Kovo 31 d. Baltarusijos muziejuje “Myro pilies kompleksas“ buvo atidaryta tarptautinė paroda, pavadinta „Kunigaikščių Radvilų brangenybės Myro pilies lobyne“. Išties tai tos pačios Biržų krašto muziejaus inicijuotos parodos, startavusios Biržuose praėjusių metų liepos 31 d., atvertos lankytojams Biržų miesto šventės metu, skirtos pusbroliams Mikalojams Radviloms – Rudajam ir Juodajam, tęsinys. Perbnai paroda buvo eksponuota trijuose Lietuvos muziejuose: Biržų krašto muziejuje “Sėla”, Kėdainių krašto muziejuje ir Nacionaliniame Lietuvos dailės muziejuje (Radvilų rūmuose Vilniuje), o 2016 m. nuo vasario mėnesio svečiavosi Nacionaliniame Baltarusijos istorijos muziejuje.
Myro pilyje paroda buvo pervardinta, nes toks pavadinimas labiau tiko: ji buvo išeksponuota viename iš Myro pilies bokštų. Nedidelėje kompaktiškoje patalpoje ji išties atrodo įspūdingai – kaip pats didžiausias turtas lobyne, juolab, kad kiekvienas parodos eksponatas iš tiesų turi savo vertę (XVII a. kokliai su kunigaikščių Radvilų herbais, titulus žyminčiomis raidėmis, inicialais, monogramomis), tačiau daugiausiai dėmesio susilaukė garsioji Brastos arba Radvilų Biblija. Jos tėra išlikę tik 2 egzemplioriai dabartinėje Baltarusijos teritorijoje, tad kolegas muziejininkus labiausiai stebino, kad Biržų muziejuje jos saugomos net dvi, ir parodai buvo atvežta pilna Biblija – su išsaugotu originaliu tituliniu lapu.
Keliaujanti paroda, startavusi pavadinimu „Pusbroliai Mikalojai (Rudasis ir Juodasis) Radvilos – didingos kunigaikščių epochos pradžia“, kiekviename muziejuje atrodė vis kitaip, įgaudavo vis kitą prasmių lauką, nes būdavo eksponuojama kiekvieno muziejaus ekspozicijos kontekste. Nukeliavusi iki galutinio taško ji pakito ir kiekybiškai, ir kokybiškai. Pradiniame variante parodą sudarė trijų Lietuvos (Biržų krašto muziejaus „Sėla“, Kėdainių krašto muziejaus ir Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų), dviejų Baltarusijos (Nacionalinio istorijos muziejaus ir muziejaus „Myro pilies kompleksas“) ir vieno Lenkijos (Palenkės Bialos) muziejų artefaktai. Eksponuojant Baltarusijoje parodoje nebeliko Palenkės Bialos muziejaus eksponatų, į Myro pilį taip pat nebuvo pervežti istoriniai ginklai iš Nacionalinio Baltarusijos istorijos muziejaus, eksponuoti parodoje kituose muziejuose, tačiau parodą papildė ir keletas koklių iš Nesvyžiaus pilies kolekcijos.
Parodą pervežti ir eksponuoti Baltarusijos muziejuose pavyko, kadangi šį projektą iš dalies parėmė Lietuvos kultūros taryba. Gauta finansinė parama suteikė galimybę ne tik pervežti parodą į kaimyninę šalį, bet ir visų trijų Lietuvos muziejų atstovams dalyvauti parodos atidarymuose, kur galėjo pristatyti parodos koncepciją ir į parodą atvežtus autentiškus unikalius eksponatus. Bendradarbiaujant su Baltarusijos muziejų kolegomis gimė naujų idėjų, kaip toliau muziejai galėtų bendradarbiauti, kviesdami muziejų lankytojus keliauti tarptautiniu kunigaikščių Radvilų keliu. Jau kitiems metams planuojama nauja tarptautinė paroda iš Nacionalinio Baltarusijos dailės muziejaus fondų, kuri taip pat turėtų būti eksponuojama ne viename Lietuvos muziejuje. O gidų-edukatorių komandos iš Myro pilies turėtume sulaukti dar šiais metais, jie planuoja atvykti į Liepos 6-ąją Biržų krašto muziejuje „Sėla“ rengiamą dvarų kultūros puoselėtojų sąskrydį. Taip pat galimybių bendradarbiauti ieško ir Nacionalinis Baltarusijos literatūros muziejus, kurio komanda praeitą vasarą lankėsi Biržų muziejuje ir išsivežė iš jo pačius geriausius įspūdžius.
Pačius geriausius įspūdžius parsivežėme iš Baltarusijos ir mes: buvome labai šiltai ir draugiškai sutikti, muziejaus šeimininkai negailėjo svečiams dėmesio, supažindino su muziejaus ekspozicija, kitą dieną palydėjo į Nesvyžiaus pilį.
Edita LANSBERGIENĖ „Sėlos“ muziejaus direktoriaus pavaduotoja
„Biržiečių žodis“