Praeities ir atminties ženklai Reformatų sode

Arvydas Valionis
Praeities ir atminties ženklai Reformatų sode
2017-ieji –  Reformacijos metai

   „Dešinėje jos (Pylimo gatvės – A.V.) pusėje verta apžiūrėti sodininko Vėberio namus, šalia kurių nors ir neseniai įveistas, bet gražiai krūmuose ir gėlėse skendintis sodas. Su juo susisiekia erdvus, mūro siena apsuptas kvadratinis sklypas su namu, kiemu, daržais, flygeliais gilumoje ir daugybe  ūkinių pastatų. Tatai kalvinų bendruomenė, kurioje gyvena  pastoriai su šeimomis, reformuotos konsistorijos ir kanceliarijos pirmininkas bei kai kurie nariai,be to, to paties tikėjimo neturtėliai. Nuo kiemo tvora atskirtose kapinėse dar matyti keli antkapių  akmenys ir paminklai. Šios kapinės supo dar visai neseniai stovėjusią medinę bažnyčią, apleistą, neaukštą, bet gana erdvią, kuri šiandieną jau bemaž baigia sugriūti. Ji pastatyta 1682 m. Kai 1640 m. gegužės 26 d. buvo nuspręsta  iškelti  kalvinų bažnyčią už miesto ribų, šioje vietoje (arba netoliese, bet tikrai šiame sklype) iškilo nedidelė šventykla iš plytų ir rąstų. 1682 m.  balandžio  3 d.  fanatikų sukurstyta  minia sugriovė ją iki pat pamatų. Karalius  Jonas III leido kalvinams  atstatyti savo bažnyčia ir tai jie padarė tais pačiais metais,“ – taip apie Reformacijos sodą rašė garsus archeologas, istorikas  Adomas  Honoris Kirkoras 1856 metais išleistoje savo knygoje „Pasivaikščiojimai  po Vilnių ir jo apylinkes“.

   Po šimto dvidešimt septynerių metų Donatas Balčiauskas, dabartinis Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugijos pirmininkas, matė tokį vaizdą: į savivarčius sunkvežimius  ekskavatorius sėmė žemę su žmonių kaulelius. Nuėjęs į gretą esančią Kultūros ministeriją, jos valdininmkų paklausė: „Vyrai, ar jūs žinote, kas čia vyksta?“  Atsakymas buvo: žinom, tačiau nieko padaryti negalim…

   Kad statomas paminklas tarybiniams partizanams ir pogrindininkams įgautų tariamo slėpiningumo, buvo iškasta pailga iškasa, sumontuoti  betoniniai blokai. Taip buvo sunaikintos beveik 500 metų senumo reformatų kapinės, kuriose  amžino poilsio atgulę žymūs žmonės, nusipelnę Lietuvos mokslui, kultūrai. Čia palaidotas  garsus kartografas  Hermanas de Pertė (Herman de Perthees, 1740-1815), 1768 m. sudaręs  generalinį Lenkijos Karalystės ir  Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės  geografijos atlasą. Iki 1980 m. vakarinėje kapinių dalyje  dar buvo išlikęs antkapinis paminklas su įrašu prancūzų kalba, šiuo metu kapo vieta nežinoma. Papilio bažnyčios (Biržų r.) kun. Mykolui Frankui pasisekė iš likviduojamų Vilniaus evangelikų  reformatų kapinių pervežti į Kubilius bažnyčios superintendento Andrejaus Kadaro, kitų žymių papiliečių palaikus.

   Šį sklypą (pastaraisiais dešimtmečiais jis buvo vadinamas ir Reformatų parku, ir Reformatų skveru, dabartiniame projekte – Reformatų sodas) 1582 m. E. Valavičius padovanojo evangelikų reformatų špitolei ir kapinėms. Po šimto metų (1682 m.) kapinės buvo pirmąkart išniekintos. 1731 m. reformatams pasiūlyta iškelti  kapines toliau (skirtas sklypas ant Tauro kalno), tačiau tai nebuvo įvykdyta. Jos veikė iki 1830 m.

     Kapinėse stovėjo dvi koplyčios: Šreterių, kurią pastatė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės  kariuomenės pulkininkas Boguslavas Šreteris (1777), ir Vinholdų.

 1983 m. buvo sunaikinta išlikusi antžeminė Šreterių koplyčios mauzoliejaus  dalis. Žemė išsaugo tik stačiakampio plano kriptą  ir mūro pamatą.

     1996 metais trečiojo Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugijos suvažiavimo dalyviai Reformatų parke atidengė akmenį su įrašu „Čia, buvusiose kapinėse, bus pastatytas paminklas XVI a. Lietuvos reformacijos pradininkams“. Šį lauko akmenį D. Balčiauskas su V. Gocentu surado Karoliniškių apylinkėse, o kapinių priežiūros  bendrovė „Labradoras“ iškalė įrašą. Pirmąjį Reformacijos sodo  įamžinimo ženklą finansavo Kultūros ministerija. Po to Draugija kreipėsi į daugelį valstybės institucijų sutvarkyti šią reformacijos istorijai reikšmingą vietovę.

   2010 metais Vilniaus miesto savivaldybės administracija pavedė  Vilniaus planui parengti Reformatų skvero projektinius pasiūlymus, kaip regeneruoti kultūrinį Reformatų sodo kraštovaizdį, sudaryti galimybę eksponuoti istorines, kultūrines, materialias ir nematerialias praeities liekanas, atkurti šlaito – Senamiesčio gamtinio karkaso – terasos reljefą, kaip vieną ryškiausių  šios vietovės bruožų.

    2013 m. šią istorinę vietą  pradėta tvarkyti: iškirsti menkaverčiai medžiai.

    Koks Reformatų sodas bus ateityje, jo viziją sukūrė architektė, projekto vadovė Jurga Silvija Večerskytė-Šimeliūnė. Šis projektas bus įgyvendinamas dviem etapais. Pagal pabaigtą  techninį statybos projektą pirmiausia bus atkuriamas sovietmety sudarkytas  reljefas, tiesiami takai.

  Teritorija nėra  didelė (2,7 ha), tačiau pakankamai sudėtinga tiek dėl istorinės, tiek dėl architektūrinės kraštovaizdžio reikšmės. Esminius pokyčius ši vietovė išgyveno 1983 metais, kai buvo suniokotas reljefas statant paminklą tarybiniams partizanams ir pogrindininkams: skulptūrinei kompozicijai „papildyti“ atsirado iškasa, sumontuoti  betoniniai blokai, nugriauta Šreterių koplyčia.

     Pradinis darbų etapas – želdynų tvarkymas (teks retinti tankiai, tarsi miške, o ne kaip parke, pasodintus medžius). Ši pertvarka formuos naujas erdves, atvers perspektyvą. Dabartinis apželdinimas nejaukus, neišlaikytas  pievos ir želdinių santykis, blausus apšvietimas (dabar saulėčiausia vieta yra tenai, kur betono blokai). Po to bus ardomi betoniniai blokai ir terasos, tiesiami takai.

    Istoriškai ši teritorija savo paskirtimi buvo nevienalytė – čia buvo trys pocesijos. Vieną jų, arčiau K. Kalinausko gatvės, Evangelikų reformatų kolegija  arendavo Fridrichui Vėberiui, kuris sukūrė sodelį su oranžerija. Po sodininko mirties darbus tęsė  H. Kempė.  Ši dalis patirs didžiausius kraštovaizdžio pokyčius: atsiras vandens takas, pieva, gėlynas, vaikų žaidimo aikštelė.

   Pocesijoje tarp Evangelikų reformatų bažnyčios ir Sinodo pastato, uždarančio  vakarinę istorinio sklypo perimetro kraštinę, kuriama nauja vizualinė erdvė su keletu minimalistinių vertikalių akcentų.

  Kapinių teritorijoje neįvyks jokia architektūrinė invazija. Bus tik pažymėta senųjų reformatų kapinių vietą. Šią teritoriją  įrėmins baltų erškėtrožių gyvatvorė. Pasak J. S. Večerskytės-Šimeliūnės, yra mintis tą plotą užsodinti baltai žydinčiomis gėlėmis.    Projektuojamos  dvi vietos būsimam paminklui. Tikroji bus parinkta tada, kai bus atkurtas  reljefas, sutvarkyti želdynai. Jubiliejinių Reformacijos metų  minėjimo  plane  numatyta organizuoti  Lietuvos reformacijos ir  lietuviškos raštijos  pradininkų  atminimo įamžinimo paminklo skulptūrinių-architektūrinių idėjų konkursą.

   Takai primins  buvusių pocesijų ribas. Ši tranzitinė teritorija bus pertvarkoma taip, kad tiktų miestiečių poilsiui, pasivaikščiojimams.

  Architektūros elementai atlieps reformatams būdingą minimalistinę dvasią. Kraštovaizdį paįvairins nauji medžiai, žydintys krūmais.  Želdynai sugers Pylimo gatvės triukšmą ir taršą –  sodą nuo gatvės atitvers  gyvatvorė.

   Prie kapinių bus įrengti stendai su informacija apie šios vietovės istoriškumą. Projektuojama  trylika  vardinių kėdžių, skirtų iškiliausiems Reformacijos veikėjams pagerbti, bus pažymėta buvusi Šreterių koplyčios vieta. Tai bus antro etapo darbai, sutvarkius  sodo infrastruktūrą.

  Teritorija taps  patrauklesnė  žmonėms su negalia –  bus panaikinta daug laiptų, pakopų.

  Numatyta vieta vasaros kavinei.

   Šiame istoriškai jautriame  kraštovaizdyje lieka dvi probleminės vietos – pietinėje pusėje  gėlių parduotuvė su prišnerkštu privačiu sklypeliu, o šiaurrytinėje dalyje  – tualetas, kurio vizualinę taršą teks pridengti gyvatvore.

   Pirmo etapo darbai turėtų prasidėti balandžio mėnesį. Pabaigtuvės priklausys nuo būsimo finansavimo galimybių. Svarbiausia tai, kad  šios teritorijos sutvarkymo darbai jau įgauna pagreitį. Tai, kas buvo išniekinta ar sunaikinta praeityje, ateities kartoms primins bent šie projektuojami kuklūs Reformacijos atminimo ženklai.

PAGRINDINIS 500

 

1 komentaras apie “Praeities ir atminties ženklai Reformatų sode

  1. Dalija

    …kun. Mykolui Frankui pasisekė iš likviduojamų Vilniaus evangelikų reformatų kapinių pervežti į Kubilius bažnyčios superintendento Andrejaus Kadaro, kitų žymių papiliečių palaikus…

    Ar nemaišoma su ant Tauro kalno buvusiomis Evangelikų – reformatų, liuteronų – kapinėmis? Kiek atsimenu ir „Mūsų sparnai “ rašė, kun. Mykolas Frankas pervežė superint. Andriejaus Kadaro palaikus ir antkapinį paminklą iš Tauro kalno kapinių, kai ruošėsi statyti Santuokų rūmus ir kvietė visuomenę pasirūpinti ten palaidotais evangelikų palaikais. Kai kurių net neperlaidojo, o išvežė tik antkapinius paminkus. Taip Saltoniškių kapinėse atsirado kun. A. Kadaro žmonos ir sūnaus – žymaus lenkų laikų chirurgo Bronislavo Kadero antkapinės plokštės.

    Atsakyti

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.