Neringos kultūros almanacho „Dorė“ sutiktuvės

Neringos kultūros almanacho „Dorė“ sutiktuvės Vilniuje gegužės 10 d. 17.30 val. Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje II a. 305 kab.

Almanacho turinio aprašymą rasite čia: http://www.neringosvb.lt/dore-2018/

Pranešimas spaudai

2018 gegužės 7d., Neringa

2018m.  gegužės 10d. 17.30 val. nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (305 –oji renginių erdvė) pirmą kartą Vilniaus kultūros ir mokslo bendruomenei bus pristatytas  Neringos kultūros almanachas „Dorė“(penktasis numeris), leidžiamas Neringos savivaldybės Viktoro Miliūno viešosios bibliotekos nuo 2010 m. Pagrindiniu uždaviniu laikydama lokalios tapatybės suvokimą, „Dorė“ aktualiomis Prūsijos (Mažosios) Lietuvos ir Kuršių nerijos istorijos, kultūros atminties temomis kalba nepaviršutiniškai ir atsakingai, pasiremdama naujausiomis tyrinėtojų įžvalgomis.

Po II – ojo pasaulinio karo Kuršių nerijoje liko vos keli senieji gyventojai – kuršininkai, todėl vietos tapatybės suvokimas šiandieniniams neringiškiams yra be galo svarbus. Rašydama Kuršių nerijos ir Prūsijos(Mažosios) Lietuvos istorijos temomis „Dorė“ neringiškiams ir Neringos mylėtojams atveria užmarštin nugrimzdusį pasaulį, apgaubtą ideologizuotų mitų, kurį pažinti  sovietmečiu buvo galima labai vienpusiškai .

Penki „Dorės“ leidiniai (paskutinieji du išleidžiami kasmet kalendorinių metų pabaigoje) liudija apie tęstinumą ir brandą, sutelktą autorių kolektyvą. Be kita ko,  „Dorė“ yra vienintelis leidinys fiksuojantis Neringos kultūrinio gyvenimo vyksmą (skelbiama metų kultūros įvykių apžvalga), pristatantis Neringoje teikiamos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos laureatus.

Leidinio vertę didina autorių kompetencija. Penktojoje „Dorėje“ pokalbis su iškiliausia Reformacijos tyrinėtoja dr. Inge Lukšaite (2017m. Neringos savivaldybės Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos laureatė) padės susivokti sudėtinguose  Reformacijos procesuose, kurie suformavo Prūsijos (Mažosios) Lietuvos gyventojų – lietuvininkų ir kuršininkų tapatybę.

Didžiųjų asmenybių įtaką Kuršių nerijai atveria nuolatinė „Dorės“ autorė, istorikė, Klaipėdos universiteto doc. dr. Nijolė Strakauskaitė, savo publikacijose ji rašo apie  baltistikos korifėją Adalbertą Bezzenbergerį, 40 vasarų praleidusį Juodkrantėje, ir visiškai visuomenei nežinomą  Karaliaučiaus intelektualą Ludwigą Goldsteiną, kurio pastangomis rašytojas Thomas Mannas atvyko į Karaliaučių, o vėliau – į Kuršių neriją. Trečioji asmenybė, kuriai nidiškiai turėtų būti dėkingi už Nidos savitumo išsaugojimą yra dailininkas ekspresionistas Ernstas Mollenhaueris, su kurio vardu siejamas Nidos dailininkų kolonijos suklestėjimas XXa.3-4 dešimtmečiais ( žurnalistės Raimondos Ravaitytės – Meyer pokalbis).

Siekdama surinkti ir užrašyti  vyresnės kartos neringiškių prisiminimus apie Neringą „po lūžio“ (ją apgyvendinus naujakuriais), „Dorė“ skelbia ilgamečio Nidos mokyklos direktoriaus Stanislovo Valančiaus pasakojimus apie mokyklą ir bendruomenę (žurnalistės Astos Jankauskienės pasakojimas).

Rašyti  Neringos kraštovaizdžio  temomis „Dorę“ paskatino   visuomenei mažai žinomi paskutiniųjų dešimtmečių mokslo tyrinėjimai, koreguojantys mūsų žinias apie Kuršių neriją. Klaipėdos universiteto  prof. dr. Albertas Bitinas specialiai „Dorei“ parengė publikaciją apie naujausius  Kuršių nerijos geologijos tyrinėjimus.

Legendinio Nidos fotografų seminaro, paminėjusio 40- metį, reikšmę, aptaria  fotografijos istorikas Stanislovas Žvirgždas. Taip pat pristatomas pirmasis Neringos mero premijos, skirtos fotomenininkui, laureatas Vitalijus Butyrinas.

Kūrėjų skiltyje  didžiuojamės galėdami publikuoti naujausius Nidoje gimusios ir augusios  poetės Neringos Abrutytės (šiuo metu gyvenančios Danijoje) eilėraščius.

Penktoji „Dorė“ – gausiai iliustruota, jos viršelyje – dailininko Romano Borisovo (2016m. M.L.Rėzos premijos laureatas) akvarelė „Karaliaučiaus katedros altoriaus dalies likučiai“ . Apie Borisovo akvarelėse atgimusius Rytprūsius pasakoja klaipėdietė Birutė Skaisgirienė.  IV viršelyje –  5 Reformacijos postulatai lotyniškai – tai dedikacija 2017m. šalyje pažymėtiems Reformacijos metams.

„Dorės“ sudarytoja ir redaktorė –  žurnalistė, ilgametė Neringos korespondentė „Klaipėdos“ dienraštyje  Raimonda Ravaitytė – Meyer  – 30 metų nuolatos gyvena ir dirba Neringoje.

Tel. pasiteiravimui – 868686571 ( „Dorės“ sudarytoja ir redaktorė)

doreneringa@gmail.com

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *