Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija bei biržiečių klubas „Krivulė“ gegužės 12 dieną Vilniaus mokytojų namuose pakvietė į Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios kuratoriaus, kultūros mecenato Petro Januševičiaus-Jauniaus (1913 02 17 – 2010 05 02) atminimo vakarą. Pirmoje vakaro dalyje buvo pristatyta Astridos Petraitytės sudaryta knyga „Knygius Petras Jaunius“ – memuarai, archyvinė medžiaga, pažinojusiųjų prisiminimai.
Petras Januševičius gimė ev. reformatų šeimoje Papilio valsčiaus Jokniūnų kaime, Biržų apskrityje. Jau ankstyvoje jaunystėje pradėjo dirbti knygyne, galvojo apie teologijos studijas, svajojo vykti misionieriauti į Afriką ar Aziją. Prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas visus lūkesčius sužlugdė. 1944 m. į Lietuvą vėl įžengus sovietų kariuomenei, kunigo Petro Dagio rūpesčiu Petras Januševičius su žmona Stefute ir dvejų metų dukrele Violeta žvejų kateriu pasiekia Švediją. Tada galvojo, kad traukiasi tik kelioms savaitėms, gal mėnesiams, tad ketverių metų sūnus Algirdas liko pas senelius. Jį vėl pamatys tik po keleto dešimtmečių…
Pokario metais pabėgėliai iš Baltijos šalių Švedijoje nesijautė visiškai saugūs, tad 1949 m. šeima persikėlė į Kanadą, įsikūrė Toronte. Čia 1950 m. Petras įgyvendino dar Švedijoje gimusią idėją – įkūrė leidyklėlę „Baltija“, gyvavusią kelerius metus, joje savo pirmąją knygą „Metūgės“ išleido Birutė Pūkelevičiūtė. Kanadoje P. Jaunius įgilo elektrotechniko specialybę, dirbo radarų statytoju. Uždirbdamas vidutinį atlyginimą, dosniai aukojo lietuviškai veiklai, jo paramos sulaukė ne vienas autorius ir leidėjas. Kanadoje P. Jaunius sukaupė vertingą egzodo bei protestantiškos literatūros biblioteką, kurią parvežęs į Lietuvą dedikavo Reformatų Sinodo bibliotekai, o kol ši atsikurs, pavedė globoti Reformacijos draugijai. Ši biblioteka dabar saugoma Kėdainių krašto muziejuje. 2000 m. mirus žmonai, P. Jaunius galutinai grįžta į Lietuvą, įsikuria Vilniuje. Globojamas sūnaus šeimos, čia praleidžia paskutinįjį gyvenimo dešimtmetį.
Atminimo vakarą pradėjęs Reformacijos draugijos pirmininkas prof. dr. Sigitas Kregždė, P. Jauniaus kraštietis, prisiminė, kaip 1992 m. įsikūrus nekonfesinei Reformacijos istorijos ir kultūros draugijai, ji įgijo dosnų mecenatą – P. Jaunius rėmė draugijos sumanymus, Lietuvos Reformacijos pradininkų paminklo idėją, Lietuvos ev. reformatų naudojamo 1942 m. laidos giesmyno perspausdinimą ir kt.
Doc. dr. Ingė Lukšaitė pasidžiaugė dar viena Reformacijos draugijos inicijuota knyga. Pasak jos, knygos sudarytoja puikiai surinko ir pateikė faktus, knyga yra įdomi ir atskleidžia turiningą P. Jauniaus gyvenimą. Kalbėdama apie šiandienos Lietuvą, I. Lukšaitė pažymėjo, jog valstybėje vyksta nesusikalbėjimas tarp įvairių institucijų, tvyro nihilistinės nuotaikos, emigracija tirpdo jaunimo gretas. I. Lukšaitė paragino šią situaciją palyginti su P. Jauniaus kartos išgyvenimais, bėgant nuo karo baisumų. Kokia tai turėjo būti šeimos tragedija, kai tapo aišku, kad vėl pamatyti artimuosius greičiausiai nebėra jokios vilties…
P. Jaunius buvo atidus kultūrinio gyvenimo stebėtojas ir ne vieno leidinio mecenatas tiek išeivijoje, tiek Lietuvoje. „Nesuklysiu pasakydama, jog dėl tokių žmonių, kaip P. Jaunius, esame gyvi ir išlikome kaip tauta. Jis buvo žinantis darbo vertę, tylus kultūros darbininkas,“ – kalbėjo I. Lukšaitė. Knygos sudarytoja rašytoja Astrida Petraitytė, Vilniaus ev. liuteronų parapijos narė, papasakojo, kad pažintį su P. Jauniumi beveik prieš dešimtį metų nulėmęs atsitiktinumas – žurnale „Naujasis židinys“ perskaitęs jos straipsnį, P. Jaunius ją susirado ir pranešė paskyręs premiją. Pažintis virto bendradarbiavimu ir bičiulyste. Autorė apgailestavo, kad galbūt ne visą P. Jauniaus kultūrinio palikimo reikšmę pavyko suvokti, jam dar esant tarp mūsų, tad viliasi šia iš archyvų gimusia knyga grąžinsianti bent dalį skolos.
