Kaunas švenčia Vydūno 150-ąias gimimo metines: atidengtas paminklas

voruta.lt 

Kaunas mini didžio Lietuvos šviesuolio Vydūno 150-ąsias gimimo metines. Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje trečiadienį atidengtas Vydūno paminklinis biustas su užrašu „Tautos augimui reikia visa aukoti“. Po to kauniečiai pakviesti į konferenciją Kauno miesto savivaldybėje.

Vydūno gimtadienis yra kovo 22 d., tačiau paminklas atidengtas išvakarėse.

Tautos didvyrių alėjoje atidengto paminklo skulptorius – Stasys Žirgulis, architektas – Liucijus Dringelis.

Pasak S. Žirgulio, sukurti Vydūno skulptūrą nebuvo lengvas uždavinys. „Sukurti dvasingą, šiuolaikišką skulptūrą reikėjo laiko. Man buvo svarbu sukurti Vydūną – sielos asketą, dvasios titaną, žvelgiantį į mūsų perspektyvą.“

Minėjime dalyvavusi Vydūno giminaitė Brita Storost (Berlynas) dėkojo už jos giminaičiui parodytą pagarbą.

„Jaučiuosi labai pagerbta, aš ir visa šeima. Į Lietuvą žiūrime, kaip į mūsų antrą gimtinę, beje, čia atvykstame nuo 1989 m. reguliariai. Vydūnas buvo įprastas šeimos narys, nei vienam mums nebuvo aišku, kad jis toks reikšmingas, juk jį planuota nominuoti Nobelio premijai, sunkiai įtikėtina!“ – pasakojo vyriausio Vydūno brolio anūkė B. Storost, pažinusi savo giminaitį iš pasakojimų. Ji mena, kad šeimoje išlikę 5 Vydūno laiškai ir knyga, padovanota jos seneliui apie Karma jogą.

Renginyje tai pat dalyvavo Vydūno draugijos, Lietuvos Sąjūdžio, Kauno tautinės kultūros centro, Karaliaučiaus krašto lietuvių bendruomenės nariai, Kauno miesto savivaldybės vadovai, Kultūros paveldo ir Kultūros skyrių atstovai, folkloro ansambliai „Linago“, „Ratilėlis“, sutartinių giedotojų grupė „Kadujo“.

Eruditas, mokytojas, rašytojas

Vilhelmas Storosta (slapyvardis Vydūnas) (1868-1953 m.) – garsus rašytojas, publicistas, visuomenės veikėjas, eruditas, budinęs tautą. Jo garbei Kaune dar yra pavadinta gatvė – Vydūno alėja, o 2018-ieji Seimo paskelbti Vydūno metais.

Vydūnas baigė Ragainės mokytojų seminariją, studijavo Greifsvaldo, Halės, Leipcigo, Berlyno universitetuose daugybę disciplinų: filosofiją, religiją, kultūrą, meną, literatūros istoriją, sociologiją, gamtos mokslus; taip pat anglų, prancūzų, sanskrito kalbas. Mokytojavo Kintų pradžios mokykloje, dėstė Tilžės gimnazijoje, taip pat Rytų seminare prie Berlyno universiteto.

1895 m. ūrė Tilžės giedotojų draugiją, kuriai vadovavo 40 metų. Vydūnas rengė lietuvių dainų šventes, skleidė lietuvių liaudies dainas. Leido žurnalus „Šaltinis“, „Jaunimas“, „Naujovė“, „Darbymetis“. 1928 m. tapo Lietuvos universiteto filosofijos Garbės daktaru.

70-mečio išvakarėse jis persekiotas nacistinės Vokietijos valdžios ir už veiklą pasodintas į Tilžės kalėjimą. Tokio elgesio neapsikentusi pasaulio kultūros inteligentija sukilo ir Vydūnas buvo paleistas į laisvę. Vydūną 1940 m. net svarstyta pristatyti Nobelio premijai, bet dėl tarptautinės situacijos, idėja nerealizuota.

1944 m. Vydūnas kartu su Tilžės gyventojais buvo evakuotas į Vokietiją, ten vėliau ir mirė. Vydūnas parašė 12 filosofinių veikalų, parengė daugiau kaip 30 filosofinių dramų ir kt.

Domėjosi Vedomis, Europos tautų unikalumu, ragino gilintis į savo šaknis

Jau 20-metis jis sirgo plaučių džiova, kuri tuomet buvo nepagydoma. Gavęs patarimą iš seno Tilžės mokytojo jis pradėjo daryti kvėpavimo pratimus, kvėpuoti pušynų oru, tapo vegetaru ir po kurio laiko – pasveiko.

1891 m. Vydūnas susituokė su Kintų pradžios mokyklos rektoriaus giminaite Klara Fülhaz. Dirbdamas Kintuose parašė bene svarbiausius filosofinius darbus, kur svarstė gyvenimo prasmės klausimus: „Visatos Sąranga“, „Mirtis ir kas toliau“, „Mūsų uždavinys“, „Sąmonė“.

Nuo pat jaunumės domėjosi Europos tautomis, jų autentiškumu; dalyvavo teosofijos, antroposofijos veikloje. Pritarė religijos, mokslo ir filosofijos dermei. Domėjosi senaisiais indų šventraščiais – Vedomis, tai persismelkė jo kūryboje, tad XIX-XX a. dalis mokslininkų Vydūną prilygino didiems mąstytojams: R. Tagorei, M. Gandžiui.

Vydūnas ugdė lietuvių tautos moralę, tvirtumą, teigė, kad žmogus pirmiausiai privalo suvokti save, tuomet išmanyti savo tautos kalbą, tautiškumą, tradicijas, papročius, istoriją.

Pildoma.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.