Viktorija Liauškaitė

Lietuvos bankas į apyvartą išleido 20 eurų vertės proginę sidabro monetą, skirtą 500-osioms Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) kanclerio Mikalojaus Radvilos Juodojo gimimo metinėms pažymėti.

Vasario 4-oji monetos išleidimui pasirinkta neatsitiktinai – būtent šią dieną 1515 m. Nesvyžiuje gimė Mikalojus Radvila Juodasis. „Tai pirmoji Lietuvos banko išleista kolekcinė eurų sidabro moneta. Tęsiame tradiciją lietuviškose monetose įamžinti žymius žmones, nusipelniusius mūsų valstybei. Numatomų išleisti naujų monetų tematika bus įvairi”, – sakė Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.

Mikalojui Radvilai Juodajam skirtą monetą sukūrė dailininkas Rytas Jonas Belevičius, 3 tūkst. egzempliorių tiražų ją nukaldino Lietuvos monetų kalykla. Monetos reverse meninėmis priemonėmis pavaizduotas Mikalojaus Radvilos Juodojo portretas, šalia – Radvilų giminės herbas, viršuje puslankiu užrašyta Mikalojus Radvila Juodasis, 500. Averso centre – stilizuotas Vytis skyde, monetą ratu juosia puošybos elementų pynė. Monetos briaunoje užrašas „Štai giminė, kuria susvyravusi rėmės Tėvynė“. Tai žodžiai apie Radvilas iš žymaus XVII a. Lietuvos poeto Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus kūrinio „Vestuvinės idilijos šviesiausiajam kunigaikščiui”. 20 eurų moneta nukaldinta iš 925 prabos sidabro.

Proginės monetos sutiktuvėse dalyvavo ir profesorė, viena geriausių Radviliados tyrinėtojų Lietuvoje Raimonda Ragauskienė. „Mikalojus Radvila Juodasis buvo viena iškiliausių to meto asmenybių Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir jo atlikti darbai pralenkė amžininkus. Dvi iškiliausios XVI amžiaus asmenybės buvo Albertas Goštautas ir Mikalojus Radvila Juodasis. Apie pastarojo gyvenimą, veiklą ir nuopelnus mūsų valstybei galbūt nepelnytai žinome per mažai. Radvila didžiąją savo gyvenimo dalį praleido ne kur kitur, o Vilniuje. Didikui buvo labai svarbus valstybės likimas ir jis užėmė aukščiausias LDK – Vilniaus vaivados bei LDK kanclerio pareigybes, be to, jis išsaugojo didžiąją (žemės) maršalkystę. 1550 – 1560 m., didikas buvo pagrindinis LDK vidaus ir užsienio politikos formuotojas, svarbiausias Žygimanto Augusto patarėjas. Išvykdamas iš LDK į Lenkiją, valdovas ne kartą Radvilai pavedė valdyti Lietuvą“.

Pasak profesorės, pagrindinis Mikalojaus Radvilos Juodojo gyvenimo siekis ir moto buvo LDK nepriklausomybės išsaugojimas. „Drįsčiau teigti, jeigu ne Radvilos ankstyva mirtis, tai šiandien nekalbėtume apie Liublino sąjungą arba tokia sąjunga būtų žymiai palankesnė Lietuvai, – tęsė mokslininkė. –  Jis buvo ir aktyvus Reformacijos lyderis Lietuvoje. 1553 m. gruodžio 2 d. Mikalojaus Radvilos Juodojo  dvare Lukiškėse, Vilniaus priemiestyje, įvyko pirmosios evangelikų pamaldos pagal šveicarišką – reformuotą katalikišką liturgiją”.

Ji taip pat paminėjo 1564 metus, kuomet Mikalojus Radvila Juodasis, išleisdamas į Vakarų Europos universitetus studijuoti savo sūnų Našlaitėlį, jam įteikė medalioną. Vienoje jo pusėje pavaizduotas Žygimanto Augusto portretas, kitoje – Vytis. Radvila Juodasis tuomet jam taręs: „Sūnau, nuvykęs  į Europą visiems rodyk šį medialioną ir tark Lietuvos vardą.

Kiekviena Europos Sąjungos valstybė narė, kurios valiuta yra euras, turi teisę kaldinti kolekcines eurų monetas, savo nuožiūra pasirinkdama nominalą, metalą ir kitas ypatybes. Šios monetos turi reikšmingai skirtis nuo apyvartinių monetų bent dviem iš šių trijų požymių: spalva, skersmeniu ar svoriu. Tokios monetos yra mokėjimo priemonė tik jas išleidusioje šalyje, skirtingai nei apyvartinės ir proginės eurų monetos, galiojančios visoje euro zonoje.

 Foto autoriai Viktorija Liauškaitė ir Gediminas Zemlickas

Monetos kūrėjas – dailininkas Rytas Jonas Belevičius