Kazimiero Kristupo Daukšos pėdsakų beieškant

Kur ir kada gimė mokytojas, vargoninkas, kalbininkas K.K.Daukša?  

Tarptautinei gimtosios kalbos dienai skirtame straipsnyje „Gimtosios kalbos takais“, publikuotame vasario 27 d. „Biržiečių žodžio“ numeryje,  Algirdas  Butkevičius apžvelgė kalbininko Kazimiero Kristupo Daukšos, pirmosios (ar antrosios?) lietuviškai parašytos lietuvių kalbos gramatikos autoriaus, biografijos fragmentus, kurie iki šiandien nesusidėlioja į vientisą vaizdą, tebėra tik fragmentai su daugybe neatsakytų klausimų. A. Butkevičiaus nuomone, viskas paaiškėtų radus Kazimiero Kristupo Daukšos krikšto įrašą bažnyčios metrikų knygose.  

Dar nepasirodžius šiam straipsniui jau leidomės į K.K.Daukšos gimimo įrašo paieškas, kad kovo 10 d. muziejaus organizuojamoje konferencijoje apie tėvą ir sūnų Daukšas galėtume biržiečiams kuo daugiau biržiečiams atskleisti, iš kur į Lietuvos kultūros istoriją atkeliavo Biržų krašto Daukšos, nes iki šiol skirtinguose šaltiniuose skirtingai pateiktos gimimo datos, vietos, kiti biografijos faktai.

Atsivertę „Visuotinę lietuvių enciklopediją“ apie Kazimierą Kristupą Daukšą randame: gimė 1795 m. Neciūnuose, Biržų valsčiuje. Palyginame su Vaclovo Biržiškos 1965 m. Čikagoje išleisto lietuvių rašytojų “Aleksandryno” duomenimis: Kazimieras Kristupas Daukša gimė 1800 m. Naciūnuose, Pabiržės vls., Biržų apskrityje. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad duomenys iš esmės atitinka, tiktai V.Biržiška bus K.K.Daukšą 5 metais pajauninęs (remiasi kažkur fiksuotu įrašu, jog 1820 m. šis turėjęs 20 metų), tačiau atidžiai pažiūrėję randame dar vieną neatitikimą- Naciūnuose ar Neciūnuose bus gimęs garsusis kalbininkas? A. Butkevičius prieš tai minėtame straipsnyje rašė, kad Pabiržės seniūnijoje, Naciūnuose, vos nebuvo pastatytas atminimo žymuo K.K.Daukšai, tik Semeniškių kapinėse rastas vienas iš Daukšų palaidojimas, tad žvilgsnis nukrypo į Papilio kraštą, į kitame Rovėjos krante esantį Neciūnų kaimą. Tad enciklopedijoje, atrodo, reikėtų pataisyti valsčių, o „Aleksandryne“ pataisų turėtų būti daugiau.

Daukšų pėdsakai ne Pabiržės, o Papilio krašte  

Žinoma tiems, kurie mūsų kraštą geriau pažįsta ne tik geografiniu, bet ir religinių konfesijų pasiskirstymo požiūriu, klaida V.Biržiškos „Aleksandryne“ turėjo būti greičiau pastebima, nes leidinyje pateikiamos tokios K.K.Daukšos biografijos detalės: Biržų evangelikų reformatų mokyklos mokytojas, vargonininkas (kantorius), dalyvavo evangelikų reformatų sinode Biržuose. Taigi ieškoti Daukšų šaknų katalikiškame Pabiržės krašte ne labai galėtume, tad Naciūnus tenka atmesti ir ieškoti pėdsakų Neciūnuose, priklausiusiuose Papilio evangelikų reformatų parapijai.

Šiandieninės technologijos leidžia senąsias bažnyčių metrikų knygas vartyti net neišeinant iš namų, jei tik jos yra suskaitmenintos ir  viešai paskelbtos internetinėje erdvėje, o būtent evangelikų reformatų bažnyčios didelė dalis metrikų knygų (tos, kurios saugomos Valstybiniame istorijos archyve) yra paviešintos ir prieinamos. Papilio evangelikų reformatų bažnyčios knygas galima rasti nuo XVIII a. vidurio, 1750 m., ir jau vos ne nuo pirmųjų puslapių pasipila Daukšos… Antroje XVIII a. pusėje Neciūnuose gyventa trijų Daukšų šeimų – Stanislovo, Kristupo ir Petro, gali būti, kad jų būta brolių. Nežinia, ar iki 1750 m. kuriаm iš jų gimė koks vaikas (ankstesnė knygos, tikriausiai, nėra išlikusios), tačiau jau 1751 m. Stanislovui  su žmona Zania (Sofija) gimsta Neciūnuose sūnus Povilas, po 4 metų dukra Ona, o kiti vaikai – Mykolas, Dasia (Darata), Kasiulia (Kazimiera) ir Maruša (Marija)  jau gimsta nebe Neciūnuose, o netoliese esančiame Liepalotų kaime,  vadinasi, Stanislovo šeima pasitraukė iš tėvonijos ir toliau savo gyvenimą kūrė Liepalotuose.

