Mažosios ir Didžiosios Lietuvos ev. liuteronų lietuvių raštijos veikėjų ir kiti jubiliejai 2010 m. (4)

XVI a. pr. gimė Bernardas Holtorpijus, poetas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, vėliau Frankfurto prie Maino universiteto profesorius. „Elegijos mirus Šviesiausiam vyrui daktarui Stanislovui Rapolioniui…“ („Elegia de obitu Clarissimi viri Stanislai Rapagelani…“, 1545 m.) autorius.

Mirė po 1577 m.

Apie 1510 m. Zobalatyje (Baltarusija) gimė Jurgis Zablockis, giesmių vertėjas. Studijavo Krokuvos, Wittenbergo, Karaliaučiaus universitetuose, mokė didikų vaikus. Išvertė giesmių, kurių dvi išspausdintos M. Mažvydo katekizme ir giesmyne.

Mirė 1563 m. Tübingene (Vokietija).

Apie 1510 m. Karaliaučiuje gimė Jonas Kirtoforas, kunigas, Martyno Mažvydo bendradarbis, giesmės vertėjas, Karaliaučiaus universiteto profesorius.

Mirė 1582 II 21 Karaliaučiuje ten pat (*MLE, 2, 109).  

Apie 1515 m. greičiausiai Pabėtuose (Žuvininkų aps.) gimė Abelis Vilis, vertėjas. Kunigavo. Išvertė į prūsų kalbą M. Liuterio mažąjį katekizmą („Stas Likuts Catechismus…“, 1561 m.).

Mirė tarp 1583-1593 m. Karaliaučiuje. 

Apie 1520 m. rytų Lietuvoje gimė Stanislovas Marcijanas (Musa), giesmių vertėjas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo. Viena jo išversta giesmė išspausdinta M. Mažvydo giesmyne.

Mirė greičiausiai 1584 m. Lazdynuose (Pilkalnio aps.) (*MLE, 2, 734).

Apie 1520 m. Žemaitijoje (spėjama, kad Šilutės r. Švėkšnos–Gardamo (2007 m. pastatytas stogastulpis) – Žemaičių Naumiesčio (2007 m. t. p. pastatytas stogastulpis) areale) gimė Martynas Mažvydas, pirmosios lietuviškos knygos „Katekizmuso prasti žodžiai“ (1547) parengėjas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo Ragainėje. Dar išleido „Giesmę šv. Ambraziejaus“ (1549), „Formą krikštymo“ (1559), parengė giesmyną „Giesmės krikščioniškos“ (d. 1 išl. 1566, d. 2 – 1570) ir maldyną „Parafrazis“ (1574?). 1998 II 19 Ragainėje (dabar Neman) prie buv. bažnyčios pritvirtinta memorialinė lenta M. Mažvydui.

Mirė 1563 V 21 Ragainėje (*MLE, 2, 824–826).

Apie 1525 m. Žemaitijoje, greičiausiai Varniuose, gimė Tomas Gedkantas, giesmių vertėjas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo. Viena jo išversta giesmė išspausdinta M. Mažvydo giesmyne.

Mirė po 1566 m. Širvintoje (Pilkalnio aps.) (*MLE, 1, 438). 

Apie 1525 m. Žemaitijoje gimė Augustinas Jomantas, giesmių eiliuotojas, vertėjas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo. Parašė ir išvertė giesmių ir psalmių (išsp. M. Mažvydo ir L. Zengštoko giesmynuose), buvo pradėjęs versti Bibliją.

Mirė 1576 m. Ragainėje (*MLE, 1, 646). 

Apie 1525 m. Lietuvoje gimė Baltramiejus Vilentas, giesmių eiliuotojas, vertėjas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, buvo šio miesto lietuvininkų bažnyčios kunigas. Išvertė M. Liuterio mažąjį katekizmą („Enchiridion“, 1575 m.), „Evangelijas ir epistolas“, 1579 m., paskelbė M. Mažvydo giesmyną.

Mirė 1587 IV ar V Karaliaučiuje.

Apie 1530 m. greičiausiai Lietuvoje gimė Mikalojus Blotnas vyresnysis, giesmių eiliuotojas. Kunigavo. Viena jo giesmė išspausdinta M. Mažvydo ir L. Zengštoko giesmynuose.

