M. Mažvydo bibliotekoje pristatyta Liudviko Rėzos „Prutena“

Parašykite komentarą

Vytautas Gocentas

Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje gruodžio 5 d. pristatytas Liudviko Rėzos eilėraščių rinkinio „Prutena“ vertimas į lietuvių kalbą (sudarytoja Liucija Citavičiūtė, vertėjas Antanas A. Jonynas, iliustruotoja Eglė Gelažiūtė-Petrauskienė). Spalvingą leidinį pristatė LLTI Leidybos centro vadovas Gytis Vaškelis, istorikė habil. dr. Ingė Lukšaitė, poetas ir vertėjas Antanas A. Jonynas, literatūrologė, Vydūno draugijos pirmininkė dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė, bibliotekininkas Vytautas A. Gocentas, nuotoliniu būdu iš Londono prisijungė iliustruotoja Eglė Gelažiūtė-Petrauskienė. Liudviko Rėzos eilėraščius skaitė aktorius Vladas Bagdonas.

Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos pirmininko pavaduotojo Vytauto A. Gocento komentaras:

Didis įvykis po daugelio metų – poetas ir vertėjas Antanas A. Jonynas jau 50 metų brandino mintį išversti Liudviko Rėzos epą „Prutena“ (Prūsija). Paskatino ir drąsino dvidešimtmetį savo studentą prof. Albinas Jovaišas.

Beje, kadaise knygyne „Katalikų pasaulis“ (Šventaragio g. 6) poezijos skaitymų vakare, kuriame dalyvavo poetai dr. Vytautas Rubavičius (šių eilučių autoriaus vaikystės dienų draugas), Antanas A. Jonynas, Vladas Braziūnas ir dar vienas dalyvis, pabaigoje pasiteiravau ar gerbiamas Antanas nesiimtų Rėzos „Prutenos“? Ir didis įvykis – dabar, dar po nemažo laiko tarpo jau leidžiant Rėzos raštus, epas įgavo lietuvių kalbos sklandų ir skambų pavidalą. Vertėjo vokiečių kalbos puikios žinios, poetikos ir vertimo meistrystė šiam Rėzos epui plačiai atvėrė vartus į tėvynainių protus, širdis, jausmus. Puikiai išversta – tai patvirtino vertėjo Antano A. Jonyno ir aktoriaus Vlado Bagdono skaitymai! Laisvai ir didingai skamba epas – ir upelis, ir jūra, ir varpas, kuris gaudžia iš Karvaičių žvejų kaimelio Kuršių nerijoje užpustytos bažnytėlės.

Visi esam laimingi šiuo didžiu įvykiu Lietuvos poetinės literatūros kūryboje. Rėza tvirtai stovi šioje lietuviškos kūrybos pilnatvėje! Širdings dėkui, mielas poete Antanai A. Jonynai – vokiečiai galutinai perleido Kūrėją tėvynainiams, kraštiečiams – Neringos meras Darius Jasaitis dėkojo, džiaugėsi ir kvietė knygos sutiktuves į Pamarį. Dailininko Eduardo Jonušo Rėzos portretinis medžio paminklas Karvaičių kaimo vietoje lemtingai parkrito ir keliauja į Nidos muziejų, o „Prutena“ suskambo krašto gyvasties upeliu, jūra ir varpu!

P. S. Už renginio fotografijas dėkui Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkui, publicistui ir vertėjui Kęstučiui Pulokui. Tarp dalyvių – ir Rėzos krašto rašytoja Astrida Petraitytė, klaipėdiškis Vilniaus evangelikų liuteronų parapijos antrasis kunigas Ričardas Dokšas, kiti ne tik Lietuvos, bet ir Karaliaučiaus krašto šviesuoliai – iš ten atkako lietuviukų mokytojas ir lietuvybės visuomenininkas Aleksas Bartnikas.

Reformacijos dienos minėjime – istorinio romano sutiktuvės

Parašykite komentarą

Viktorija Liauškaitė

Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija Reformacijos dieną minėjo pilnutėlėje Lietuvos mokslų akademijos mažojoje salėje. Džiugu, kad tarp susirinkusiųjų buvo ir gausus sostinės Martyno Mažvydo progimnazijos mokinių būrys.

Renginys prasidėjo Reformacijos himnu „Tvirčiausia apsaugos pilis“, kurį pakiliai sugiedojo Vilniaus ev. reformatų choras „Giesmė“, bei Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos (toliau Draugijos) pirmininko Donato Balčiausko sveikinimo žodžiu, kuriame jis padėkojo visiems, puoselėjantiems Reformacijos istoriją ir kultūrą. Akcentavo koks gyvybingas ir neįkainojamas šio sąjūdžio įnašas – tautos dvasinės savimonės žadinimas per motinos kalbą, lietuvišką raštą, švietimo sistemos kūrimą ir t.t. Prisiminė apie netolimą praeitį, kai 2017 metais švenčiant Reformacijos 500-ąsias metines, Lietuvos Respublikos Seimas priėmė nutarimą spalio 31 d. įrašyti į Atmintinų dienų sąrašą kaip minėtiną Reformacijos dieną.

