mečio parke (prie Karvės olos).

Biržų sąjūdiečiai, išlydėję žygeivius, kviečiami arba žygiuoti iki Lietuvos 100-mečio giraitės kartu su žygeiviais, arba, kol ąžuoliukas bus nuneštas, aplankyti atkurtos Lietuvos kariuomenės karininkų kapus S.Nastopkos ir Rinkuškių kapinėse, taip pat sąjūdiečio, Biržų Garbės piliečio, Lietuvos Persitvarkymo  Sąjūdžio seimo nario, gydytojo Gyčio Januševičiaus kapą.

12.00 Į žygį iš Biržų pilies kiemo iškeliaus žygeiviai, pasirinkę 14 km. trasą.

 

Birželio 3 dieną: Žygeiviai, pasirinkę norimą trasos ilgį ( 50, 22, 14 km.), iš Biržų pilie kiemo išžygiuos atitinkamai tuo pačiu kaip ir birželio 2 d. laiku: 8.00, 10.00 ir 12.00 val. Žygio finišas – Biržų pilis.

Informaciją apie registraciją, žygio nuostatus ir maršrutus galite rasti Biržų krašto muziejaus „Sėla“ interneto svetainėje

Paremkime paminklą Vydūnui Tilžėje!

www.voruta.lt

Sveiki, Vydūno draugai,

Tilžiškiai sumanė sukakties proga pagerbti Vydūną paminklu ir pasirinko Liongino Garlos skulptūrą, jau prieš penkerius metus pastatytą Detmolde, kur Vydūnas praleido paskutiniuosius savo gyvenimo metus.

Tilžėje gi Vydūnas praleido didžiąją savo veiklaus ir kūrybingo gyvenimo dalį, todėl Vydūno draugija sveikina šį tilžiškių sumanymą ir jį palaiko. Turime jo skulptūros liejimo formą, ir tai pagreitins darbą. Tikimės iki liepos 6-sios paminklą pastatyti. Tačiau tam reikia lėšų. Kreipiamės į visus neabejingus Vydūnui su prašymu –

paremkime paminklą Vydūnui Tilžėje!

Štai paminklui skirtos sąskaitos Nr.:

LT16 7300 0101 2420 7977AB Swedbank, kodas 73000, Juridinio  asmens kodas 191768181.

Nurodykite paskirtį – Vydūno paminklui Tilžėje.

Ačiū visiems, Draugijos vardu –

Tomas Stanikas

8 689 80295

Patvirtintas Reformacijos metų planas

© Lietuvos žinios

Vyriausybė patvirtino planą, kaip Lietuvoje kitais metais bus minimos 500-osios Reformacijos metinės. Plane numatyta organizuoti Lietuvos Reformacijos ir lietuviškos raštijos pradininkų atminimo įamžinimo paminklo sostinės Reformatų parke skulptūrinių – architektūrinių idėjų konkursą.

Vyriausybė taip pat numato, kad kitąmet turės būti parengti turistiniai maršrutai reformacijos atminties keliais: „Protestantiškieji Radvilų keliai“, „Reformacija ir K.Donelaičio kelias“, „Lietuva ir reformacinė Europa: Vilnius-Vitenbergas-Siena-Vilnius“ bei išleistas kelionių vadovas.

Be kitų iniciatyvų, planuojama parengti ir išleisti evangelikų liuteronų ir evangelikų reformatų giesmių rinktinę bei kompaktinę plokštelę. Numatyta organizuoti ir įvairius seminarus, plenerus, diskusijas bei parodas reformacijos tema, leisti apie ją leidinius.

Reformacija buvo religinis sąjūdis, egzistavęs XV – XVII amžiaus Europoje. Jis siekė reformuoti Romos katalikybės doktriną, kultą ir bažnyčią. Reformacijos pradžia laikomi 1517 metai, kai Martinas Lutheris šiųmetinės Vokietijos mieste Vitenberge paskelbė savo garsiąsias 95 tezes, prikalęs jas prie bažnyčios durų.

bazn_vln_2013_d

„Rašytojų klube“ pristatyta doc. dr. Martyno Purvino knyga „Mažosios Lietuvos panemuniais ir pamariais“

http://www.voruta.lt/rasytoju-klube-pristatyta-doc-dr-martyno-purvino-knyga-mazosios-lietuvos-panemuniais-ir-pamariais/

Antradienį, birželio 7 d., Vilniuje, VšĮ „Rašytojų klubas“, buvo pristatyta doc. dr. Martyno Purvino knyga „Mažosios Lietuvos panemuniais ir pamariais“ (I knyga, Trakai: Voruta, 2015). Knygos sutiktuvėse dalyvavo lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos, Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros, Lietuvos žurnalistų draugijų nariai.

Skaitykite toliau