Mirė 1587 III Pilupėnuose (Stalupėnų aps.) (*MLE, 1, 187). 

Apie 1540 m. Vėluvoje gimė Jonas Bylaukis vyresnysis, vienas iš spėjamų Wolfenbüttelio postilės autorių. Mokytojavo, kunigavo.

Mirė 1603 X 5 Jurbarke (Maž. Lietuva) (*MLE, 1, 174). 

1540 m. įsteigta Žeimelio ev. liuteronų parapija. 1786 X 8 padėtas dabartinės mūrinės bažnyčios kampinis akmuo, o 1793 IX 29 ji pašventinta.

Apie 1550 m. Kaukėnuose (Pakalnės aps.) gimė Aleksandras Raduinionis, Rodūnionis, jaunesnysis, giesmių vertėjas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo. Jo versta giesmė išspausdinta L. Zengštoko giesmyne, J. Bretkūno postilės ir Biblijos vertimo tikrintojas.

Mirė 1591 ar 1592 m. ten pat. 

Apie 1550 m. Maž. Lietuvoje gimė Danielius Gaidys, kunigas, vienas iš J. Bretkūno postilės ir Biblijos vertimo tikrintojų.

Mirė tarp 1601-1607 m. Laukiškoje (Labguvos aps.) (*MLE, 1, 412). 

Apie 1550 m. Westfalijoje (Vokietija) gimė Patroklas Velveris, vienas iš spėjamų Wolfenbütelio postilės autorių. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo.

Mirė 1598 m. Tilžėje. 

Apie 1550 m. Maž. Lietuvoje gimė Paulius Oderbornas, paskelbęs „Didžiojo Maskvos kunigaikščio Ivano Vasiljevičiaus gyvenimą“ („Joannis Basilidis Magni Mascoviae Ducis vita“, 1585 m.). Studijavo Rostocko universitete, kunigavo Vilniuje(?), Kaune, Rygoje, Jelgavoje.

Mirė 1604 m. Jelgavoje (Latvija).

1550 m. Kaune pradėtas skelbti Dievo žodis pagal nepakeistą Augsburgo tikėjimo išpažinimo raštą. Parapija įsikūrė 1558 metais ir parapijos ganytojišką darbą pradėjo kunigas Zommer. Jis tarnavo iki 1570 metų. Po jo Kauno parapijoje tarnavo kunigas Bampf ir vėliau kunigas Paulius Oderbornas. 1682 IX 22 padėtas dabartinės bažnyčios kampinis akmuo. 

1565 m. mirė Jonas Hopijus, „Laidotuvių kalbos mirus… Abraomui Kulviečiui“ („Oratio funebris in obitum… Abrahami Culvensis…, 1547 m.“) autorius. Profesoriavo Karaliaučiaus universitete.

Gimė XVI a. pr. 

Apie 1580 m. Įsrutyje gimė Jonas Hopneris, jaunesnysis, eiliuotojas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo. Parašė epitalamą lotynų ir lietuvių kalbomis „Kristups yra vardas tavo“ (1634 m.), skirtą Kristupo Pretorijaus magistro laipsnio promocijos proga.

Mirė 1637 m. Klaipėdoje (*MLE, 1, 574).

1590 m. Schwerine (Vokietija) gimė Jonas Lėmanas, vyresnysis, eiliuotojas. Mokytojavo, kunigavo. Parašė lietuviškai epitalamą „Jog venčiavonystės stonas…“ (1643 m.), skirtą Verdainės kunigo Vilhelmo Martinio vestuvių proga.

Mirė 1664 m. Klaipėdoje (*MLE, 2, 574). 

Apie 1590 m. Ragainėje gimė Burhardas Lobelis, ruošęs giesmes D. Kleino giesmynui. Studijavo Karaliaučiaus universitete, mokytojavo, kunigavo.

Mirė 1648 ar 1653 m. Kraupiške (Ragainės aps.) (*MLE, 2, 678).

1595 m. Rusnėje mirė Mikalojus Siautila, kunigas, J. Bretkūno Biblijos vertimo koreguotojas.

Gimė prieš 1533 m. Žemaitijoje. 

Po 1600 m. greičiausiai Lietuvoje mirė Albertas Striška, mokytojas, J. Bretkūno Biblijos vertimo koreguotojas.

Gimė apie XVI a. vid. Rytų Lietuvoje. 

