Minint Mikalojaus Radvilos Juodojo 500-ąsias gimimo metines pristatoma paroda

http://www.ve.lt/naujienos/kultura/kulturos-naujienos/minint-mikalojaus-radvilos-juodojo-500-asias-gimimo-metines-pristatoma-paroda-1310878/?utm_source=susije&utm_medium=referal&utm_campaign=blokas

Ketvirtadienį, vasario 5-ąją, Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje atidaroma paroda „Meilės Tėvynei vestas: Mikalojus Radvila Juodasis (1515-1565)“, skirta M. Radvilos Juodojo 500 metų jubiliejui paminėti.

Pristatomi XVI a. unikalūs ir vienetiniai dokumentai. Tai – teismų sprendimai, patvirtinti Vilniaus vaivados M. Radvilos Juodojo antspaudu, autentiškas karaliaus Žygimanto Augusto raštas, Vilniaus evangelikų reformatų sinodo protokolų knyga. Šalia minėtųjų rašytinių dokumentų eksponuojami ir 1556 m. Karaliaučiuje išleisti „Du laiškai“, kurių vieno autorius yra M. Radvila Juodasis, bei kiti dokumentai, susiję su diplomatine M. Radvilos Juodojo veikla, to meto istorinėmis realijomis.

Itin vertingi M. Radvilos Juodojo ir jo artimųjų portretai iš senojo Radvilų giminės portretų albumo, taip pat pilių ir miestų vaizdai.

M. Radvila Juodasis gimė 1515 m. vasario 4 d. Nesvyžiuje, Trakų kašteliono Jono Radvilos ir Onos Kiškaitės šeimoje. Kaip ir daugelis tų laikų Lietuvos aristokratų, jis lavinosi karaliaus Žygimanto I Senojo dvare Krokuvoje. Čia jis pelnė karalaičio Žygimanto Augusto draugystę.

Karalaičiui tapus Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, M. Radvila Juodasis ėjo įvairias pareigas rūmuose ir valstybėje. 1547 m. iš Šventosios Romos imperatoriaus sykiu su broliu Jonu ir pusbroliu Mikalojumi Radvila Ruduoju gavo kunigaikščių titulus. Mikalojus ir Jonas Radvilos tapo Šventosios Romos Imperijos kunigaikščiais Olykoje ir Nesvyžiuje.

1548 m. M. Radvila Juodasis susituokė su Lenkijos kanclerio Kristupo Šidloveckio (Kristup Szydlowiecki) dukra Elzbieta. Šeimoje gimė 4 sūnūs (Mikalojus, Albrechtas, Jurgis, Stanislovas) ir 4 dukros (Elzbieta, Sofija, Ona bei Kristina). Šeima daugiausia rezidavo savo dvaruose Vilniuje ir Brastoje.

M. Radvila Juodasis buvo talentingas politikas, gabus diplomatas, sumanus administratorius, įtakingas ir išsilavinęs žmogus. Priėmęs evangelikų reformatų tikėjimą, 1557 m. jis Vilniuje sušaukė pirmąjį evangelikų reformatų sinodą, padėjusį pagrindus Lietuvos evangelikų reformatų bendruomenei. Tuo metu buvo įkurta pirmoji institucinė biblioteka Lietuvoje, priklausiusi Vilniaus evangelikų reformatų sinodui.

1558 m. M. Radvila Juodasis savo rūmuose Vilniuje reformatų jaunuomenei įsteigė mokyklą. 1553 m. Lietuvos Brastoje jis įkūrė pirmąją pastoviai veikusią spaustuvę, kur 1563 m. išėjo garsioji Brastos Biblija, Lietuvos ir Lenkijos reformatų parengtas viso Šventojo Rašto vertimas į lenkų kalbą.

M. Radvila Juodasis spaustuvę įsteigė ir Nesvyžiuje, kur turėjo biblioteką.

Mirė 1565 m. gegužės 28 d. Vilniuje. 2009 m. buvo iškilmingai perlaidotas Dubingiuose, reformatų bažnyčios vietoje įrengtame Radvilų panteone.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.