Radvilų giminei skirta Tarptautinė konferencija

Lapkričio 12-14 dienomis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose vyko tarptautinė mokslinė konferencija KUNIGAIKŠČIAI RADVILOS. Garsiausia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų giminė.

Konferencijos globėjai – Motiejus ir Mikalojus Radvilos – Nesvyžiaus-Olykos šakos kunigaikščiai, Mikalojaus Radvilos Juodojo palikuonys. Į konferenciją atvyko ir dar vienas Nesvyžiaus šakos kunigaikštis – Dominykas Radvila. Konferenciją organizavo: LDK valdovų rūmai, Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas, Lietuvos istorijos instituto LDK Istorijos skyrius.

Konferencijoje buvo perskaityta net 42 pranešimai, palietę aštuonias temas: Radvilos, Juodasis, Tikėjimas (Religija), Valstybė, Karyba, Ikonografija, Kultūra, Topografija. Pranešėjai – žymūs Radvilų ir XVI – XVIII amžiaus istorijos žinovai iš penkių šalių: be šeimininkų – Lietuvos mokslininkų, atvyko Lenkijos, Baltarusijos, Austrijos, Jungtinės Karalystės įvairioms mokslo bei kultūros institucijoms atstovaujantys mokslininkai.

Per tris dienas, registracijos duomenimis, dalyvavo per tris šimtus dalyvių ir Radvilų giminės istorija besidominčių klausytojų.
Konferencija vyko lenkų ir lietuvių kalbomis. Reikia pažymėti, kad lenkų kalbą puikiai įvaldę ir mūsų istorikai, ir baltarusiai.

Tokia konferencija surengta ne atsitiktinai šiais metais ir būtent – LDK valdovų rūmuose: 2015 metais sukako 500 metų nuo gimimo ir 450 metų nuo mirimo datos vieno iškiliausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybininkų – Lietuvos kanclerio ir Vilniaus vaivados kunigaikščio Mikalojaus Radvilos Juodojo. Su jo asmeniu yra tiesiogiai susiję ir Valdovų rūmai. Juose jis turėjo kambarius, kur posėdžiaudavo, priiminėjo interesantus, netoli šių rūmų buvo jo rezidenciniai rūmai.

Konferencija buvo pradėta sveikinimais diplomatų, Lietuvos ir Lenkijos ambasadorių atstovų, Kultūros ministerijos atsakingų asmenų.

Konferenciją atidarant Lenkijos valstybiniais apdovanojimais už nuopelnus populiarinant Lietuvos ir Lenkijos istoriją buvo apdovanoti Valdovų rūmų muziejaus direktorius Vydas Dolinskas ir Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktorius doc. dr.Sigitas Narbutas.
Globėjų – kunigaikščių Radvilų vardu kalbėjo ir pranešimą Radvilos – istorinis paveldas – giminės perspektyva perskaitė šiltai sutiktas kunig. Motiejus Radvila. Po jo kalbėjo ir nagrinėjo Radvilos vardo kilmę bei Radvilų giminės iškilimą XV a. – XVI a. pr. Vilniaus universiteto profesorius dr.Rimvydas Petrauskas.

Mokslininkas iš Austrijos, Lenkijos mokslų akademijos Mokslo atstovybės Vienoje, profesorius habil.Dr.Boguslavas Dybaš perskaitė pranešimą Radvilos kaip lenkų ir lietuvių atminties vaizdinys.

Visi perskaityti pranešimai buvo įdomūs, informatyvūs, pateikę nemažai naujos, mums nežinomos ar menkai žinomos medžiagos. Tačiau įdomiausi mums – reformatams buvo apie Radvilos Juodojo asmenybę, Radvilų tikėjimą, Radvilas, kaip valstybės vyrus, Topografiją. Pranešėjos prof.dr.Raimonda Ragauskienė, prof.habil.dr.Jūratė Kiaupienė, prof.habil.dr.Dainora Pociūtė-Abukevičienė savo pranešimuose išsamiai nagrinėjo Radvilos Juodojo asmenybę istorijos kontekste, pabrėžė jo valstybingumą, ištikimybę tėvynei – Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, nuopelnus Reformatų Bažnyčiai ir apskritai protestantiškos minties skleidimui Abiejų Tautų Respublikoje. Doc.habil.dr.Ingė Lukšaitė nagrinėjo Biržų-Dubingių šakos Radvilų vaidmenį LDK konfesionalizacijai XVII a. pirmoje pusėje. Jai, be to, diskusijose teko ginti kunigaikščių Radvilų išsilavinimą, priminti konferencijos dalyviams, kad kunigaikščiai savo ir karaliaus dvare buvo kryptingai lavinami, mokomi to meto svarbiausių kalbų, karybos meno, ruošiami būti valstybės vyrais. Reformatų Radvilų didžiulis nuopelnas – LDK įvestas dviejų lygių mokymas: pradinis prie kiekvienos parapijos ir aukštesnis – kolegijos Kėdainiuose, Kražiuose, Slucke bei dėtos pastangos įkurti universitetą.