Apie 1605 m. Tilžėje gimė Jonas Kleinas, giesmių eiliuotojas. Trys jo verstos giesmės išspausdintos D. Kleino giesmyne. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo.

Mirė 1662 m. Katniavoje (Stalupėnų aps.) (*MLE, 2, 678).

Apie 1610 m. Ragainėje gimė Jonas Hurtelijus, giesmių eiliuotojas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo. Buvo sudaręs giesmynėlį, iš kurio apie 30 giesmių paskelbta D. Kleino giesmyne (1666 m.).

Mirė 1666 m. ten pat (*MLE, 1, 435). 

1610 m. Reinerze (Silezija, dab. Lenkija) gimė Jonas Partatijus, giesmių eiliuotojas, leksikografas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo. Viena jo giesmė paskelbta 1753 m. giesmyne, sudarė lietuvių ir graikų kalbų lyginamąjį žodynėlį, kurs neišliko.

Mirė 1646 X Laukiškoje (Labguvos aps.) (*MLE, 3, 435). 

Apie 1620 m. gimė Fridrichas Vitikas, kunigas, giesmių vertėjas. Kelios jo giesmės paskelbtos D. Kleino giesmyne (1666 m.).

Mirė 1662 VII 9 Karaliaučiuje. 

1625 m. Įsrutyje mirė Kristupas Šteinas, padėjęs J. Rėzai parengti „Psalterą Dovydo“. Ši knyga davė pradžią bendrinei rašomajai kalbai Prūsijoje, kuri parengė dabartinės lietuvių bendrinės kalbos ištakas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo.

Gimė apie 1582 m. Enciūnuose (Stalupėnų aps.).

Apie 1630 m. Norkaičiuose (Šilutės aps.) gimė Mykolas Gaidys, giesmių eiliuotojas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo. Parašė giesmių, talkino D. Kleinui ruošiant giesmyną.

Mirė 1689 m. Rusnėje (*MLE, 1, 412).

1630 m. Pilupėnuose (Stalupėnų aps.) mirė Mykolas Sapūnas, vienas iš spėjamų Wolfenbütelio postilės autorių. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo.

Gimė apie 1553 m. Bartuose (Tilžės aps.). 

1630 m. Pilupėnuose (Stalupėnų aps.) mirė Mykolas Sapūnas (Sappun), ev. liuteronų kunigas, Mažosios Lietuvos raštijos darbuotojas, spėjamas 1573 m. postilės perrašinėtojas.

Gimė apie 1553 m. Bartuose (Tilžės aps.). 

1634 ar 1635 m. Ragainėje mirė Jurgis Beselmanas, padėjęs J. Rėzai parengti „Psalterą Dovydo“. Ši knyga davė pradžią bendrinei rašomajai kalbai Prūsijoje, kuri parengė dabartinės lietuvių bendrinės kalbos ištakas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo Tauragėje ir Ragainėje.

Gimė apie 1592 ar 1595 m. Tilžėje (*MLE, 1, 169). 

Apie 1640 m. Užupėnuose (Gumbinės aps.) gimė Jokūbas Perkūnas vyresnysis, giesmių eiliuotojas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo. Viena jo giesmė išspausdinta 1685 m. giesmyne.

Mirė 1709 m. Išdaguose (Gumbinės aps.) (*MLE, 3, 532). 

1640 m. Įsrutyje mirė Petras Kleikys, kunigas, superintendentas, padėjęs J. Rėzai parengti „Psalterą Dovydo“. Ši knyga davė pradžią bendrinei rašomajai kalbai Prūsijoje, kuri parengė dabartinės lietuvių bendrinės kalbos ištakas.

Gimė 1574 m. Klaipėdoje (*MLE, 2, 228). 

1640 m. Stalupėnuose mirė Jurgis Virčinskis, padėjęs J. Rėzai parengti „Psalterą Dovydo“. Ši knyga davė pradžią bendrinei rašomajai kalbai Prūsijoje, kuri parengė dabartinės lietuvių bendrinės kalbos ištakas. Studijavo Karaliaučiaus ir Wittenbergo universitetuose, kunigavo.

Gimė apie 1586 m. Žabynuose (Darkiemio aps.). 