Petras už Stanislovą galėjo būti jaunesnis, nes jam  su žmona Ona pirmoji dukra Dasia gimsta tik 1761 m. Deja, šiai giminės šakai buvo lemta nunykti, nes nė vienas berniukas šeimoje taip ir negimė, dar susilaukta trijų dukterų: Marusios (Marija), Ievos ir Elžbietos, kurios nutekėjo iš Neciūnų į skirtingus sodžius. Trečiojo Daukšos, Kristupo, šeima buvo pati negausiausia, šeimoje gimė vienintelis sūnus Motiejus, tačiau šis Kristupui ir Sofijai Daukšoms 1758 m. Neciūnuose gimęs sūnus mus domina labiausiai, nes jis galėtų būti Kazimiero Kristupo Daukšos tėvas… Kodėl galėtų, o ne buvo? Todėl, kad Kristupo Kazimiero Daukšos krikšto įrašo taip ir nepavyko aptikti, tačiau atskiros detalės leidžia manyti, jog taip galėjo būti.

Gausioje Motejaus ir Daratos šeimoje galėjo gimti ir Kristupas Kazimieras? 

Motiejaus Daukšos ir Daratos Kvedaravičiūtės santuoka registruota Papilio evangelikų reformatų bažnyčioje 1791 metais, šioje bažnyčioje vėliau krikštyti  net devyni  Neciūnuose gimę jų vaikai:  1792 m. –  Marijona ,  1794 m.  – Petras, 1798 m.  – Jurgis, 1803 m.  –  Barbora, 1805 m.  – Jokūbas, 1807 m. – Jonas,    1809 m.  – Adomas, 1811 m. –  Mykolas, 1813 m. – Stanislovas., tik nei Kazimiero, nei Kristupo įrašo nėra. Tačiau didesni metų tarp gimimų tarpai (1794-1798 ir 1798-1803) leidžia manyti, kad dar vieno vaiko gimimas tuose tarpuose tikrai buvo galimas: tiek 1795 m. (tokia K.K. Daukšos gimimo data enciklopedijoje, A.Butkevičiaus straipsnyje nurodyti  1796 m.), tiek  1800 m. (tokia data nurodyta V.Biržiškos „Aleksandryne“),  tiktai gal krikštytas dėl kokių nors priežasčių vaikas galėjo būti ne Papilio, o kitoje bažnyčioje, labiausiai tikėtina – Biržų. Tačiau ir Biržų evangelikų reformatų bažnyčios metrikų knygose tokio įrašo nėra, todėl telieka manyti, jog kunigas šį įrašą bus numėtęs, tiesiog iš savo juodraščių neperkėlė į knygą. Kad tokia klaida galėjusi būti, rodo dar vienas įrašas Papilio bаžnyčios metrikų knygoje: 1813 m. laidojama Elžbieta Daukšaitė, turėjusi gimti apie 1793 m., tačiau nė vienoje Daukšų šeimoje šios mergaitės gimimas nėra fiksuotas.

Kazimiero Kristupo krikšto įrašo iki šiol niekas ir nesurado, o be jo niekas negalėjo nustatyti ir tikslios jo gimimo datos. Jo gimimo datą, tikriausiai, bandyta apskaičiuoti pagal mirties įrašą Biržų evangelikų reformatų knygoje: įrašyta,  kad 1865 m. kovo 2 d. mirė, kovo 5 d. Biržų kapinėse  palaidotas Biržų mokyklos mokytojas Kazimieras Kristupas Daukša, įrašyta, kad jam tada buvę 70 metų. Žinant, kad mirties registracijos knygose mirusio žmogaus metų skaičius labai dažnai buvo įrašomas apytikriai, nesame ir šiuo atveju tikri, jog įrašas yra tikslus. Tad kalbininko gimimo data tebėra hipotetinė. O kaip dėl K.K. Daukšos gimimo vietos? Kas galėtų patvirtinti, jog jis gimė Neciūnuose, ar tikrai jis buvo Motiejaus ir Daratos (Kvedaravičiūtės) Daukšų šeimos narys.

Ar pakanka įrodymų?  