Įdomus buvo Lenkijos mokslų akademijos Istorijos instituto mokslininkės dr.Anos Kalinovskos pranešimas apie Jonušo Radvilos misiją Londone. Jaunasis Radvila – Kristupo II sūnus būdamos dvidešimt vienerių metų kaip diplomatas atstovavo Abiejų Tautų Respublikai ir paliko puikų įspūdį. Iš kitos profesorės – Aberdyno universiteto, Jungtinė Karalystė, – dr. Karinos Friedrich daug naujo sužinojome apie paskutinį Dubingių-Biržų linijos kunigaikštį Boguslavą Radvilą, kuris po 1655 m. karo įvykių ir pusbrolio Jonušo Radvilos mirties rezidavo Prūsijoje – Karaliaučiuje, buvo Prūsijos valdytojas (1657–1669), bet gan aktyviai dalyvavo ir Abiejų Tautų Respublikos gyvenime, valdė dvarus dabartinės Baltarusijos teritorijoje, gynė reformatų reikalus, skyrė išlaikymą reformatų mokykloms, bažnyčioms.

Jaunas baltarusių mokslininkas iš Minsko Istorijos instituto Mikola Volkau gražia lenkų kalba papasakojo apie Radvilų tvirtoves baltarusiškose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėse per 1654–1667 metų karą. Jo pranešime paminėtos ir skaidrėse rodytos: bastioninė pilis Nesvyžiuje, Liubčia, Myras, Sluckas, Koidanovas, Kopysius, Kopylis, Kleckas, Svysločius – tai vietovės, kuriose ilgiausiai išsilaikė reformatų parapijos.

Vilniaus universiteto mokslininkas dr.Tomas Čelkis pranešime „Radvilų sienų samprata LDK delimitaciniuose procesuose XV–XVI a.papasakojo apie to meto šalies sienų delimitaciją, daugiau apsistojant kaip tai buvo daroma nustatant sieną tarp Livonijos ir Biržų kunigaikštystės.

Lenkų Marijos Kiuri-Skladovskos universiteto Liubline mokslininkas prof.habil.dr.Dariušas Chemperek atskleidė kunigaikščio Radvilos Juodojo vaidmenį Jano Kochanovskio poezijoje. Kochanovskis studijavo Karaliaučiuje ir grįžęs po studijų kunigaikščio Radvilo Juodojo žmonai Elžbietai dedikavo savo poemą Zuzana, taip pat ir kunigaikščiui parašė keletą poetinių kūrinių.

Poetas parašė gana daug giesmių, išvertė psalmes, kurios buvo įtrauktos į reformatų giesmynus.

Kochanovskio giesmė Czego chcesz od nas Panie za twe hojne dary buvo spausdinama daugelyje XVI–XVII a. lenkiškų reformatų giesmynų. Šios giesmės vertimas išplito ir į lietuviškus giesmynus – Ko nor’ nuog mūsų, Pone, už dovanas gausias.

Apie Radvilų giminės nuopelnus kultūrai, menui kalbėjo savo pranešimuose ir kiti mokslininkai: Katovicų Silezijos universiteto profesorė habil.dr.Mariola Jarczykowa Radvilos – XVI ir XVII a. oratoriai, Lietuvos istorijos instituto mokslininkė dr. Agnė Railaitė-Bardė Jungtiniai herbai Radvilų giminės istorijoje, Vavelio karališkosios pilies mokslinis bendradarbis Krzysztof Czyzewski Radvilų votas Krokuvos katedroje, Baltarusijos nacionalinės mokslų akademijos Istorijos instituto docentė dr.Anastasia Skepyan Jonušas Radvila ir jo dvaras.

Paskutinės dienos popietiniai pranešimai buvo skirti Topografijos temai. Su didžiuliu įdomumu svečiai ir vilniečiai išklausė Vilniaus universiteto profesoriaus dr. Albino Kuncevičiaus pasakojimą, gausiai iliustruotą skaidrėmis, apie Radvilų kapavietės tyrimus Dubingiuose.