1650 m. Kėdainiuose mirė ev. liuteronas, karo inžinierius, filosofijos ir medicinos mokslų daktaras Adomas Freitagas. 2008 XII 13 Kėdainiuose ant Šviesiosios gimnazijos sienos, minint jo 400–ąsias gimimo metines, atidengta paminklinė lenta.

Gimė 1608 m. Torunėje. 

1655 V Nibudžiuose (Gumbinės aps.) mirė Andrius Krauzė, kunigas, kalbos ir senienų tyrinėtojas. Turėjo rankraštinį vokiečių–lietuvių kalbų žodyną, galimas dalykas, buvo jo autorius.

Gimė XVI a. II pusėje greičiausiai Maž. Lietuvoje (*MLE, 2, 313).

Po 1655 m. mirė Frydrichas Lobelis, vertėjas, studijavo Karaliaučiuje ir Leidene.

Gimė 1624 m. Ragainėje.

1685 m. Klaipėdoje gimė DovydasVilkas, paskelbęs lietuvišką epitalamą (1704 m.) ir lietuviškų poterių tekstą (1715 m.). Studijavo Karaliaučiaus universitete, išvykęs į Angliją ėjo aukštas bažnytines pareigas.

Mirė 1745 m. Anglijoje. 

1705 m. Klaipėdoje gimė Jonas Richteris, leksikografas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, dėstė lietuvių kalbos seminare Halėje, kunigavo. Sudarė rankraščiu likusį vokiečių–lietuvių k. žodyną.

Mirė 1754 XI 14 Klaipėdoje. 

1705 m. (1706 ar 1709 m.) pastatyta mūrinė Kintų ev. liut. bažnyčia. Po II pasaulinio karo parapija užregistruota 1948 VIII 27, pamaldos vyksta 1908 m. pastatytuose parapijos namuose. Pati bažnyčia 1990 m. atiduota katalikams(?!). 

1710 m. Tilžėje mirė Jonas Šulcas, vertėjas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo. Išvertė Ezopo pasakėčių (1706 m.).

Gimė 1684 m. Katniavoje (Stalupėnų aps.).

Apie 1725 m. Valtarkiemyje (Gumbinės aps.) gimė Povilas Frydrichas Ruigys, kalbininkas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, dėstė lietuvių kalbos seminare, ilgai gyveno Rygoje. Išleido „Lietuvių kalbos gramatikos pradmenis“ vokiečių kalba.

Mirė 1781 m. Karaliaučiuje. 

Apie 1730 m. Maž. Lietuvoje gimė Jonas Melankaitis, giesmių vertėjas, mokytojas.

Mirė 1795 m. Mielkiemyje (Stalupėnų aps.) (*MLE, 3, 51).

1730 m. Tilžėje mirė Jobas Naunynas, redagavęs N. Testamento 1727 m. leidimą, vertęs Bibliją. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo.

Gimė apie 1672 m. Ragainėje (*MLE, 3, 247).

1740 m. Kalnininkuose (Pakalnės aps.) gimė Jonas Frydrichas Pušys, giesmių eiliuotojas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo. Parengė giesmių rinkinį „Kelios šventos giesmelės“ (1820 m.).

Mirė 1801 V 5 Pilkalnyje (*MLE, 3, 813).

1750 m. Želvuose (Įsruties aps.) mirė Kristijonas Štimeris, giesmių eiliuotojas, vertėjas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo. Sueiliavo giesmių (išsp. 1732 m. giesmyne), išvertė dalį 1735 m. Biblijos.

Gimė 1671 VII 22 Įsrutyje.

Apie 1760 m. Varskiliuose (Pakalnės aps.) gimė Henrikas Ibšas (Huebsch), padėjęs L. Rėzai rengti Biblijos leidimą (1816). Studijavo Karaliaučiaus universitete, mokytojavo, kunigavo.

Mirė 1814 X 19 Nemerkiemyje (Gumbinės aps.) (*MLE, 1, 579, 576).

Apie 1775 m. Nidoje (Kuršių nerija) gimė Kristijonas Endrikis Mertikaitis, giesmių vertėjas ir kūrėjas. Mokytojavo, buvo sakytojas. Sudarė daug kartų leistą giesmyną „Visokios naujos giesmės“ (1800 m.).

Mirė prieš 1856 m. (*MLE, 1, 364, 566).

