Kalbininkas ir Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas Vilius Pėteraitis

2008 m. kovo 5 d. Monrealyje, Kanadoje, mirė Vilius Pėteraitis (Michel Wilhelm Petereit), Mažosios Lietuvos visuomenės ir kultūros veikėjas, žodynininkas, Mažosios Lietuvos enciklopedijos vyr. organizatorius ir tvarkytojas (parašė jai daugiau nei tūkstantį straipsnių), kalbininkas baltistas, įvairių mokslinių leidinių autorius, spaudos bendradarbis, Klaipėdos universiteto garbės daktaras (1995 05 19).

Vilius Pėteraitis gimė 1914 m. spalio 18 d. Vaidauguose (Budelkiemio vls., Klaipėdos aps.) ūkininkų šeimoje. Mokėsi Klaipėdos Luizės gimnazijoje, vėliau perėjo į Vytauto Didžiojo gimnaziją, kurią baigė 1935 m. Tais pačiais metais pradėjo studijas Kauno VDU Evangelikų teologijos fakultete, 1936 m. perėjo į Humanitarinių mokslų fakultetą, kuriame studijavo anglistiką ir germanistiką. Be to, 1936–1937 m. Karo mokykloje Kaune atliko karinę tarnybą, kurią baigė atsargos jaunesniojo leitenanto laipsniu. 1937 m. studijavo anglistiką Southamptono universitete (Anglija), o 1938 m. Upsalos universitete (Švedija) – švedų kalbą. 1938–1941 m. tęsė anglistikos ir germanistikos studijas Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetuose. 1938 m. buvo VDU studentų draugijos „Mažoji Lietuva“ pirmininkas. Baigęs studijas, liko dėstyti vokiečių kalbą Vilniaus universitete, nuo 1942 m. dirbo ir Vilniaus pedagoginio instituto Germanistikos skyriaus vedėju. Naciams 1943 m. uždarius universitetą, dirbo geležinkelio valdyboje. Artėjant frontui, pasitraukė į Vokietiją. Čia mokytojavo Augsburgo lietuvių gimnazijoje, vadovavo Augsburgo-Hochfeldo pabėgėlių stovyklai. 1949 m. išvyko į Kanadą ir apsigyveno Monrealyje, kviestas dėstytojauti aukštosiose mokyklose. Nuo 1951 m. dirbo žalvarinių gaminių įmonėje, nuo 1964 m. buvo fabriko vadybininkas, gamybos ir finansų reikalų viceprezidentas. 1956 m. su K. Andruškevičiumi ir J. Šablausku įkūrė ežerų eksploatavimo bendrovę „Dainava“, kuriai remiant Lauryno kalnuose vasarnamius pasistatė daug lietuvių išeivių.

Daug laiko ir jėgų skyrė mokslinei ir visuomeninei veiklai. Nuo 1954 m. dalyvavo Mažosios Lietuvos rezistencinio sąjūdžio veikloje, buvo Mažosios Lietuvos fondo steigėjas ir vicepirmininkas, nuo 1992 m. – pirmininkas. 1998 m., norėdamas visą savo laiką skirti Mažosios Lietuvos enciklopedijos leidimui, iš pirmininko pareigų pasitraukė.

Mokslinį prof. V. Pėteraičio palikimą sudaro du žodynai: „Lietuviškai angliškas žodynas“ (1948 m.) ir „Mažasis lietuviškai angliškas žodynas“ (1949 m.); monografija „Mažoji Lietuva ir Tvanksta prabaltų ir pralietuvių laikais“ (1992 m.) – apie baltiškų vandenvardžių raidą, ir „Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai“ (1997 m.) – apie vietovardžių kilmę ir reikšmę.

Vilius Pėteraitis yra daugelio Mažosios Lietuvos fondo leidinių redaktorius ir sudarytojas, Bostono lietuvių enciklopedijos bendradarbis, Mažosios Lietuvos enciklopedijos organizatorius ir tvarkytojas. 2004 m., mirus žmonai Ariadnai Pėteraitienei (1918 10 02–2004 08 17), įsteigė Ariadnos premiją nusipelniusiems Mažosios Lietuvos enciklopedijos rengėjams.

Sukauptą archyvą (knygas, periodinius leidinius, rankraščius ir bylas) V. Pėteraitis perdavė Klaipėdos universitetui. Jis saugomas KU bibliotekos Mažosios Lietuvos archyve.

„Lietuvos evangelikų kelias“

 

ir informacija „Vorutoje“:

Ten, kur Smeltalė. Viliui Pėteraičiui atminti

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *