Daiva Baronienė. Mokslininko atminimo įamžinimas žlunga

http://lzinios.lt/lzinios/Gimtasis-krastas/mokslininko-atminimo-iamzinimas-zlunga/174941

Pa­sau­lio moks­li­nin­kų su­siė­ji­mo vie­ta tu­rė­ju­si tap­ti Pa­kruo­jo ra­jo­ne esan­ti Theo­do­ro Grott­hus­so la­bo­ra­to­ri­ja nyks­ta. Pa­li­ki­mo sau­go­to­jai ne­beiš­ma­no, kaip ap­si­gin­ti nuo pa­sta­to nio­ko­to­jų.

XVIII am­žiaus pa­bai­go­je – XIX am­žiaus pra­džio­je Lie­tu­vo­je gy­ve­nu­sio Th.Grott­hus­so at­mi­ni­mą pa­si­šo­vę įam­žin­ti gi­mi­nai­čiai nu­lei­džia ran­kas.grotusas

Gy­ve­no mo­ti­nos dvare

Li­go­tas Ge­du­čių dva­ri­nin­kų pa­li­kuo­nis Th.Grott­hus­sas, gy­ve­nęs vos 37 me­tus, sta­to­mas į vie­ną gre­tą su am­ži­nin­kais iš­ra­dė­jais Ales­sand­ro Vol­ta, And­re-Ma­rie Am­pe­ru, Lui­gi Gal­va­ni. Jam pri­ski­ria­mas vie­ną di­džiau­sių pos­tū­mių moks­lo is­to­ri­jo­je pa­da­ręs elek­tro­li­zės reiš­ki­nio at­ra­di­mas.

Moks­li­nė Th.Grott­hus­so veik­la lė­mė, kad jis ta­po gar­sių Eu­ro­pos uni­ver­si­te­tų gar­bės na­riu, pro­fe­so­riu­mi ir aka­de­mi­ku. Įgim­ta li­ga, o vė­liau ir su­žei­di­mas, pa­tir­tas per 1812 me­tų ka­rą, pri­ver­tė moks­li­nin­ką ap­si­gy­ven­ti pa­čia­me Lie­tu­vos pa­kraš­ty­je, Ge­du­čiuo­se, esan­čia­me mo­ti­nos dva­re. Ma­no­ma, kad vie­na­me jo pa­sta­tų Th.Grott­hus­sas bu­vo įsi­ren­gęs la­bo­ra­to­ri­ją. Ji vie­nin­te­lė ir iš­li­ko iki šių die­nų. Ge­du­čiuo­se Th.Grott­hus­są taip pat me­na jo bend­raam­žis ąžuo­las ir jo gar­bei pa­sta­ty­tas pa­mink­li­nis ak­muo. Ka­dai­se ant šio ak­mens bū­ta me­ta­li­nio moks­li­nin­ko ba­rel­je­fo, bet va­gys jį nu­gvel­bė.

Li­ko tik laboratorija

Vie­nas bu­vu­sios Th.Grott­hus­so la­bo­ra­to­ri­jos sa­vi­nin­kų Jo­niš­kio ra­jo­no Dva­re­liš­kių že­mės ūkio bend­ro­vės va­do­vas To­mas Ru­dys LŽ pa­sa­ko­jo, kad iš moks­li­nin­ko gi­mi­nės jau po jo mir­ties dva­rą pir­miau­sia nu­si­pir­ko ru­sų ar­mi­jos ge­ne­ro­las Fio­do­ras Tor­nau. Pa­skui ši nuo­sa­vy­bė ėjo iš ran­kų į ran­kas, kol ga­liau­siai vi­si sta­ti­niai, iš­sky­rus bu­vu­sią la­bo­ra­to­ri­ją, vi­siš­kai su­ny­ko.

So­viet­me­čiu Th.Grott­hus­so la­bo­ra­to­ri­ja bu­vo pa­vers­ta ko­lū­kio dar­buo­to­jų bend­ra­bu­čiu. Jie sta­ti­nį ge­ro­kai nu­gy­ve­no, iš bu­vu­sių ori­gi­na­lių kok­li­nių kros­nių ir sie­nas lai­kiu­sių ko­lo­nų ma­žai kas te­li­ko.

„No­rė­da­mi at­gai­vin­ti Th.Grott­hus­so at­mi­ni­mą, mu­du su Vil­niu­je gy­ve­nan­čia pe­da­go­ge Ma­ri­ja Čiur­lie­ne pa­sta­tą iš­pir­ko­me iš jį pri­va­ti­za­vu­sių ir ja­me gy­ve­nu­sių žmo­nių. Ti­kė­jo­mės, kad pri­kel­ta la­bo­ra­to­ri­ja pra­vers ne tik Lie­tu­vos, bet ir pla­tes­niam bū­riui moks­li­nin­kų“, – sa­kė T.Ru­dys.

Pa­dė­ti ga­lė­tų valstybė

Anot bend­ro­vės va­do­vo, ir jis, ir M.Čiur­lie­nė – Th.Grott­hus­so gi­mi­nai­čiai. To­dėl abu įkū­rė vie­šą­ją įstai­gą „Ge­du­čių aka­de­mi­ja“, ku­rios tiks­las – įam­žin­ti moks­li­nin­ko at­mi­ni­mą. T.Ru­dys ti­ki­no, kad įstai­gos gy­va­vi­mo pra­džio­je ban­dy­ta bur­ti ir ki­to­se Eu­ro­pos ša­ly­se gy­ve­nan­čius Th.Grott­hus­so gi­mi­nės at­sto­vus, moks­li­nin­ko var­das po­pu­lia­rin­tas ren­giant moks­li­nes kon­fe­ren­ci­jas. Da­bar ši veik­la su­sto­jo.

M.Čiur­lie­nė LŽ pri­si­pa­ži­no, kad plės­ti „Ge­du­čių aka­de­mi­jos“ veik­lą truk­do jos gar­bus am­žius ir užk­lu­pu­sios li­gos. Ta­čiau abu Th.Grott­hus­so pa­li­ki­mo sau­go­to­jai tei­gė, jog mie­lai juo pa­si­da­ly­tų su tu­rin­čiai­siais idė­jų ir no­ro šį pa­li­ki­mą puo­se­lė­ti. T.Ru­dys ap­gai­les­ta­vo, kad moks­li­nin­ko la­bo­ra­to­ri­ja, ku­ri bu­vo pui­kiai už­kon­ser­vuo­ta, ne­se­niai vėl iš­dras­ky­ta – iš­plėš­tos du­rų ir lan­gų ert­mes den­gu­sios plokš­tės. „Ma­nau, bu­vu­sio­je la­bo­ra­to­ri­jo­je to­liau „dar­buo­ja­si“ vie­tos žmo­nės. Taip jie ap­si­rū­pi­na ku­ru“, – pik­ti­no­si T.Ru­dys.

Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to Šiau­lių pa­da­li­nio va­do­vas Ry­tis Bud­rys pa­sa­ko­jo, kad Th.Grott­hus­so pa­vel­do tu­rė­to­jai pa­gal ga­li­my­bes sau­go­jo šį sta­ti­nį, įtrauk­tą į Lie­tu­vos kul­tū­ros ver­ty­bių re­gis­trą, kol į jį įsi­ga­vo va­gys. Anot pa­vel­do­sau­gi­nin­ko, jei sa­vi­nin­kai su­ma­ny­tų pa­sta­tą pri­kel­ti, vals­ty­bė grei­čiau­siai prie to pri­si­dė­tų, nes Th.Grott­hus­sas – pa­sau­li­nio gar­so as­me­ny­bė.

Ne­to­li Ge­du­čių įsi­kū­ru­sio Žei­me­lio mu­zie­jaus va­do­vas Pra­nas Raz­gus pa­brė­žė, kad Th.Grott­hus­so la­bo­ra­to­ri­ja la­bai do­mi­si ki­tų ša­lių moks­li­nin­kai, net at­vyks­ta į Pa­kruo­jo ra­jo­ną pa­si­žiū­rė­ti, kur bu­vo pa­da­ry­ti di­die­ji moks­lo at­ra­di­mai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.