Apie 1780 m. Klaipėdoje ar jos apylinkėse gimė Teodoras Benjaminas Tilas, užrašęs lietuvių liaudies poezijos L. Rėzos „Dainoms“ (1825 m.). Studijavo teisę Karaliaučiaus universitete, tarnavo juridinėse įstaigose.

Mirė po 1825 m. greičiausiai Klaipėdoje.

Apie 1780 m. Maž. Lietuvoje gimė Kristupas Bedarfas, precentorius, užrašęs lietuvių liaudies dainų L. Rėzos „Dainoms“ (1837 m.).

Mirė po 1838 m. (*MLE, 1, 159).

1800 m. (spėjama) įsteigta Žvyrių (Skirsnemunės) ev. liut. parapija.  Apie 1800 m. minima mokyklėlė prie Žemaičių Naumiesčio ev. liut. surinkimo.

1800 m. grafo Zubovo dvaro prievaizdas dovanojo Šiaulių ev. liut. parapijai sklypą su namu. Pirmasis parapijos kunigas FridrichasVilhelmasSkubovius(tarnavo 1801–1815 m.). 1854 metais komisija priėmė naujai pastatytą mūrinę bažnyčią, kuri po II pasaulinio karo valdžios atimta, o vėliau ir nugriauta.

Apie 1810 m. Žiliuose (Ragainės aps.) gimė Mauras Pucas, 1851 m. redagavo Tilžėje ėjusį periodinį leidinį „Lietuviškas prielaiškas“. Mokytojavo, 1851 m. emigravo į JAV.

Mirė po 1852 m. JAV (*MLE, 3, 797-798). 

Apie 1840 m. Aulavėnuose (Įsruties aps.) mirė Jonas Fridrichas Hertellis, vertėjas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo. Bandė versti į lietuvių kalbą vokiečių poetus, užrašinėjo lietuvių liaudies dainas. 

Gimė 1769 IX 4 Rummelsburge (Pomeranija, dab. Lenkija) (*MLE, 1, 364, 566). 

1845 m. įsteigta Smalininkų ev. liut. parapija. 1989 IX 27 atsikūrusi parapija 2004 XI 6 įsirengė naujus maldos namus viename iš parapijos pastatų. 1878 XI 13 pašventinta bažnyčia su 30 m aukščio bokštu, kuriame virš įėjimo buvo įstatyta balta laiminanti Kristaus skulptūra, 1944 m. apgriauta, pokario metais visai sugriauta. 

1850 m. pašventinta Žagarės ev. liut. bažnyčia, kurią pastatė grafas Medemas savo dvare už 1,5 kilometro nuo miestelio. Per II pasaulinį karą Žagarės bažnyčia sudegė, o sienas gyventojai išardė ir plytas panaudojo savo namų individualiai statybai.

Apie 1850 m. Įsrutyje mirė Vilhelmas Teodoras Šimelpenigis, užrašęs lietuvių liaudies dainų L. Rėzai. Studijavo Karaliaučiaus universitete, mokytojavo, kunigavo.

Gimė 1787 m. Ragainėje. 

1865 m. pašventinta Alkiškių ev. liut. dabartinė mūrinė bažnyčia, kuriai 1861 m. padėtas kertinis akmuo. 1829 m. kunigas Hermanas Konradas Šulcas pašventino pirmąją medinę bažnyčią. 1933 m. įforminta savarankiška parapija. 

Prieš 1870 m. gimė Kristupas Giedraitis, vertėjas, Maž. Lietuvos spaudos veikėjas.

Mirė po 1940 m. greičiausiai Gumbinėje (*MLE, 1, 472).

1870 m. įsteigta savarankiška Rukų ev. liut. parapija, 1886 VII 11 pašventinta dabartinė raudonų plytų bažnyčia. 

1885–1886 m. Karaliaučiuje leistas pirmasis lietuvių politinis laikraštis „Žiūronas“, red. Ch. Kibelka. 

1890 m. pastatyta Jurbarko ev. liut. medinė bažnyčia, turinti 500 sėdimų vietų. Maldos namai buvo pastatyti 1851 m. 1900 m. Jurbarke buvo pastatytas mūrinis klebonijos pastatas, o 1905 m. buvo pastatyti kiti ūkio trobesiai: mūriniai tvartai ir medinis kantoratas. 1952 m. bažnyčia uždaryta ir paversta sandėliu, vėliau – gyvenamuoju namu. 1994 m. pradėta statyti nauja mūrinė bažnyčia.