Rašytoja Giedra Radvilavičiūtė papasakojo pirmiau susipažinusi su P. Jauniaus dukra Violeta Kelertiene, literatūrologijos profesore, kai 1994-1997 m. su vyru kalbininku Giedrium Subačium gyveno Čikagoje. Su Petru Jauniumi asmeniškai pirmą kartą susitiko tik tada, kai jis jau buvo parvažiavęs į Lietuvą, teko su juo nemažai bendrauti paskutiniaisiais gyvenimo metais.
Knygą išleidusios leidyklos „Apyaušris“ vadovas dr. Mykolas Mikalajūnas, LERB-Unitas Lithuaniae Sinodo prezidentas, pasidalijo mintimis apie mecenatų svarbą knygų, ypač krikščioniškų, leidybai. Vilniaus ev. reformatų parapijos kunigas Raimondas Stankevičius padėkojo knygos sudarytojai ir leidėjams už P. Jauniaus atminimo įamžinimą.
Tarp prelegentų pasisakymų knygos ištraukomis vakarą paįvairino skaitovai – ev. reformatų jaunimo draugijos „Radvila“ nariai Merūnas Jukonis ir Viktorija Liauškaitė. Antroje vakaro dalyje doc. dr. I. Lukšaitė pasidalijo įspūdžiais iš neseniai Vilniuje surengtos tarptautinės mokslinės konferencijos, skirtos S. B. Chilinskio (1631-1668) Biblijos vertimui į lietuvių kalbą. Per penkerius metus išversta Biblija buvo pradėta spausdinti Londone 1660 m., deja, paprašius Lietuvos reformatų sinodą lėšų, susilaukta neigiamo atsiliepimo apie vertimo kokybę. Manoma, kad Sinodo įgaliotinio J. Božimovskio vertinimas galėjęs būti ne visai objektyvus, nes šis pats vertė į lietuvių kalbą Naująjį Testamentą ir turbūt norėjo, kad būtų išspausdintas jo vertimas, taip pat neaišku, į kokių kalbų Biblijos tekstus orientavosi vertinimo komisijos nariai. Chilinskis vertė iš olandų ir hebrajų kalbų, o recenzentai, matyt, lygino su Vulgatos lotyniškuoju ir Dancigo Biblijos (1632 m.) lenkišku tekstu. Šiandien žinomi išlikę tik trys nebaigtos spausdinti Chilinskio verstos Biblijos Senojo Testamento fragmentai.
Vakaro pabaigoje „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas pristatė „Lietuvos valsčių“ šimtatomės monografijų serijos projektą. Šiuo metu jau yra išleisti dvidešimt penki tomai. Į susirinkusiuosius kreipėsi monografijos apie Biržus sudarytojas Arvydas Valionis, prašydamas rengiamai knygai pateikti medžiagos apie krašto istoriją, vietoves ir asmenybes ar kitaip prisidėti. Monografiją apie Biržus ketinama baigti 2013 m.
Atminimo vakarui pasibaigus, grupė jo dalyvių aplankė P. Jauniaus ir urnoje į Lietuvą drauge su juo grįžusios žmonos kapą Vilniuje Sudervės kapinėse.
Kęstutis Pulokas
Autoriaus nuotraukos
