Tilžės akto 95-ųjų metinių dieną – 2013 m. lapkričio 30-ąją – senosiose Jonikaičių evangelikų liuteronų kapinėse (Pagėgių sav.) pašventinti atnaujinti Urėdaičių šeimos paminklai. Broliai Kristupas ir Jonas Urėdaičiai buvo aktyvūs Mažosios Lietuvos visuomenininkai, Tilžėje veikusios „Birutės“ draugijos ir kitų organizacijų nariai.
Dar prieš renginį doc. dr. Vytenis Almonaitis parengė išsamų straipsnį su nuotraukomis „Mažosios Lietuvos visuomenininkai Kristupas ir Jonas Urėdaičiai bei jų kapai“, kuris buvo išspausdintas nacionaliniame Lietuvos istorijos laikraštyje „Voruta“ (2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 24). Straipsnyje dr. V. Almonaitis pažymi, kad „Jauni mirę broliai Urėdaičiai neturėjo daug artimųjų. <…> K. ir J. Urėdaičiai nebuvo patys žymiausi lietuvininkai, gal todėl juos menančiomis vietomis beveik nesidomėjo ir Mažosios Lietuvos praeities tyrinėtojai. Jonikaičių kapinės palaipsniui tuštėjo, dauguma jose stovėjusių paminklų buvo pavogti“.
Kristupo ir Jono tėvai buvo stambūs ūkininkai, gyvenę gretimame Mantvilaičių kaime, kuris seniau priklausė Natkiškių valsčiui, Piktupėnų parapijai. Kristupas Urėdaitis (1871–1913) į „Birutės“ draugijos veiklą įsijungė jau 1885 m., 1903–1908 m. jis tvarkė draugijos biblioteką, kuriai ir pats dovanojo knygų. 1910–1913 m. buvo „Birutės“ iždininkas ir, nors jau nepagydomai sirgo, pats nuolat papildydavo draugijos kasą. 1901–1906 m. K. Urėdaitis buvo ir kitos Tilžėje veikusios kultūros ir švietimo draugijos „Lietuvininkų susivienijimas Prūsuose“ narys, tvarkė jos finansus, skaitė šviečiamojo pobūdžio paskaitas. Trylikai lietuvininkų draugijų 1912 m. spalio 6 d. susijungus į „Santaros“ sąjungą, K. Urėdaitis tapo vienu iš penkių jos valdybos narių. Tais pačiais metais įstojo į Vilniuje veikusią Lietuvių mokslo draugiją. 1911–1913 m. K. Urėdaitis vadovavo Tilžės-Lankos apygardos Lietuvių rinkimo draugijai, agitavo už lietuvių kandidatą į Prūsijos landtagą ir Vokietijos reichstagą. Kristupo brolis Jonas Urėdaitis (1873–1910) taip pat dalyvavo „Birutės“ veikloje, kurį laiką buvo draugijos iždininkas, priklausė lietuvių ev. liuteronų labdaros, kultūros ir švietimo draugijai „Sandora“, buvo vienas iš Tilžės-Lankos apygardos Lietuvių rinkimo draugijos vadovų.
Šeimos kapavietėje palaidotų Urėdaičių kapai sovietmečiu nuniokotose Jonikaičių kapinėse buvo surasti šiemet pavasarį. Netoliese gyvenantys įmonės „Veižas“ savininkai Romualdas ir Daiva Jarusevičiai, paraginti dr. Vytenio Almonaičio, organizavo kapinių tvarkymo talką, kurios metu buvo iškirsti krūmynai. Talkoje dalyvavę Saulius Šimkus ir Raimondas Kuisys iškėlė iš žemės išlikusį Urėdaičių šeimos paminklinį akmenį. Paminklų atkūrimo iniciatyvos ėmėsi R.ir D. Jarusevičiai, palaikė Remigijus Kelneris, Vladimiras Gorodeckis, Petras Ūbartas. Tauragėje veikiančios „Akmensidos“ savininkas Vytautas Vaičys už savikainą sutvarkė Urėdaičių tėvų paminklinę stelą bei padarė naujus paminklus broliams Jonui ir Kristupui Urėdaičiams, kadangi šie neišliko. Naujieji paminklai yra būdingos kraštui formos, juose iškalti gotiško šrifto užrašai.
Talkoje dalyvavę Pagėgių mokyklos dabar jau 4b klasės vaikai, atnaujintos kapavietės pašventinimo renginį pradėjo eilėmis ir giesmėmis. Jie ant Urėdaičių šeimos kapų padėjo žvakutes. Susirinkusiems žodį tarė Pagėgių seniūnas Dainius Maciukevičius bei kapinių tvarkymo iniciatorius dr. Vytenis Almonaitis. Pastarasis, pasidalijęs mintimis apie Tilžės akto svarbą, pristatė Urėdaičių šeimos biografiją bei kraštui reikšmingą kultūrinę veiklą. Pagėgių savivaldybės tarybos narys Remigijus Kelneris paskaitė eilių.
Giedant „Ak, gražus dangau“, prasidėjo paminklų palaiminimo dalis. Dievo Žodžiu, malda bei palaiminimo žodžiais paminklus šventino Pagėgių ev. liuteronų parapijos kunigas Remigijus Šemeklis. Dvi giesmes pagiedojo parapijos choristai, vadovaujami Evelinos Norkienės.
Renginio pabaigoje Romualdas ir Daiva Jarusevičiai pakvietė į savo sodybą, kurioje visi dalyviai buvo vaišinami šilta sriuba. Ją atvežė kavinės „Pagėgė“ savininkai Jolanta ir Gintautas Petrauskai.
„Lietuvos evangelikų kelias“, 2013 Nr.12
