Karklės senbūvių bendruomenės pirmininkė Rasa Bučienė sakė, kad bendruomenės nariai nėra specialistai, tačiau jie nori atkreipti dėmesį ir parodyti, kad ši vieta jiems esą labai svarbi: „Mes tiesiog elgiamės pilietiškai. Tai – mūsų istorinis palikimas ir kultūros paveldo objektas. Juk kapinaičių griuvimą matome savo akimis.”

Jos pavaduotoja Aušra Mendelė antrino R. Balčienei ir pridūrė, kad jų netenkina Aplinkos ministerijos požiūris ir Aplinkotvarkos programos išvados, kadangi čia nenumatyti jokie kapinaičių, įkurtų dar 1855 m., ir kitų kaimo problemų sprendimo būdai.

Pasitarimo metu Karklės bendruomenės pirmininkas Arvydas Urbis pasiūlė kapinaičių šlaitą sutvirtinti iš gabionais (vielinio tinklo dėžėmis, prikrautomis akmenų). Tai neva būtų pigiausias ir patvariausias sprendimo būdas. Užsienyje šlaitų sutvirtinimas gabionais, anot A. Urbio, yra dažna praktika. Pasitarimo metu jis pateikė vizualinių šio sprendimo pavyzdžių.

Vis dėlto Krantotvarkos specialistas prof. Rimas Žaromskis sakė, jog skubėti remti šlaitą gabionais ar akmenimis tikrai nereikia.

„Akmenimis būtų galima tvirtinti tas vietas, kuriose teka vandensrovės. Tačiau statyti gabionus ant moreninio kranto reikštų dideles ir kapitalines statybas. Kitu atveju nuošliaužos vis tiek formuosis ir šlaitas visuomet reikalaus remonto”, – mano jis.

R. Žaromskis teigia, kad šiuo metu derėtų sudaryti ekspertų komisiją, kuri stebėtų probleminę vietą ir darytų išvadas.

Konkrečių veiksmų šiandien, anot Krantotvarkos specialisto, reikalauja Melnragė, kurioje su šlaitais griūva ir pastatai.

Klaipėdos universiteto Infrastruktūros ir plėtros prorektorius dr. Saulius Gulbinskas paantrino R. Žaromskiui sakydamas, jog pajūrio kranto „remontas yra gyvas” ir pradėjus jį vykdyti, jis visada reikalaus atsakingos priežiūros.

Į Karklės kaimą atvykęs Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento direktorius Vidmantas Bezaras akcentavo, kad nors kapinaičių šlaitas sulig kiekvienas metais vis nyksta, tačiau neardomo pajūrio kranto nebūna.

„Aišku, kapinaitės yra Kultūros paveldo dalis ir šio krašto istorinis palikimas, tačiau būtent šis pajūrio ruožas, kurių mes turime iš viso 17, yra vienas stabilesnių”, – sakė V. Bezaras ir pridūrė, kad, nors tendencijos dėl sniego, lietaus ir kitų gamtos sąlygų gali kisti, tačiau šiandien didelės problemos ekspertai čia nemato. Esą svarbiausia stebėti gamtą, nes ji visada diktuoja savo sąlygas ir yra teisi.

Valdininkas mano, jog šiuo metu nederėtų statyti jokių inžinerinių statinių, o tiesiog būti pasiruošusiems imtis galimų veiksmų.