Kęstutis Pulokas. Norėtųsi, kad Reformacijos diena būtų tarp atmintinų datų Lietuvoje

Kodėl svarbu valstybės mastu minėti Reformacijos metines? Savo mintimis dalijasi laikraščio „Lietuvos evangelikų kelias“ redaktorius,  Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugijos valdybos narys Kęstutis Pulokas.

PulokasArtėjantis Reformacijos 500 metų jubiliejus yra svarbus visai Europai, o plačiau pažiūrėjus – ir visame pasaulyje. Jis minimas įvairiose valstybėse, ne tik kur gyvena daug evangeliškąją krikščionybę išpažįstančių žmonių, bet apskritai tai suvokiama kaip kultūrinis, socialinis fenomenas – tai yra svarbi data.

Jeigu grįžtume prie Lietuvos – pažvelgę į istoriją, matysime: pirmoji lietuviška knyga, pirmoji gramatika, pirmasis giesmynas –  visa tai yra liuteronų – lietuviškosios raštijos darbininkų – pastangų vaisius.

Pirmoji lietuviška knyga parašyta Martyno Mažvydo, liuteronų kunigo. Visai neseniai minėjom K.Donelaičio  300 metines. K.Donelaitis, visai Lietuvai svarbus poetas, bet pirmiausia jis buvo liuteronų  kunigas.

Prisiminkime pirmuosius Reformacijos veikėjus Lietuvoje, kurie sykiu yra ir lietuviškosios raštijos pradininkai: A.Kulvietis, St.Rapolionis, jau minėtas M.Mažvydas, J.Bretkūnas ir kiti.

Galima drąsiai turbūt pasakyti, kad jeigu ne Reformacija XVI a. , kuri tuo metu buvo plačiai išplitusi  visoje Lietuvos teritorijoje, tai šiandien  lietuviškai gal net ir nekalbėtume.

Vilniaus universitetą įsteigė jėzuitai, bet kokia buvo įsteigimo priežastis? Reformacija. Gal dar nebūtų buvę poreikio kurti aukštąją mokyklą. Jėzuitai atvyko į Vilnių kaip kontrreformacijos jėga. Žinome, kad jau ir prieš tai buvo pastangų iš liuteronų steigti aukštesnę mokyklą, šią idėją energingai bandė įgyvendinti A.Kulvietis, deja, taip pakrypo, kad mūsų pirmieji reformatoriai turėjo keltis į kaimyninę Prūsiją, nes negalėjo savo tikybos plėtoti tuometėje Lietuvoje.

Karaliaučiaus universitetas be mūsų tremtinių disidentų taip pat gal nebūtų buvęs įkurtas tuo metu arba  būtų buvęs kitoks. Iš Lietuvos dėl religinio persekiojimo pabėgę tuometiniai intelektualai evangelikai buvo pirmieji Karaliaučiaus universiteto, įsteigto 1544 m., profesoriai, sustiprinę naujojo universiteto prestižą: A.Kulvietis, dėstęs hebrajų ir graikų kalbas, St.Rapolionis, vadovavęs teologijos katedrai, savo doktoratą gynęsis asmeniškai pas M.Liuterį.

Kalbėdami apie istorinius procesus, mūsų istorikai dažnai pamini, kad Lietuva kai kur buvo atsilikusi nuo to ar kito proceso, o Reformacija Lietuvoje ir kitose Europos šalyse vyko tuo pat metu, nevėlavo.

Radvila Juodasis, vienas tų minčių, veiksmų formuotojų, išsiteko į to meto epochą. Negalima kalbėti apie kažkokį atotrūkį, atsilikimą nuo Vakarų šalių – jau vien tai mums būtų reikšmingas pagrindas paminėti Reformacijos sukaktį.

Reformacijos įtaka svarbi ne tik liuteroniškam paveldui, bet ir apskritai visuomenės raidai ir politiniam tolesniam vystymuisi.

Demokratija, tokia, kaip mes ją šiandien suprantam,  be Reformacijos sunkiai galėčiau įsivaizduoti. Tai yra ir žmogaus asmeninės iniciatyvos, asmeninės atsakomybės pabrėžimas.

Norėtųsi, kad Reformacijos diena būtų tarp atmintinų datų Lietuvoje. Visokių keistų dienų minima Lietuvoje – klasės draugų diena ir pan. Nesakau, kad Reformacijos diena turėtų būti valstybinė šventė ar juolab nedarbo diena, nors, aišku, gražu būtų. Bet bent jau atmintina diena, kad žmonės žinotų. Mes turim pavyzdį, kur gyventojų pasiskirstymo pagal tikėjimą statistika yra labai panaši – tai Slovėnija. Procentiškai panašiai religijos pasiskirstę. Panaši ir istorija kaip mūsų Mažvydo  – į evangelikų tikėjimą perėjęs kunigas Primožas Trubaras  irgi išleido katekizmą, kitus tikėjimui skleisti reikalingus raštus ir tuo pelnė slovėnų literatūros pradininko šlovę. P.Trubaro  jubiliejus Slovėnijoje buvo  paminėtas  labai aukštu valstybiniu lygmeniu, o  spalio 31-oji – Reformacijos diena –   šioje šalyje yra tarp atmintinų datų.

Visuomenei trūksta įsisąmoninimo,  istorinės pajautos. Būtina suvokti, kad visa tai yra mūsų valstybės, mūsų visų istorijos dalis. Tai nėra kažkokios vienos bažnyčios ar žmonių grupelės reikalas. Ir tai ne vien apie Reformaciją kalbant, apskritai apie istorines asmenybes ar įvykius – tai lieka tarsi vien specialistų, ekspertų diskusijų objektas, nėra visuomenės įsitraukimo. Žinoma, mokslininkai, studentai rašo ir kursinius, ir diplominius darbus, taip pat ir Reformacijos temomis, bet norėtųsi didesnės sklaidos visuomenėje. Bandome šviesti visuomenę įvairiais renginiais, kiekvienais metais rengiame Vilniuje Reformacijos dienos minėjimą ir tikimės, kad ateis vis daugiau naujų žmonių.

selonija.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.