Netrukus Vilniuje, Vokiečių gatvėje, šalia evangelikų liuteronų bažnyčios, duris atvers Mažosios Lietuvos ambasada. Kas tai? Ką veiks ir kam atstovaus jokiame dabartiniame žemėlapyje nepažymėtos šalies atstovybė? Apie tai papasakojo šios neįprastos iniciatyvos ėmusi Kristina Toleikienė, Šilutėje leidžiamo laikraščio „Šilokarčema“, pavadinto senuoju miesto vardu, redaktorė.
Tikslas – reprezentuoti Mažąją Lietuvą sostinėje
Pastaruoju metu labai nemažai kalbama apie Mažąją Lietuvą. Tačiau iki šiol, kaip atskiras regionas, jis nėra pripažintas. Būna atvejų, kai jis tapatinamas su Žemaitija, nors tai toli gražu taip nėra. Todėl ir kilo mintis sostinėje, kuri yra Lietuvos kultūrinis ir politinis centras, pristatyti šį labai savitą ir nepaprastai įdomų Lietuvos regioną.Viena iš šio sumanymo pusių tai, kad buvusiame Klaipėdos krašte, kuris buvo Mažosios Lietuvos dalis, šiandien padaroma labai daug darbų: atidaromos parodos, rengiami koncertai, leidžiamos knygos. Ir tie pristatymai ar renginiai dažniausiai apsiriboja tik tuo kraštu. Todėl visa tai reikėtų ir Vilniuje parodyti bei taip pabrėžti savitą to krašto kultūrą ir jo skirtybes.Iš kitos pusės, sostinėje gyvena nemažai iš to krašto kilusių žmonių bei Mažosios Lietuvos mylėtojų ar gerbėjų. Todėl kitas tikslas – burti šiuos žmones po vienu stogu bendriems projektams rengti bei įgyvendinti. Ambasada – tai atstovavimas. Šis skambus žodis buvo pasirinktas todėl, kad atkreiptų dėmesį, nes tai sukuria savotišką intrigą. Ir pabrėžti pagrindinį tikslą – pristatyti kraštą.
Erdvės kultūrai ir čia, ir visame Vilniuje
Mažosios Lietuvos ambasada – tai vieta, kur žmonės galės ateiti, susitikti. Taip pat yra apie 30 kvadratinių metrų ekspozicijų salė, kuri yra labai tinkamai nedidėlėms parodoms. Be to, esant reikalui bus galima naudotis visomis evangelikų liuteronų bažnyčios erdvėmis. Čia netrukus taip pat bus atidarytos konferencijų bei ekspozicinės salės. Tuo pačiu bus ieškoma ir daugiau vietų, kur Vilniuje būtų galima rodyti spektaklius bei rengti Mažosios Lietuvos įvykių ar asmenybių datų paminėjimo dienas. Ketinama bendradarbiauti su galerijomis, muziejais – ambasados veiklą reikėtų suprasti plačiai.Tuo pačiu tikimasi imtis tradicinius šio krašto renginius sostinėje rengti. Tai galėtų būti ir nuolatinė vieta, kurioje būtų galima sužinoti apie šį kraštą bei jame vykstantį gyvenimą. Atėję galėtų įsigyti apie jį knygų ar atvirukų, rasti įvairios kultūrinės, turistinės bei kitokios informacijos. Taip būtų atstovaujamas šis kraštas.
Ambasados ženklas – Luizos tiltas, kuris jungia
Kaip pasakojo K.Toleikienė, Mažosios Lietuvos ambasadai buvo pasirinktas prasmingas Luizos tilto simbolis. Ilgą laiką Prūsiškoji ir Klaipėdos dalis nebuvo sujungta tiltu dėl įvairių priežasčių: dėl karinės invazijos baimės, ar ligų plitimo. Jis buvo ir statomas, ir griaunamas. Tik kai buvo nuspręsta jį pavadinti Prūsijos karalienės Luizos tiltu, niekas nebedrįso trukdyti. Šiandien tiltas yra simbolis, jungiantis kraštą, kuris šiandien mums nelengvai pasiekiamas. O ten – išnykę baltiški vietovardžiai, griūnančios bažnyčios. Todėl kitas šios ambasados tikslų – tiesti kultūros tiltus į tą pusę. O tiesiant – bendrauti su ten šiandien gyvenančiais žmonėmis, pasakoti apie tas vertybes, kurios yra šalia ir kiek įmanoma jas saugoti, užfiksuoti.
Liuteronų vyskupas remia šią mintį
Tokios kultūros įstaigos idėja neatsirado per vieną dieną. Prieš tai buvo sueigos pas Martyną Jankų Bitėnuose, didelis dėmesys krašto istorijai ir kultūrai laikraštyje „Šilokarčema“. O dažnai būdama Vilniuje, kaip sakė K.Toleikienė, pajuto, kad viso tai labai trūksta. Tokiai minčiai netrukus atsirado bendraminčių. Vienas pirmųjų buvo liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis. Jis taip pat daug lanko tą kraštą, mato situaciją ir supranta, kad reikėtų tokios reprezentacinės vietos sostinėje. Taip po svarstymų ir diskusijų buvo įkurta viešoji įstaiga „Mažosios Lietuvos ambasada“. Dabar jau sutvarkyti visi juridiniai dalykai ir netrukus labai simboliškoje vietoje Vokiečių gatvėje Vilniuje atvers duris ši įstaiga.
Artimiausi planai ir perspektyvos
Kristina Toleikienė – viena iš 17 oficialiai Šilutės savivaldybės patvirtintų ambasadorių, kurie turi pranešti žinią pasauliui apie šiais metais vyksiantį Šilutės miesto 500 metų jubiliejų. Todėl vienas iš artimiausių darbų – tai ir daryti per Mažosios Lietuvos ambasadą. O tuo pačiu skatinti vilniečius bei šio miesto svečius kuo daugiau sužinoti apie mūsų kraštą bei pakviesti aplankyti jį.Yra minčių šį kraštą atstovauti ir užsieniuose. Jau dabar išgirdę apie tokios įstaigos kūrimą sostinėje, atsiliepė nemažai šio krašto menininkų, kurie norėtų savo parodas pristatyti Vilniuje. Kas gali įtaigiau papasakoti apie vieną ar kitą kraštą, jei ne menininkai. O yra ir tokių temų, apie kurias reikėtų pakalbėti plačiau. Taip Europai būtų galima papasakoti apie Mažosios Lietuvos likimą. Tad kodėl nepabandžius Europarlamente surengti ten šio mūsų krašto pristatymo…Visos šios idėjos yra atviros ir jei kas turi minčių ar sumanymų ir nori kažką padaryti – visi laukiami, durys atviros. Ambasados tikslas – padėti įgyvendinti geras idėjas ir sumanymus, pareklamuoti, numatyti sklaidą. Ir tai visiems žmonėms, kuriems įdomus ir brangus šis kraštas.Ambasada pradeda veiklą visuomeniniu pagrindu, todėl nereikia tikėtis, kad bus teikiama finansinė parama. Tačiau ateityje, jei bus sėkmingai vystoma kultūrinė ir projektinė veikla, kas nors gali būti ir kitaip. O kol kas viskas remiasi tik į K.Toleikienės finansines galimybes, sumanymus bei organizacinius sugebėjimus.