Vienas iš dokumentų, leidžiančių manyti Kazimierą Kristupą augus šioje šeimoje, yra 1834 m. grafo Tiškevičiaus Biržų valdų inventorius, kuriame prie Ageniškio rakto (palivarko su aplinkiniais kaimais) prirašytas Neciūnų gyventojas Motiejus Daukša su sūnumis Kristupu, Jokūbu, Jurgiu ir Stanislovu. Abejonių kelia nurodytas Daukšos sūnų amžius, pagal krikšto įrašus jie turėtų rikiuotis tokia tvarka: Jurgis, Kristupas, Jokūbas ir Stanislovas, o minėtame įraše Jurgiui užrašyta mažiausiai metų (19), nors tame įraše nurodoma, jog kartu gyvena ir Jurgio žmona Zuzana ir prirašytas jo sūnus Jonas, o Kristupas – vyriausias, jo įrašytas amžius – 32 metai (tad jei tai tas pats Kristupas Kazimieras, jis, remiantis šiuo įrašu, turėjo būti gimęs 1802 m.). Įdomu ir tai, kad tame pačiame įraše nurodoma, jog kartu gyvena ir Kristupo motina Darata (kodėl įvardinta Kristupo motina, ne kitų sūnų, ir ne Motiejaus žmona?) 67 metų, 8 metų auklėtinė Darata Daukšaitė ir tarnaitė Kristina Naudžiūnaitė. Tad šis įrašas būtų vienas iš patvirtinimų, jog Motiejaus ir Daratos šeimoje būta sūnaus Kristupo, o kartu ir nuoroda, kad tai buvo pasiturinčių valstiečių šeima, jeigu leido sau namie laikyti tarnaitę.

Kitas dokumentas, leidžiantis manyti, jog K.K.Daukša užaugo Motiejaus ir Daratos Daukšų šeimoje, yra evangelikų reformatų kunigo Povilo Jašinsko laiškas, 1973 m. rašytas P.Jasiūnui (Biržų muziejuje saugoma šio laiško kopija). Kunigas P.Jašinskas Semeniškių kapinėse palaidojo, jo manymu, paskutinįjį Neciūnų Daukšą – Petrą. Laiške rašoma tai, ką kunigas P.Jašinskas sužinojo apie Kazimierą Kristupą iš jo giminaičio pasakojimų bei evangelikų reformatų bažnyčios sinodų memorialų. Laiške rašoma apie buvusias 2 Kristupo Kazimiero žmonas, buvusio mokytojo dukteris – Frederiką ir Eufroziną Bergrynaites. Su pirmąja žmona K.K. Daukša susilaukęs sūnų Eduardo (poetas, 1863 m. sukilimo dalyvis)  ir Vladislovo Stanislovo, kurie buvę Sinodo stipendininkai, mokęsi Kėdainiuose, Slucke, Peterburge, Tartu (Dorpate), o mirus Frederikai Kristupas Kazimieras vedęs jos seserį Eufroziną, kurios pagimdyti vaikai (1844 m. – Adolfas, 1847 m.  – Emilija Vilhelmina) mirę dar vaikystėje. Kunigas P.Jašinskas taip pat mini, jog Kristupas Kazimieras Daukša turėjęs tris brolius: Jurgį, Jokūbą ir Stanislovą, tai tie patys vardai, kurie minimi Tiškevičiaus valdų inventoriuje, tie patys, kurie fiksuoti Papilio evangelikų reformatų bažnyčios krikšto metrikų knygose kaip Motiejaus ir Daratos vaikai, tad tai jau antrasis patvirtinimas, jog Kristupas Kazimieras Daukša galėtų būti šios Neciūnų Daukšų šeimos atstovas.

Na, o trečiasis šaltinis, kuris leistų manyti Kristupą Kazimierą buvus Motiejaus ir Daratos sūnumi, tas pats V.Biržiškos „Aleksandrynas“, kuriame nurodyta, kad K.K.Daukša buvęs Motiejaus sūnus. Ir dar viena detalė, leidžianti manyti, kad K.K. Daukša buvo Neciūnų Motiejaus šeimos narys, tai, kad jo vaikų krikštatėvių tarpe matome ir Motiejaus sūnų Jokūbą Daukšą, ir jo žmoną Oną  Daukšienę

