Miesto šventė po Radvilų erelio sparnais

http://www.selonija.lt/2015/07/31/miesto-svente-po-radvilu-erelio-sparnais/

Miesto šventė po Radvilų erelio sparnais – www.selonija.lt

Edita LANSBERGIENĖ
Kas biržiečiams yra Biržų miesto šventė? Laikas atitrūkti nuo kasdienybės, susiburti, pabūti kartu, susitikti, apsikabinti, pasidalinti, pasidžiaugti, sugrįžti… Ir visiems sugrįžtantiems būtent sugrįžimo ir galimų susitikimų momentas – pats svarbiausias: sugrįžti ten, kur kažkada atsispyrei šuoliui į savo gyvenimą, kur vėl sutinki žmones, padėjusius tau užaugti, kur net tebėra tos pačios šaligatvių plytelės, suskaičiavusios tūkstančius tavo vis didėjančių žingsnių…
Ir kitąsyk net atrodo, kad tikrasis šventės turinys – į ją susirinkę žmonės ir jų susitikimai, šypsenos, apsikabinimai, bendravimas, dalijimasis džiaugsmais ir rūpesčiais, o visa šventės programa – tik tam tikras fonas, dekoracija… ir net imi galvoti, kad didžiulės šventės organizatorių pastangos sudėlioti programą, suvert lyg vėrinį ant vieno siūlo, ieškoti kuo daugiau prasmių, spalvų ir atspalvių yra daugiau paviršiniai dalykai, jei negalvotum, kad kiekviena šventė yra tam tikra žinia, kurią norima perduoti susirinkusiesiems.

logo-sventes-660x493

1547 m. pradedame skaičiuoti Biržų kunigaikštystės istoriją (Mikalojus Radvila Rudasis gauna kunigaikščio titulą ir tampa Biržų-Dubingių kunigaikščiu), o 1589-ieji – savarankiško, nepriklausomo miesto pradžia. Tad jeigu šiais metais minime 25-ąsias atkurtos Biržų miesto savivaldos metines, tai pačios savivaldos pradžios sukaktis gerokai solidesnė – net 426 m.

birzai

Biržų tvirtovė ir miestas XVII a. pr. Tomo Makovskio graviūros kopija.

Kristupo Radvilos Perkūno 1589 m. išrūpintoje karaliaus Zigmanto III Vazos privilegijoje rašoma: „…mes negalėtume nepritarti pastangoms ir padarytam Jo Prakilnybės Krisiaus (Kristupo Perkūno) Radvilo darbui, bet turėtume palaikyti ir dauginti valstybės garbę ir didumą ir Tėvynės žibėjimą vietoje, kad ir aikvojant daug lėšų, negalima nepritarti steigti ir sustiprinti Biržų miestą, kurio vardas reiškia pavadinimą Radvilų tėviškės, mielai pritariame ir sutinkame […] taipgi ir dėl tos garsios galingiausios Radvilų šeimos nuopelnų tiek šiai valstybei, tiek mūsų pranokėjams lenkų karaliams ir Lietuvos Didiesiems Kunigaikščiams taikos ir karo metu padarytų, ypatingai dėl nepaprasto Krisiaus Radvilo narsumo ir pasitarnavimo…“ (prof. J. Yčo vertimas iš E. Tiškevičiaus knygos „Biržai: žvilgsnis į miesto pilies ir majorato praeitį‘).

Gal atrodo neįtikėtina, bet viena iš magdeburginėje privilegijoje Biržams suteiktų teisių išliko per šimtmečius nepakitusi ir tik paskutiniais dešimtmečiais buvo pakoreguota: „toliau steigiami du turgai kas savaitę – sekmadienį ir ketvirtadienį…“, gal dar labiau neįtikėtina atrodo tai, kad Biržų miestiečiai beveik iki šių dienų giliai širdyje išsaugojo tą suteiktą miestui privilegiją, tikėjo Biržus atgimsiant kaip savarankišką miestą, Radvilų išaugintą miestą, ir saugojo bei iš kartos į kartą perdavė miesto archyvą, kuris tik visai neseniai buvo perduotas saugoti muziejams (dalis 1973 m. – Lietuvos nacionaliniam muziejui, kita dalis – 2000 m. Biržų krašto muziejui „Sėla“).

Šiais metais prisiminti miesto įkūrėjus Radvilas paskatino ne tik atgimusios savivaldos sukaktis, bet ir dviejų iškilių Radvilų jubiliejai. Minimos Mikalojaus Radvilos Juodojo, Nesvyžiaus-Olykos kunigaikščio 500-osios gimimo metinės, o kartu ir jo pusbrolio Mikalojaus Radvilos Rudojo, Biržų-Dubingių kunigaikštystės pradininko sukaktis. Mikalojaus Radvilos Juodojo gimimo data istorikams abejonių nekelia – 1515 m. vasario 4 d., tačiau nėra rastas dokumentas, liudijantis Mikalojaus Radvilos Rudojo gimimo datą, todėl ši data istorikų traktuojama skirtingai. 500-ąsias jo metines buvo bandyta minėti 2012 m., tačiau dalis akademinės visuomenės laikosi nuomonės, kad abu pusbroliai Mikalojai – Juodasis ir Rudasis – yra gimę tais pačiais 1515 m. „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ nurodyta – apie 1515 m. Anot prof. Raimondos Ragauskienės, monografijos apie Mikalojų Radvilą Rudąjį autorės, XVI a. gimimo data nebuvo labai svarbi ir aktuali, svarbesnė buvo didikų mirties data, nes su tuo buvo susiję paveldėjimo klausimai. Ir šiuo atveju tiksliai yra žinoma mirties data, o gimimo tik numanoma, tačiau jos nuomone, tai turėtų būti 1515-ieji.

Kadangi abu pusbroliai Mikalojai Radvilos buvo geri karvedžiai, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didieji etmonai, aršūs Lietuvos suvereniteto šalininkai, užėmę ne vieną svarbų postą valstybės valdymo aparate ir galėję daryti įtaką net pačiam valdovui, reformacijos idėjų Lietuvoje pradininkai ir skleidėjai, muziejuje kilo idėja pagerbti šias dvi asmenybes drauge, prisimenant jų nuopelnus valstybei, o tuo pačiu ir Biržams. Taip buvo inicijuota tarptautinė paroda – kultūrinių mainų projektas „Pusbroliai Mikalojai (Rudasis ir Juodasis) Radvilos – didingos kunigaikščių epochos pradžia“. Mikalojaus Radvilos Juodojo pastangomis iš Šv. Romos imperijos gautas kunigaikščio titulas visai Radvilų giminei ne tik padėjo užsidėti Mikalojaus Radvilos Rudojo seseriai, Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus žmonai Barborai Radvilaitei karalienės karūną, šis titulas pradėjo rašyti Biržų kunigaikštystės ir Biržų miesto istoriją.

Tad kunigaikščiai Radvilos – Biržų miesto įkūrėjai – tapo šių metų miesto šventės bendru vardikliu. Ir turėtų būti smagu, kad iš visų pasaulio pakraščių susibėgę biržiečiai šventės šurmuly turės galimybę prisiliesti prie Biržų miesto ištakų, nors trumpam persikelti į Radvilų Biržus, pajusti istorijos alsavimą, stabtelėti ant tilto, jungiančio praeitį, dabartį ir… ateitį.

„Biržiečių žodis“

selonija.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.