Šiltai prasidėjo vakaro dalyvių susitikimas su Valentina Zeitler, istorike, diplomate, rašytoja bei pristatytas jos istorinis romanas „Jonušas Radvila. Likimo spąstai“. Knygos sutiktuves moderavo profesorė, humanitarinių mokslų daktarė Raimonda Ragauskienė, ištraukas skaitė LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai” vadovė Aldona Daučiūnienė.

Prof. Raimonda Ragauskienė, pasidžiaugė gausiu susirinkusiųjų būriu ir pristatė V.Zeitler kūrybą: „Džiaugiuosi, kad dar platesnis visuomenės ratas sužinos apie istorinę asmenybę Jonušą Radvilą. Valentinos romanams būdinga atida istoriniams faktams ir kartu jautrumas kuriant pagrindinių veikėjų portretus. Romanas apie vienos žymiausių XVII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinių asmenybių – valstybininko, mecenato, Biržų ir Dubingių kunigaikščio, Vilniaus vaivados, Lietuvos vyriausiojo etmono, ev. reformato Jonušo Radvilos (1612-1655) gyvenimu tai tik patvirtina”. Pasak profesorės, sodrus, kasdienybės detalių gausus pasakojimas nukelia skaitytojus į lemtingus Lietuvai vadinamojo Tvano laikus. Autorė atgaivina vieno sudėtingiausių XVII a. vidurio epochos veidų, netgi galima jausti ore tvyrančių tragizmo nuotaikų. Pasaulio galingiesiems priklausęs Radvila, kuriam likimas atseikėjo tikrai daug, romane nukeliamas nuo pjedestalo. Jis iškyla kaip abejojantis, ieškantis ir klystantis, turtingas ir mylintis, bet ne visuomet laimingas žmogus. “Kas jis – Jonušas Radvila buvo? Didvyris ar išdavikas? Skaitytojas tiesioginio atsakymo į šį klausimų romane neras. Autorė palieka abejonę, kviečia mąstyti, vertinti ir pačiam skaitytojui susivokti,“ – teigė prof. R. Ragauskienė.

Valentina Zeitler, parašiusi per 10 knygų, prisipažino, kad šis istorinis romanas gimė netikėtai. „Raimonda net kelis metus mane įkalbinėjo parašyti knygą apie Jonušą Radvilą. Ji ir jos vyras profesorius Aivas Ragauskas man suteikė labai daug medžiagos apie šią istorinę asmenybę. Tad tai ir tapo puikia paskata knygai rašyti. Romane visos datos, įvykiai, pavardės yra tikros, istoriniai faktai patikrinti. Šių dalykų žinojimas kūriniui suteikia autentikos. Istorines žinias „apvelku“ į tokį rūbą, kad šiuolaikiniam skaitytojui būtų suprantama ir įdomu skaityti. Džiaugiuosi, kad manęs neapleidžia kūrybos mūza ir sėkmingai rašau naują knygą apie Mikalojų Radvilą Juodąjį“ – ateities planais pasidalino rašytoja.  

D. Balčiauskas pasveikino Draugijos narius, šiais metais mininčius savo apvalius jubiliejus, taip pat priminė apie Vilniuje, Reformatų sode, statomą paminklą Reformacijos ir lietuvių raštijos pradininkams bei  pakvietė dalyvauti garbingoje paminklo statybos paramos akcijoje. Daugiau informacijos apie paminklą bei galimybę jam paaukoti – Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos interneto svetainėje reformacija.lt 

Vakaras baigėsi muzikiniu kūriniu, kurį smuiku atliko Liudvikas Lahaye.

Virginijos Valuckienės nuotraukos

Daugiau nuotraukų Reformacijos dienos minėjimas ir rašytojos, diplomatės Valentinos Zeitler istorinio romano „Jonušas Radvila. Likimo spąstai“ sutiktuvės – Lietuvos mokslų akademija (lma.lt)

Reformacijos Diena

Parašykite komentarą

SVEIKINAME  SU  REFORMACIJOS DIENA

MINIME 506-ąsias METINES

                    Šią reikšmingą datą, spalio 31-ąją, kurią nuo 2018 m., kaip minėtiną Martyno Liuterio 95 tezėms

              bylojančioms apie Reformacijos pradžią, Reformacijos draugijos iniciatyva, LR Seimas priėmė nutarimą

ir paskelbė Atmintinų dienų sąraše.

            Renginys skirtas šiai šventei, vyks lapkričio 8 d., 17.30 val. Mokslų akademijos mažojoje konferencijų salėje.

            Draugijos valdyba