Apie kunigaikščių Radvilų prabangą Vilniaus dvaruose, rūmuose XVI–XVIII a. kalbėjo Lodzės universiteto profesorius habil. dr. Tadeušas Bernatovičius. Lietuvos edukologijos instituto doc. dr. Deimantas Karvelis išsamiai papasakojo apie Radvilų Biržų pilies statybą XVII a. pirmoje pusėje ją valdant Kristupui II Radvilai ir vėliau – Jonušui Radvilai, tęsusiam tvirtovės rekonstrukcijos darbus.

Paskutinio pranešimo prelegentas Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis skaidrėmis papasakojo apie Kėdainius kaip privatų kunigaikščių Radvilų miestą, kurį nuo 1447 m. iki 1813 m. valdė Radvilos.

1447 metais pirmuoju Kėdainių savininku tapo Radvila Astikaitis (1384–1477). Po jo valdė Jonas III Radvila, Ona Radvilaitė-Kiškienė, jos sūnus Jonas Kiška, kuris išrūpino Kėdainiams Magdeburgo teises, jo laikais sukurtas ir pirmasis miesto herbas. Miestas savivaldą išlaikė iki 1795 metų, kai miesto savininkas Dominykas Jeronimas Radvila sutiko su okupacinės rusų kariuomenės reikalavimu ir panaikino miesto savivaldą.

Kunigaikščio Jonušo Radvilos valdymo metu Kėdainiai tapo tolerancijos pavyzdžiu, jame puikiai sugyveno lietuviai, lenkai, škotai, vokiečiai, žydai, rusai. Buvo išpažįstamas reformatų, liuteronų, judėjų, katalikų ir stačiatikių tikėjimas. Pastarieji buvo mažuma, bet irgi turėjo savo maldos namus – cerkvę, kurią pastatė Jonušas savo antrajai žmonai stačiatikei Marijai Lupu. Kėdainiuose iki šių dienų išliko visų šių konfesijų maldos namai, deja, žydų sinagogos (vasarinė ir žieminė) – tik kultūros, istorijos objektas. Kėdainių ev. reformatų bažnyčia nuo XVIII a. pradžios iki šių dienų – kunigaikščių Radvilų nekropolis.Tarybiniais metais kunigaikščių Radvilų mauzoliejus buvo išniekintas, bažnyčia iš pradžių paversta grūdų sandėliu, vėliau joje buvo sporto salė, kunigaikščių palaikai išversti iš karstų, su kaukolėmis žaidė vaikai. Dabar mauzoliejus sutvarkytas, kunigaikščių Radvilų palaikai vėl ilsisi restauruotuose karstuose.

1655 metais Kėdainiai buvo tapę „Laikinąja sostine“. Tų metų spalio 20 d. Kėdainiuose pasirašytos LDK unijos su Švedija dėka miesto vardas pateko į istoriją.

Prelegentas R.Žirgulis konferencijos dalyviams parodė skaidrę, kurioje galėjome pamatyti po šimto metų į Kėdainių reformatų bažnyčią sugrąžintą šviestuvą, beveik prieš keturis šimtus metų Kristupo II Radvilos parvežtą iš Smolensko.

Po antros konferencijos dienos, vakare įvyko koncertas, nukėlęs į XVIII a. – Svečiuose pas Motiejų Radvilą: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės diduomenės muzikinė aplinka. Styginių kvartetas Art Vio atliko Motiejaus Radvilos (1749–1800), Mykolo Kleopo Oginskio (1765–1833), Džovanio Batistos Viočio (1755–1824) kūrinius.

Konferenciją užbaigė Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr.Vydas Dolinskas, pasidžiaugęs, kad per tris dienas jos darbe dalyvavo rekordinis skaičius neabejingų istorijai žmonių. Juk sakoma, kad Lietuvos valstybės istorija – tai Radvilų giminės istorija. Nuo XV a. nagrinėjant bet kurį Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos laikotarpį neišvengiamai susiduriama su kunigaikščių Radvilų gimine.

Po metų konferencijos medžiagą planuojama išleisti lietuvių ir lenkų kalbomis ir bus galima įsigyti bei susipažinti ir tiems, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių negalėjo dalyvauti ar ne visus pranešimus išklausė.

D.Gudliauskienė

www.ref.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.