Š.m. birželio 23 d. (pirmadienį) 13 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) atidaroma paroda „Lietuvos vėliavą iškėlus. Žemės banko Klaipėdos skyriaus direktoriaus Petro Šerno ir jo šeimos gyvenimo kelias“. Lankytojams pristatomos fotografijos, dokumentai, atspindintys Petro Šerno ir jo šeimos gyvenimą, aktyvią profesinę bei visuomeninę veiklą. Svarbią ekspozicijos dalį sudaro Petro Šerno dukros Irenos Šernaitės-Meiklejohn surinkta medžiaga apie Toronto lietuvių bendruomenės veiklą. Apsilankiusieji parodoje taip pat galės pamatyti ir Šernų šeimos relikviją – didžiulę 370×225 cm Lietuvos trispalvę, kuri plazdėjo prieš karą ant jų gyvenamojo namo stiebo, buvo išsaugota karo metais ir prieš kelerius metus perduota muziejui.
Renginyje dalyvaus Klaipėdos universiteto Garbės daktaras prof. dr. Valentinas Šernas (JAV), Klaipėdos universiteto Istorijos katedros profesorius dr. Vygantas Vareikis.
Paroda muziejuje veiks iki rugsėjo 13 d.
Parodos kuratorė – Istorijos skyriaus vedėja Zita Genienė, tel. 8 46 410525
Parodos organizatorius – Mažosios Lietuvos istorijos muziejus
Parodos partneris – Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas
Plačiau:
Petras Šernas (1897–1988) gimė ir augo Biržų evangelikų reformatų Jokūbo Šerno ir Elžbietos Puodžiūnaitės-Šernienės šeimoje. Pirmojo pasaulinio karo metais Voroneže baigė komercinę gimnaziją. Grįžęs į Lietuvą 1918–1922 m. tarnavo Lietuvos Respublikos kariuomenėje karo valdininku. Baigęs tarnybą 1922–1925 m. Berlyno universitete studijavo ekonomiką ir komerciją. Grįžęs ėmė dirbti Žemės banke Kaune. 1927 m. Petras Šernas paskirtas Žemės banko įgaliotiniu Klaipėdoje, 1931 m. įsteigus banko skyrių, paskirtas jo direktoriumi, juo buvo iki Klaipėdos krašto aneksijos 1939 m. Jam vadovaujant Žemės bankas tapo vienu didžiausiu Klaipėdos krašte. Klaipėdoje Petras Šernas sukūrė šeimą: vedė Eriką Trumpjonaitę, susilaukė keturių vaikų. Uostamiestyje Petras Šernas aktyviai dalyvavo lietuvių visuomeninėje veikloje, dėstė ekonomiką Klaipėdos prekybos institute. 1941 m. kartu su šeima nacių ištremtas į Karaliaučių, 1943 m. – į Dresdeną. Pasibaigus karui atsidūrė Vokietijoje, Groshezepės (Gross Hesepe) perkeltųjų asmenų stovykloje. Nuo 1949 m. su šeima gyveno Kanadoje, Toronte.
Parodą sudaro dvi temos. Pirmoji skirta Petro Šerno ir jo šeimos gyvenimui Klaipėdoje. Stenduose lankytojai išvys fotografijas ir dokumentus, pasakojančius apie Petro Šerno gyvenimą ir veiklą Klaipėdoje, darbą Žemės banko Klaipėdos skyriuje. Pirmą kartą publikuojamose fotografijose užfiksuotos Šernų šeimos kasdienybės akimirkos: vaikų krikštynos, gimtadieniai, Kalėdų šventės, šeimos gyvenimas Smiltynės vasarnamyje. Lankytojus turėtų sudominti fotografijos, iliustruojančios tragišką bei sunkų šeimos gyvenimo laikotarpį Vokietijoje, Groshezepės (Gross Hesepe) perkeltųjų asmenų stovykloje. Apsilankiusieji parodoje galės pamatyti ir Šernų šeimos relikviją – didžiulę Lietuvos trispalvę, kuri plazdėjo prieš karą ant Šernų gyvenamojo namo stiebo, buvo išsaugota karo metais ir prieš kelerius metus perduota muziejui. Taip pat eksponuojami Erikos Šernienės senelės Elzės Trumpjonienės XIX a. pab. asmeniniai daiktai.
Antroje parodos dalyje bus galima susipažinti su Toronto lietuvių bendruomenės veikla, kurioje iki pat šiol aktyviai dalyvauja visi šeimos nariai. Šioje ekspozicijoje pristatomą medžiagą surinko Petro Šerno dukra Irena Šernaitė-Meiklejohn.
Dalyvavimas renginyje nemokamas.
Nuotraukoje: Petro Šerno šeima. Torontas, 1949 m. Iš kairės: jaunesnysis sūnus Valentinas, sūnus Gytis, Petras Šernas, jaunesnioji dukra Irena, žmona Erika Šernienė, dukra Aldona.