http://www.siaure.lt/article/articleview/14997/1/283
Liepos 1 dieną sukanka 120 metų, kai Lyglaukių kaime, gausioje ūkininkų šeimoje (buvo 9 vaikai, tačiau užaugo septyni – penki broliai ir dvi seserys) gimė Kostas Kregždė.
Kostas mokėsi kartu su Juliumi Janoniu Biržų keturklasėje mokykloje. Vėliau mokslus tęsė Bauskėje, baigė Veiverių mokytojų seminariją. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, pasitraukė į Rusiją. Tėvai apsigyveno Penzoje, o Kostas Kregždė mokytojavo Omske, Tomske, kitų miestų mokyklose. Į Lietuvą sugrįžo 1918 metų pradžioje. Mokytojavo Astravo pradinėje mokykloje, vėliau Biržų gimnazijoje buvo lietuvių kalbos mokytojas. 1923 metais kaip Valstiečių liaudininkų partijos narys išrinktas į Seimą. Tuomet išvažiavo į Kauną. Po 1926 metų gruodžio perversmo Kostas Kregždė pasinėrė į kooperatinę veiklą. Buvo „Lietūkio“, „Pienocentro“ valdybos nariu. 1940 – 1944 metais dirbo Biržų žemės ūkio draugijos direktoriumi. Po Antrojo pasaulinio karo darbavosi Kaune projektavimo institute. Ten ir mirė 1947 metų kovo 26 dieną, sulaukęs penkiasdešimties metų. Palaidotas Lyglaukiuose.
Kosto Kregždės žmona tautodailininkė Olga Kregždienė 1984 metais man yra pasakojusi, kad Kostas buvęs labai iškalbingas; ir pravirkdyti, ir prajuokinti kiekvieną galėjęs. Jis buvo vienas iš „Mūzos“ dailės draugijos kūrėjų, 1918 metais režisavęs savo vyresnio brolio agronomo Petro Kregždės sukurtą pjesę „Vyresnysis angliakasys“. Rašytoja Halina Korsakienė, buvusi ištikima „Mūzos“ spektaklių lankytoja, prisimena, kad šioje mėgėjiškoje trupėje buvo tikrai įkvėptų savamokslių aktorių. „Pamenu, – rašė H. Korsakienė, – Lyglaukių pradinės mokyklos mokytoją Kostą Kregždę, kuris tiek gyvenime, tiek scenoje išlaikydavo impozantišką baironiško herojaus povyzą, paženklintą panieka pilkajai kasdienybės aplinkai.“
Kostas Kregždė nuo 1922 metų buvo Lietuvos telegramų agentūros ELTA korespondentas. Rašė straipsnius politinėmis temomis, korespondencijas ir feljetonus į „Lietuvos žinias“, „Lietuvos ūkininką“, „Talką“, „Jaunimą“, „Biržų žinias“. Yra parašęs keletą politinių brošiūrų, kurias išspausdino „Varpo“ bendrovė. Pasirašinėdavo Ratkaus, Stagonio ir kitais slapyvardžiais. Buvo nuolatinis evangelikų reformatų Biržų Sinodo revizijos komisijos pirmininkas.
Olga Kregždienė pasakojo, kad Kostas draugavęs su Aniuolu ir Baliu Sruogomis, poetu Kaziu Binkiu, jų namuose viešėdavę Jonas ir Adolfas Mekai, Eugenijus ir Leonardas Matuzevičiai, Juozas Miltinis. (Olga Kregždienė prisiminė, kad J. Miltinis kartais burdavęs iš delno. Būrė ir Kosto žmonai. Pasakęs: „Kad žinotum, kas tavęs gyvenime laukia – negyventum.“ Atspėjęs – Kostas Kregždė mirė vos penkiasdešimties. Devyniolika metų už vyrą jaunesnė žmona Olga liko viena su trim vaikais, kurių vyriausias buvo aštuonerių, o mažiausias – vos pusantrų metų.) Vokiečių okupacijos metais Biržuose buvo organizuojamas teatras. Vienas iš jo organizatorių buvęs ir Kostas Kregždė. Atvažiuodavo Panevėžio teatro režisierius Juozas Miltinis, aktorius Vaclovas Blėdis, ateidavo steigiamo teatro direktorius, mokytojas ir poetas Petras Zablockas. 1944 metais Biržuose buvo pastatytas K. Binkio „Atžalynas“.
Kostas Kregždė – mokytojas, žurnalistas, visuomenės veikėjas, „Mūzos“ artistas ir režisierius, kooperatininkas, visuomenės veikėjas – buvo veiklus ir talentingas Biržų krašto šviesuolis, kurį verta prisiminti ir šiandien.
Algirdas Butkevičius
2016-06-28