Netektis. Pro memoria Aleksandrai Brokertaitei-Balčiauskienei (1921-2017)

Aleksandra Brokertaitė-Balčiauskienė (1921 10 08 – 2017 03 08)

Kovo 8 d. pavakare Biržuose eidama 96-uosius metus mirė Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios kuratorė, Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos ir kompozitoriaus Vlado Jakubėno draugijos buv. valdybos narė, Vilniaus vaikų sekmadieninės mokyklėlės įkūrėja, kunigo Aleksandro Balčiausko našlė Aleksandra (Alisa) Brokertaitė-Balčiauskienė.

Kuratorė Aleksandra (Alisa) Brokertaitė-Balčiauskienė gimė 1921 m. spalio 8 d. Vilkaviškyje liuterono, tarnautojo šeimoje. Vaikystė prabėgo Kybartuose. Ten lankė privačią vokišką mokyklą, po to mokėsi Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijoje. Alisa Brokertaitė dar vaikystėje svajojo būti mokytoja. Baigusi gimnaziją, įstojo ir 1940 metais baigė Tauragės mokytojų seminariją, pradėjo dirbti Karalgirio mokykloje netoli Kauno, kur gyveno su tėvais, lankė ev. liuteronų Šv. Trejybės bažnyčią senamiestyje. Tuo metu toje bažnyčioje liuteronams ir reformatams pamaldas pradėjo laikyti kun. Aleksandras Balčiauskas iš Biržų, paskirtas karo kapelionu ir atsikėlęs gyventi į Kauną. Mokytoja A. Brokertaitė giedojo bažnyčios chore ir čia susitiko jų gyvenimo keliai. Kaune buvo leidžiamas kun. senjoro A. Šerno parengtas naujas Giesmynas evangelikams. Kun. A. Balčiauskas rūpinosi leidyba. Alisos buvo paprašyta skaityti korektūrą. Šis darbas juos dar labiau suartino. Kolegija jiems padovanojo po vardinį Giesmyną, kuris visą laiką buvo Aleksandros dvasinė stiprybė sunkiame Jos žemiško gyvenimo kelyje.

1942 m. rugsėjo 20 d. kun. Aleksandrą Balčiauską ir Alisą Aleksandrą Brokertaitę sutuokė kun. Povilas Jašinskas. Netrukus jaunavedžiai iš Kauno persikėlė gyventi į Biržus. Kun. A. Balčiauskas pradėjo tarnystę Biržų reformatų parapijoje, Aleksandra gavo mokytojos darbą Biržų gimnazijoje. 1943 m. jiems gimė sūnus Donatas ir Aleksandrai teko palikti pedagoginį darbą. 1944 m. vasarą atūžusi karo audra sudegino didelę dalį Biržų, sudegė ir gražioji klebonija, kurioje gyveno laiminga kunigo A. Balčiausko šeima. Jie ir kiti padegėliai: vargonininko Martyno Sprindžio, varpininko Mykolo Sklenio šeimos apsigyveno kitoje nuo karo nenukentėjusioje klebonijoje, kurioje gyveno kun. P. Jašinskas su šeima. Po kelerių metų ši klebonija buvo nacionalizuota, o jos gyventojams įsakyta išsikraustyti. Sudegusiame mieste laisvų butų nebuvo, teko patiems statytis namus. 1945 m. gimusi dukra Virginija, suteikusi šeimai daug džiaugsmo. Bet laimingas gyvenimas tęsėsi neilgai: sunkūs pokario metai skaudžiai slėgė jautrų, dorą žmogų – kunigą A. Balčiauską. 1952 m. sausio 24 d., ištiktas širdies infarkto, mirė kun. A. Balčiauskas, išgyvenęs tik 44 metus.

Trisdešimtmetė A. Balčiauskienė liko našle su dviem mažamečiais vaikais, kartu apsigyveno grįžusi iš Austrijos p. Brokertienė. Nebaigtas įrengti namas vedė į neviltį, pedagoginio darbo gauti tuomet kunigo našlei nebuvo galima. Teko verstis ūkiškai, dirbti visokius darbus: auginti gyvulius, sodinti daržus, kepti pagal užsakymus  namuose tortus, siuvinėti, nuomoti žiemomis bustą mokiniams. Dvasinės stiprybės nelengvame  gyvenime teikė senjoras kun. Adomas Šernas, liuteronų senjoras kun. Jonas Kalvanas ir Papilio kun. Mykolas Frankas. 1956 metais Biržuose buvo įsteigta vaikų muzikos mokykla, kurios direktorė, jauna pianistė Aldona Kezytė, susipažinusi su Balčiauskų šeima, nepabūgo įdarbinti A. Balčiauskienės mokyklos bibliotekininke.

