Kun. Gotfrydui Ostermejeriui – 300 metų

IMG_0059Įsiterpusi tarp užpernai valstybės lygmeniu minėtų kun. Kristijono Donelaičio 300-ųjų gimimo metininių ir kitąmet švęsimo Reformacijos 500 metų jubiliejaus, šiemet kukliau, tačiau ne mažiau prasmingai prisimenama dar viena apvali sukaktis – 300 metų, kai gimė kun. Gotfrydas Ostermejeris (1716–1800). Prūsijos mieste Marienburge (dab. Malborkas, Lenkija), gimęs vokietis, kurio giminės šaknys veikiausiai nuvestų į Bavariją, užtikrintai įsiliejo į Mažosios Lietuvos lietuviškąjį kontekstą, mokslinę ir praktinę veiklą.

 Dar studijuodamas Karaliaučiaus universitete teologiją (1737–1740), lietuvių kalbos įgūdžius G. Ostermejeris tobulino mokytojaudamas Verdainės parapijinėje mokykloje pas kunigą Fabijoną Kalavą (vėliau ves šio dukrą Aną Reginą). 1744 m. tapo Darkiemio apskrities Trempų parapijos precentoriumi, 1752 m. buvo ordinuotas ir likusį tarnystės laiką kunigavo Trempuose (dab. Novostrojevas, Kaliningrado sritis). Greta klebono pareigų aktyviai dalyvavo Karaliaučiaus mokslinės karališkosios vokiečių draugijos veikloje, tyrė Mažosios Lietuvos istoriją ir raštiją, bendradarbiavo vokiškoje periodikoje, paskelbė ne vieną veikalą iš prūsų ir lietuvių etnografijos ir mitologijos, kultūros ir bažnyčios istorijos. 1775 m.  parengė iš vokiečių kalbos išverstą 80 puslapių apeigyną su maldų rinkiniu lietuviškų parapijų kunigams Agenda tatai esti suraszimas pagraudennimu ir maldu Lietuvos Baznyczios skaitomu nuog kunigu… Vokiškai parašė lietuvių kalbos gramatiką „Neue littauische Grammatik“ („Nauja lietuvių kalbos gramatika“, 1791), kurios skyriuje „Apie prozodiją“ pirmą kartą pateikė lietuvių poetikos taisykles. Tačiau bene labiausiai kun. G. Ostermejerį išgarsino 1781 m. išleistas naujas giesmynas, kuriame buvo įtrauktos 508 giesmės. Giesmynas sukėlė aštrią polemiką, kurios pagrindinis iniciatorius buvo Pilkalnio kantorius Kristijonas Gotlybas Milkus. Nemaža sukritikuotojo giesmyno tiražo dalis dar Ostermejerio laikais pateko į makulatūrą, šiandien nėra žinomas nė vienas išlikęs šio giesmyno egzempliorius, per antrinius šaltinius mūsų laikus pasiekė tik pusšimtis jo giesmių. Apžvelgdamas pastarąją polemiką, G. Ostermejeris 1793 m.  išleido „Pirmąją lietuviškų giesmynų istoriją“ (vokiečių k.), tai didžiausias ir reikšmingiausias jo darbas, leidžiantis autorių laikyti vienu iš lietuvių literatūros istorijos pradininkų.

 Minint kun. G. Ostermejerio jubiliejų, š. m. balandžio 20-ąją, jo gimimo dieną, Lietuvių literatūros ir tau­tosakos institute Vilniuje surengta mokslinė konferencija Mažosios Lietuvos kunigas, filologas, istorikas: Gotfrydui Ostermejeriui – 300 metų. Drauge su LLTI ją rengė Lietuvių kalbos institutas ir Klaipėdos universitetas.

 Konferenciją pasveikino LLTI direktorius dr. Mindaugas Kvietkauskas, LKI direktorė prof. dr. Elena Jolanta Zabarskaitė ir LELB vyskupas Mindaugas Sabutis, įžangos žodį tarė vienas iš konferencijos organizatorių doc. dr. Mintautas Čiurinskas. Vyskupas pasidžiaugė, kad konferencijos pavadinime G. Ostermejeris pirmiausia įvardintas kunigu, konferencija turėtų priminti ne tik Mažosios Lietuvos paveldo svarbą, bet ir artėjantį Reformacijos jubiliejų.

 Pirmąjį konferencijos pranešimą skaitė Klaipėdos universiteto HMF Baltistikos centro vyresnysis mokslo darbuotojas kun. doc. habil. dr. Darius Petkūnas: „Ostermejerio“ 1775 metų agenda – paskutinė unikali lietuviška Prūsijos kunigaikštystės liuteroniška agenda“.  Žinia, 1817 m. švenčiant Reformacijos 300 metų jubiliejų, Prūsijos karaliaus Frydricho Vilhelmo III įsaku šios valstybės liuteronai ir reformatai bus sujungti į vadinamąją Prūsijos bažnyčių uniją, taigi vėlesnės agendos nutols nuo ortodoksinės liuteronybės. 1775 m. išleista antroji Prūsijos kunigaikštystės lietuviškai kalbančios Liuteronų Bažnyčios agenda vadinama „Ostermejerio“, nes pastarasis atliko kai kuriuos 1730 m. agendos teksto pataisymus. Kunigo D. Petkūno pranešime apibūdintos „Ostermejerio agendos“ parengimo aplinkybės, apžvelgtas jos turinys bei to meto bažnyčios reakcija į naująją liturginę knygą, jos teologinius ir lingvistinius niuansus.

 Dr. Liucija Citavičiūtė pranešime „Gotfrydas Ostermejeris ir lietuvių kalbos teisių gynėjas  jo sūnus Zygfrydas Ostermejeris“ apžvelgė svarbiausius kun. G. Ostermejerio darbus ir jo jauniausiojo, vienintelio išgyvenusio, sūnaus kun. Z. Ostermejerio (1759–1821) pastangas ginti lietuvybę ir lietuvių kalbos teises.

 KU magistras Darius Barasa kėlė klausimą „Ar galėtume Gotfrydą Ostermejerį vadinti istorijos diletantu?“ Lyginat su to meto pripažintais istorikais, G. Ostermejeris pasižymėjo savitu požiūriu į praeities tyrimus ir šaltinius. Į prelegento svarstymus atsiliepusi doc. dr. Ingė Lukšaitė atkreipė dėmesį į G. Ostermejerio novatoriškumą kultūros istorijos aspektu: juk iki tol istorijos mokslas iš esmės tyrinėjo valdovų gyvenimą ir karus, kultūros istorikai atsigręžia į tautą, kultūros procesus.

 Istorinius bei kalbinius klausimus gvildeno ir kiti pranešėjai: prof. dr. Grasilda Blažienė (LKI) „Povilas Ruigys ir Gotfrydas Ostermejeris“, doc. dr. Vilma Zubaitienė (VU) „G. Ostermejerio gramatikos (1791) leksika ir jos šaltiniai“, habil. dr. Ona Aleknavičienė (LKI) „Lietuvių frazeologizmai lituanistiniuose G. Ostermejerio veikaluose“, dr. Rolandas Kregždys (LKI) „G. Ostermejerio Kritischer Beytrag zur Altpreußischen Religionsgeschichte (1775) teonimų etimologiniai svarstymai“, dr. Mindaugas Šinkūnas (LKI) „G. Ostermejerio Širdingas pagraudenimas (1781)“, Vilija Gerulaitienė (LII) „G. Ostermejeris kaip himnologas“, dr. Inga Strungytė-Liugienė (VU) „G. Ostermejerio giesmyno (1781) šaltinių identifikavimo problema“, dr. Žavinta Sidabraitė (KU, LLTI) „Šviečiamojo amžiaus emancipacijos apraiškos Kristijono Gotlybo Milkaus ir Gotfrydo Ostermejerio polemikoje“.

 Iš kitų išsiskyrė kaliningradiečio dr. Romano Širouchovo (VU) pranešimas „Prūsų periodo pasaulis“, kuriame vieno pažintinio projekto kontekste glaustai apžvelgta baltistikos (plačiąja prasme) padėtis Kaliningrado srityje. Įdomi detalė nuskambėjo V. Gerulaitienės pranešime – pernai rudenį Vokietijoje į Amžinybę iškeliavęs kun. dr. Jürgen Henkys (1929 Kryžiavoje, dab. Krasnotorovka, – 2015 Berlyne), buvo tiesioginis G. Ostermejerio palikuonis. Apie savo genealoginius ryšius su G. Ostermejeriu teologijos profesorius, vienas Vokietijos evangelikų giesmyno rengėjų, sužinojęs tik paskutiniaisiais gyvenimo metais. Jo brolis Reinhard Henkys (1928 Nidoje – 2005 Pasevalke) buvo Vokietijoje žinomas evangelikų publicistas.

 Konferenciją baigė Utenos r. pedagogų literatūrinė kompozicija pagal G. Ostermejerio verstą, atskira knygele 1781 m. išleistą giesmę „Širdingas pagraudenimas“. Kompoziciją uteniškiai netrukus pristatys Karaliaučiaus krašte.

 Konferencijos išvakarėse LMA Vrublevskių bibliotekos Tado Vrublevskio skaitykloje atidaryta Gotfrydo Ostermejerio 300-osioms gimimo metinėms skirta paroda, kurioje eksponuojami bibliotekos Retų spaudinių skyriuje saugomi G. Ostermejerio leidinių originalai bei kopijos, fragmentai iš G. Ostermejerio rankraščių, vaizdinė medžiaga iš bibliotekos atvirukų rinkinių bei kiti objektai. Parodą aplankyti galima iki birželio 15 d.

                                                                          Kęstutis Pulokas
                              „Lietuvos evangelikų kelias“, 2016 Nr.4-5

Konferenciją sveikina vysk. Mindaugas Sabutis. Kęstučio Puloko nuotr.

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *