Minint kunigaikščių Mikalojaus Radvilos Rudojo 500 metų, o Jonušo Radvilos 400 metų gimimo jubiliejus Lietuvos bajorų karališkoji sąjunga (LBKS) Senato posėdyje Trakų Vokės rūmuose nutarė 2012 metus skelbti Radvilų metais.

Jau septintus metus LBKS ir jos senatorius Donatas Balčiauskas organizavo kelionę „Radvilų keliais“. Saulėtą liepos 28 d. rytą į Lukiškių aikštę Vilniuje susirinko naujų įspūdžių patirti ir savo istorines žinias pagilinti nusiteikę LBKS, Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugijos, biržiečių klubo „Krivulė“ ir Lietuvos žurnalistų sąjungos keliautojai. Ši nuotykiais ir istorine verte prisotinta kelionė, prasidėjusi Vilniuje, tęsėsi naujai atrandamuose istoriniuose Dubingiuose, kuriuose yra užkonservuoti pilies griuvėsiai bei kunigaikščių Radvilų panteonas reformatų bažnyčios kriptoje. Po kitų sustojimų tokiuose Radvilų valdų miesteliuose, kaip Vyžuonos, Svėdasai, Papilys atvykstame į Šiaurės Lietuvos sostinę Biržus. Antrąją kelionės dieną kertame Lietuvos-Latvijos sieną ir pasiekiame Bauskę, o galiausiai kelionės galutinį tašką Rundalę.

Pirma stotelė – Dubingiai

Šalia ilgiausio Lietuvos ežero Asvejos esantis miestelis Dubingiai yra laikomas didikų Radvilų giminės tėvonija. Ežeringame Molėtų rajone įsikūrusi Dubingių piliavietė šiuo metu yra didelis pusiasalis – kalva, anksčiau ji buvo sala. Šioje piliavietėje tebėra išlikę XVI–XVII a. evangelikų reformatų bažnyčios griuvėsiai, kurie priklausė XVI pradžioje Dubingius perėmusiai Radvilų giminei. Miestelis tapo vienu iš reformacijos centrų Lietuvoje. Kalbant apie Dubingių pilį dažnai prisimenama čia daug laiko praleidusi Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto žmona Barbora Radvilaitė. XVI a. susituokusi su Žygimantu Augustu Barbora Radvilaitė Dubingių pilyje praleido kiek daugiau nei pusmetį, iš čia rašė laiškus karaliui. Amžiumi anksčiau Dubingiuose buvo pastatyta renesanso stiliaus evangelikų reformatų bažnyčia. Vilniaus universiteto archeologai, vadovaujami prof. Albino Kuncevičiaus ir doc. dr. Rimvydo Laužiko, 2004 metais ekspedicijos metu kasinėjant Dubingių piliavietėje reformatų bažnyčios griuvėsius, surado Mikalojaus Radvilos Juodojo, Mikalojaus Radvilos Rudojo, Radvilos Juodojo žmonos Elžbietos Šidloveckos ir dar penkių Radvilų giminės atstovų palaikus, kurie 2009 m. iškilmingai perlaidoti toje pačioje bažnyčioje įrengtoje kriptoje, kurią šiuo metu dengia juodo granite plokštė, bylojanti apie faktinių Lietuvos valdovų amžiną poilsio vietą.

Vyžuonos

Utenos rajone prie kairiojo Šventosios intako, Vyžuonos upės, yra įsikūręs ir to paties pavadinimo miestelis Vyžuonos. Jos minimos jau nuo XV a., o nuo XVI a. jas ypač garsino Radvilos. XVI–XVII a. kelis dešimtmečius vyko kovos tarp katalikų ir kalvinistų dėl Vyžuonų bažnyčios. XVIII a. per Šiaurės karą dėl švedų įsiveržimo beveik visos Vyžuonos sudegė. Šio miestelio pavadinimas, pasak legendos, kilo iš pagonių dievaičio Vyžo vardo, kuris turėjo žalčio pavidalą. Miestelio bažnyčios sienoje iš lauko pusės iki šiol ties Nukryžiuotojo kaire yra išlikusi įmūryta akmeninė žalčio galva. Vyžuonų reformatų bažnyčios kriptoje 1603 m. palaidotas Kristupas Mikalojus Radvila Perkūnas, Biržų pilies statytojas.

Svėdasai

Pirmą kartą paminėti 1503 m. Nuo 1533 m. Svėdasų dvaras priklausė kunigaikščiams Radviloms. 1640 m. rugsėjo 19 d. Svėdasų dvare mirė iš Vilniaus atvykęs kunigaikštis Kristupas Radvila II. Miestelio centrą puošia paminklas rašytojui Juozui Tumui-Vaižgantui, pastatytas 1937 m.

Papilys

Viduramžiais Papilys Biržų kunigaikštystėje buvo antra pagal dydį valda. Šis miestelis buvo strategiškai palankioje vietoje, nes jame anksčiau nei Biržuose, XVI a. atsirado pirmoji įtvirtinta medinė pilis, per miestelį ėjo svarbūs prekybiniai keliai. Skirtingi šaltiniai pateikia nevienodus duomenis apie pirmąjį miestelio paminėjimą rašytiniuose šaltiniuose. Vienuose teigiama, kad Papilys jau buvo minimas 1541 m., kai Radvilos ant Zomkelio kalno pasistatė savo rūmus, dar vadinamus Papilio dvaru. Manoma, kad XV a. pabaigoje – XVI a. iš Astikų giminės Papilyje buvusį dvarą perėmė Jurgis Radvila, vėliau po šio didiko mirties dvarą paveldėjo Mikalojus Radvila Rudasis. Papilio dvaras taip pat ypatingas tuo, kad jame 1612 metais gimė Lietuvos didysis etmonas Jonušas Radvila. Kiti istoriniai šaltiniai teigia, kad Papilys įkurtas XVI amžiaus pabaigoje vietoj buvusio Šakinavos kaimo. Apie 1595 m. miestelyje buvo pastatyta pirmoji evangelikų reformatų bažnyčia. Papilys taip pat įžymus dėl jame užaugusio, o vėliau kurį laiką miestelyje mokytojavusio lietuvių rašytojo Kazio Binkio. Miestelyje yra įsikūręs šio poeto muziejus, kuriame eksponuojami rašytojo asmeniniai daiktai, pirmųjų eilėraščių ir „Keturių vėjų“, lietuvių futuristų avangardinės raštijos pradininkų leisto žurnalo kopijos.

Paskutinė stotelė Lietuvoje – Biržai

Biržai nuo seno buvo miestas, įsikūręs netoli pasienio su Latvija taigi nenuostabu, kad jie pirmą kartą paminėti 1520 metais rašytiniuose šaltiniuose apie strateginį kelią, kuris tuomet ėjo iš Rygos į Vilnių. Nuo XVI a. vidurio Biržai buvo Biržų kunigaikštystės centras. Po dvejų metų Žygimantas Augustas patvirtino kunigaikštystės statusą. XVI a. pabaigoje – XVII a. pradžioje K. Radvilos Perkūno iniciatyva buvo pastatyta tuomet labai moderni, bastioninė mūrinė Biržų pilis, kuri buvo Radvilų rezidencija. 1589m. gegužės 1 d. Biržams buvo suteiktos Magdeburgo teisės. Po to, kai Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Zigmantas Vaza įvėlė Lietuvą ir Lenkiją į karus su Švedija, tvirtovė buvo nugriauta. Per karą su Švedija Biržai kurį laiką buvo užimti, o pilies reprezentaciniai rūmai atstatyti tik 1978–1988 m. Šiuo metu vyksta arsenalo atstatymo darbai. Pilyje įsikūręs krašto muziejus „Sėla“ ir knygnešio Jurgio Bielinio vardo miesto biblioteka.

Pirma stotelė Latvijoje – Bauskė

Latvijoje, Žiemgaloje, esantis miestas Bauskė garsėja savo pilimi. Ją buvo nutarta atstatyti kaip vienintelę Latvijoje manierizmo epochos pilį. Tai yra tokia dailės ir architektūros kryptis, kuri susiformavo po renesanso. Jai būdingas įmantrumas, raiškumas, savotiškai abstraktus puošnumas, o būtent tai ir atsispindėjo atstatytose šios pilies dalyse. Pilis pradėta statyti XV a. pirmoje pusėje po to, kai Vokiečių ordinas nusprendė pradėti stiprinti savo valstybės pietines sienas, nes būtent tuo metu pradėjo stiprėti Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Tarp vietos gyventojų ši pilis yra populiari – nuo jos bokštų atsiveria įstabūs gamtos vaizdai, savaitgaliais čia vykta pokyliai ir vestuvės.

Rundalė

Rundalės rūmai, esantys Žiemgaloje, dėl savo barokinio ir rokoko stiliaus puošnumo neretai yra vadinami Latvijos Versaliu. Juos kaip hercogo Ernsto Johano Birono vasaros rezidenciją pastatė 1736–1740 m. Jų architektas buvo italas Bartolomėjus Frančeskas Rastrelis. Jis taip pat dar yra žinomas kaip Sankt Peterburgo Ermitažo Žiemos rūmų architektas. Rundalės dvarui taip pat priklauso ir šalia esantis didžiulis prancūziškas parkas, kuriame, atvažiavus tinkamu vasaros metu, galima pamatyti įstabaus grožio rožynus. Šis sodas buvo atstatytas pagal pirminius XVIII a. architektūrinius brėžinius. Rundalės rūmuose žmonės gyveno iki pat 1920-ųjų metų. Šiuo metu rūmai priklauso valstybei. Juose yra 138 kambariai, bet lankytojai yra įleidžiami vos į 50.

Izabelė PUKĖNAITĖ, Vilnius   Voruta, 2012 m. rugpj. 18, nr. 17 (755), p. 7.