Mirus Staliniu, prasidėjo „atšilimas“ ir, nors p. Balčiauskienė taip ir neišsižadėjo vyro – kunigo ir Bažnyčios, gavo raštvedės darbą Biržų miškų pramonės ūkyje ir ten dirbo iki išėjo į pensiją 1976 metais.

Po Sąjūdžio atsikūrus Vilniaus reformatų parapijai, p. A. Balčiauskienė įsteigė vaikų sekmadieninę mokyklėlę ir eilę metų mokė mažuosius vilniečius – reformatus Šventojo Rašto tiesų, giedoti giesmeles, paruošė mokymo programą.

Nuo 1992 m. yra Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos narė. Mokėdama vokiečių, rusų kalbas, kol jėgos leido, padėdavo Sinodo konsistorijai, Vilniaus reformatams priimti užsienio svečius, rašė atsiminimus ir kelionių įspūdžius iš Vokietijos, Vengrijos, Čekijos, Šveicarijos, Italijos.

2004 m. buvo išrinkta Lietuvos evangelikų reformatų Sinodo (Unitas Lithuaniae) kuratore ir, kol pajėgdavo, dalyvaudavo visuose Biržuose vykstančiuose Sinoduose, negailėjo patarimų, dalinosi gyvenimo išmintimi. Turėdama gražų balsą, mokėdama beveik visas reformatų giesmes, neatsisakydavo palydėti Amžinybėn mirusiųjų reformatų parapijiečių, giedodavo atsisveikinimo pamaldėlėse, jei nebūdavo dvasininko, paskaitydavo Šventąjį Raštą. Ji buvo Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos 2007 metais išleistos knygos – kun. Aleksandro Balčiausko pamokslų rinkinio Tavo žodis yra tiesa sudarytoja.

Paskutinius metus kurt. Aleksandra Balčiauskienė gyveno savo jaukiuose namuose Biržuose, globojama sūnaus Donato, dukros Virginijos, lankoma anūko iš Vokietijos, pasirinkusio kunigo kelią, profesoriaus dr. Kęstučio Daugirdo, vilniečių Mindaugo, Skirmantės, provaikaitės Kristinos.

Kuratorė Aleksandra Balčiauskienė atsisveikino su šiuo pasauliu, vaikais Donatu ir Virginija 2017 m. kovo 8 d. šeštą valandą po pietų.

Prisiminkime Ją 103-ios Psalmės žodžiais: Liaupsink Viešpatį, mano siela, ir nepamiršk ką Jis tau gero padarė, kuriuos Ji kažkada užrašė pasakodama apie savo nelengvą gyvenimą.

Kuratorė Aleksandra Balčiauskienė bus pašarvota kovo 10 d. Biržų ev. reformatų bažnyčioje, nuo 10 v. – lankymo laikas. Gedulingos vakaro pamaldos – 17 val.

Velionė iš Biržų evangelikų reformatų bažnyčios bus išlydėta šeštadienį, kovo 11 d., 14 val. į Biržų senąsias reformatų kapines Nastopkos g. ir palaidota Kunigų kalnelyje prie vyro kun. A.Balčiausko.

Nuliūdę vilniečiai reformatai

***

Giliausia užuojauta Virginijai ir Donatui dėl mylimos Mamytės mirties. Buvo likimo dovana pažinti Ją – taurią, stiprią, ištikimą savo tikėjimui, mylinčią ir išmintingą. Jos atminimas švies tų gyvenime, kurie Ją pažinojo.

Su liūdesiu
Ingė Lukšaitė

***

Donatai,
Nuoširdžiausia mano užuojauta Tau ir Tavo artimiesiems dėl Mamos mirties. Turėjau galimybę  pajusti tą Jūsų Mamos rūpestingos ir nuoširdžios moters šilumą kai kelias dienas viešėjau Biržuose.
Nuoširdžios ir tvirtos moters – Tavo Mamos atminimas išlieka ir išliks visą mano gyvenimą.

Dobilas Kirvelis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *