K. Donelaičio „Metai” prabils Valdovų rūmuose

http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/kdonelaicio_metai_prabils_valdovu_rumuose/

Lietuvių literatūros pradininko Kristijono Donelaičio 300-ųjų gimimo metinių jubiliejus šį savaitgalį bus minimas Valdovų rūmuose – sekmadienį Kauno valstybinė filharmonija čia rengia koncertą „Taip, Donelaiti! Keturi pamokslai”, kurio programoje skambės rašytojo tekstų ir žymiausių šalies kompozitorių sintezė.valValdovų rūmų Didžiojoje renesansinėje menėje skambės kompozitorių Vlado Švedo, Giedriaus Kuprevičiaus, Algimanto Bražinsko bei Vidmanto Bartulio sukurtos chorinės muzikos bei liuteronų giesmių sintezė, atskleisianti įvairius literatūros klasiko epochos aspektus.

Anot koncerto programos sudarytojo, kompozitoriaus V. Bartulio, šia poezijos ir muzikos sinteze siekiama siekiame prikelti literatūros klasiko K. Donelaičio atminimą ir muzikine kalba „perskaityti” į Europos literatūros šedevrų biblioteką įtrauktą jo poemą „Metai”.

„Tai nebus pompastiškas šio dainiaus gimimo metinių jubiliejaus minėjimas, veikiau, kaip teigė šviesios atminties poetas Marcelijus Martinaitis, – mėginsime K. Donelaitį dar kartą skaityti ir skaitant „tatai permanyti”, – pasakoja kompozitorius.

Koncerto „Taip, Donelaiti! Keturi pamokslai” programa – tai įvairių K. Donelaičio tekstų kompozicija, sugulusi į pamokslų formą, lydima lietuviškos chorinės muzikos klasikos intarpų bei lietuviškų liuteronų giesmių. Kompoziciją vainikuos kompozitoriaus V. Bartulio specialiai K. Donelaičio „Metams” sukurtas „Pamokslu lietuvninkams”. Šios poezijos ir muzikinės kelionės metu klausytojus lydės Petro Bingelio vadovaujamas ir diriguojamas Kauno valstybinis choras bei aktorius Dainius Svobonas.

Pasak Valdovų rūmų muziejaus direktoriaus pavaduotojos Jolantos Karpavičienės, šis renginys liudija dvasines K. Donelaičio ir jo „Metų” sugrįžtuves.

„Tai dvasinė jungtis, susiejanti šias istorines erdves ir Mažąją Lietuvą. Juk būtent toje Mažojoje Lietuvoje, K. Donelaičio ir jo bičiulių aplinkoje, užgimė lietuvių grožinės literatūros tradicija, o čia, Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijoje, formavosi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bibliofilijos ir senosios lotyniškosios raštijos ištakos”, – teigia ji.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.