Giminystės saitai su mokytojo Bergryno šeima 

Įdomu ir tai, su kokia šeima vedybiniais saitais save susieja mokytojas ir kantorius Kristupas Kazimieras Daukša. Kunigo P. Jašinsko laiške rašoma, jog dirbdamas Biržų parapinėje mokykloje K.K.Daukša vedė buvusio mokytojo dukterį Frederiką (santuokos įrašas 1834  m.). O kas žinoma apie Frederikos šeimą. Papilio evangelikų reformatų bažnyčios metrikų knygose esama įrašo, jog1836 m. mirė Papilio mokytojas ir bažnyčios vargonininkas Jonas Bergrynas, būdamas 36 metų, galimai Frederikos brolis. Mirė Papilio mokytojas dar būdamas pakankamai jaunas, tačiau 10 metų prieš mirtį,  1826 m., krikštijo Papilio bažnyčioje savo dukrą Frederikos Eufrozinos vardais, tikriausiai savo seserų, kurios abi vėliau taps Daukšienėmis, garbei, о 1828 m. krikštijo antrą dukrą – Pauliną (kurią po 2 metų palaidojo), 1831 m. – sūnų Aleksandrą, 1835 m. – antrąjį sūnų Romualdą Aleksandrą. Atrodo, kad Papilyje Bergrynų gyventa ir po mokytojo, vargonininko mirties, o vargonininko darbas buvo perduodamas iš kartos į kartą, nes jau pačioje XIX a, pabaigoje,  Papilio evangelikų reformatų vargonininkas Antanas Bergrynas išleidžia savo dukrą Amaliją už Mykolo Macio – fiziko mechaniko iš Biržų.

Dar gal reikėtų grįžti ir prie Liepalotų Daukšų. Stanislovo Daukšos, persikėlusio gyventi į Liepalotus, liniją toliau tęsė  Jokūbas, su žmona Elžbieta turėjęs net aštuonis vaikus: po trijų pirmagimių dukterų pasipylė net 5 sūnūs. Tačiau ne visi vaikai išgyveno, toliau matyti jau tik ryškesni sūnaus Stanislovo pėdsakai, tačiau iš pulko Stanislovui gimusių vaikų užaugo tik dukterys, tad Liepalotų Daukšų palikuonių dabar tenka ieškoti tarp Laumių, Palšių….

  Baudžiauninkas – šviesusis ponas…    

Vartant senąsias bažnyčių metrikų knygas įdomu pastebėti, kaip keičiasi Daukšų socialinis statusas. Nors 1834 m. Tiškevičių valdų inventoriuje Motiejaus Daukšos šeima (tame tarpe ir visi 4 jo sūnūs) įrašyta kaip grafo baudžiauninkai, tačiau namie jau jie turi tarnaitę. Kažkokiu būdu Motiejui Daukšai vis tik pavyksta savo gabų sūnų Kristupą išleisti  į mokslus, o šis jau mokytojaudamas veda buvusio mokytojo dukrą, o jų santuokos įraše atsiranda prie pavardės raidės J.P – „jasnyj pan“ (šviesusis ponas), toks statusas  jau leidžia savo vaikus be kliūčių išleisti į mokslus. Kitas Motiejaus Daukšos sūnus, Jokūbas, užėmė Ageniškio palivarko ir aplinkinių žemių vaito pareigas, tos pareigos buvo įrašomos netgi bažnyčios knygose krikštijant vaikus, porą jo vaikų krikštijo tuometinis Ageniškio dvaro valdytojas ponas Kušelevskis. O vienas išlikusių krikšto įrašų – kurioziškas, jame nelikę tėvo pavardės: sūnus Jokūbas 1841 m. gimsta Jokūbui Vaitui, o Daukšos pavardės įraše nebelikę. To paties Ageniškio vaito Jokūbo Daukšos mirties įraše nurodytas socialinis statusas – miestietis… Būtent šio miestiečio, vaito Jokūbo Daukšos, galimai – Kristupo Kazimiero Daukšos brolio, palikuonis ir buvo Petras Daukša (Daukšys), palaidotas kunigo Jašinsko 1979 m. Semeniškių naujosiose kapinėse.

Pabandėme atrasti Kristupo Kazimiero Daukšos gimtąją žemę, jo šeimą, pabandėme atrasti atsakymus į ne vieną klausimą, įminti ne vieną mįslę… O paklausyti apie jo darbus, sužinoti, ar tikrai jis parašė pirmąją lietuvių kalbos gramatiką lietuviškai, galėsite, jei kovo 10 dieną 16 val. ateisite į Biržų krašto muziejų „Sėla“, pilies arsenalo salę.

Edita Lansbergienė

„Biržiečių žodis“

selonija.lt – See more at: http://www.selonija.lt/2017/03/08/kazimiero-kristupo-dauksos-pedsaku-beieskant/#sthash.ZIAvKdzZ.dpuf

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.