1895 m. įkurta Natkiškių parapija. 1904 XI 29 pašventinta didinga mūrinė neogotikinė bažnyčia (1903 IX 4 padėtas jos kertinis akmuo). Bažnyčios bokštas 1944 m. numuštas, o po karo pastatas visiškai nugriautas. 1993 V 31 pašventinta dabartinė Natkiškių ev. liuteronų bažnyčia, įrengta buv. klebonijoje (*MLE, 3, 222). 

1900–1901 m. Bitėnuose leistas mėnraštis „Saulėteka“, red. A. Bruožis, vėliau M. Jankus.

1900 m. Klaipėdoje leistas „Lietuviškos ceitungos“ priedas „Lietuvos ūkininkas“, red. A.  Jodaitis. 

1900 m. jau veikė Margiškių surinkimas ir maldos namai, o 1911 I 1 (sen. st.) įsteigta Sartininkų ev. liut. parapija – Tauragės filija. 1934 m. pašventinta dabartinė medinė bažnyčia.

1900 m. pastatoma nedidukė medinė, laikina Ramučių ev. liut. bažnytėlė

1905 m. įsteigta Vanagų ev. liut. parapija. 1909 II 21 pašventinta dabartinė raudonų plytų bažnyčia, kurios kertinis akmuo padėtas 1907 VIII 20 d. 

1905–1906 m. kas antrą mėnesį V. Storostos [Vydūno] leistas teosofinis žurnalas „Šaltinis“.

1910 m. Batakiuose (Gerviečiuose) mirė Friedrich Imma, Batakių ev. liut. parapijos kantorius (1899-1910), pirmasis vertėjas iš latvių kalbos. Išvertė į lietuvių kalbą ir išleido J. V. Sakranovičiaus (Zakranovičs Janis Vilhelms) „Dievo tarnas dr. Martins Lutėrus“ (1905) ir V. Plutės (Plutte, V., tikr. OlavsVilis) „Švento rašto nusidavimai“ (t. y. istorija, 1907 ir 1926 (2 leidimai)). Įsteigė Blaivystės draugiją. Palaidotas parapijos Mažintų kapinėse.

Gimė 1873 m.

1915 m. Tilžėje „Rūta“ leido žurnalą „Naujovė“ (ats. Vydūnas).

1920–1921 m. „Spauda“ leido laikraštį „Litauische Warte“, red. J. Stikliorius. 

1920-1922 m. Tilžėje leistas savaitraštis jauniesiems „Rytojus“, red. A. Baltris. 

1920–1921 m. Klaipėdoje leistas „Tarybos žinios“. 

1920-1921 m. Klaipėdoje leistas laikraštis „Darželis“, red. M. Glažė. 1920–1939 m. leistos „Klaipėdos krašto valdžios žinios“. 

1920 m. Klaipėdoje J. Vanagaičio leistas laikraštis „Prekybos žinios“, red. H. Zvėkys, J. Meikys. 

1920–1922 m. Klaipėdoje leistas skelbimų laikraštis „Baltika“, red. J. Meikis, vėliau H. Zvikys. 

1920–1921 m. Klaipėdoje vok. ir liet. laikraštis „Vokiška – Lietuviška Namynes Bunta“, red. G. Schmidt. 

1925-1926 m. Klaipėdoje leistas „Valstybinis Valdininkas“. 

1925-1929 m. Klaipėdoje leistas religinis žurnalas „Laikas“, red. R. A. Mettas. 

1930 m. Tilžėje leistas laikraštis „Unsere Stimme“, red. E. Jagomastas.

1935–1940 m. Klaipėdoje ir Kaune leistas evangelikų laikraštis „Lietuvos evangelikų kelias“, red. P. Dagys. 

1945 m. Berlyne suimtas ir sovietų sušaudytas Jurgis Gerulis, lietuvių kilmės Vokietijos kalbininkas, baltistas. Surinko ir išleido M. Mažvydo raštus (1922) ir kt.

Gimė 1888 VIII 13 Jogauduose (Ragainės aps.) (*MLE, 1, 465).

*Mažosios Lietuvos enciklopedija (MLE, 2000, 1 t.; MLE, 2003, 2 t.; MLE, 2006, 3 t.)

Parengė Birutė Žemaitaitytė ir Algirdas Žemaitaitis, Vilnius

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.