Radvilų takų pavilioti

Kasmet liepos mėnesį Lietuvos bajorų karališkoji sąjunga (LBKS) ir Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija suteikia unikalią galimybę pakeliauti kunigaikščių Radvilų takais.

Šiemet ši kelionė buvo išskirtinė dėl kelių priežasčių: keliauta Kunigaikščių Radvilų minėjimo metais (būtent taip pavadinti 2012-ieji); pirmą kartą išvyka truko dvi dienas – šįkart svečiuotasi ir Latvijoje (aplankyta Bauskės pilis bei barokiniai rūmai Rundalėje); keliauninkus iš vėžių bandė išmušti karštis (liepos 28 d. 20 val. 58 min. termometras Biržų centre rodė 29 laipsnius karščio), tačiau šios gamtos pastangos ne gadino, o puikiai kėlė nuotaiką. Visi buvo šauniai nusiteikę, draugiški, paslaugūs.

Kitokia ši kelionė buvo dar ir todėl, kad, pasak LBKS senatoriaus Donato Balčiausko, „šiemet vos tik paskelbus informaciją, visos vietos buvo užimtos. Rezerve buvo net 34 žmonės“.

Nepaprasta Dubingių aura

Pirmasis sustojimas – Dubingiai. Užkopę į pilies kalną rinkomės buvusios reformatų bažnyčios vietoje, susimąstėme prie Radvilų kriptos. „Keleivi, sustok trumpam ir susimąstyk, kokia didybė ilsisi šioje vietoje. Tai Radvilos“, – primena antkapiniame paminkle iškalti žodžiai. 2009 metais čia iškilmingai perlaidoti Mikalojaus Radvilos Juodojo (1515-1565), jo žmonos Elžbietos Šidloveckos Radvilienės (1533-1562), Mikalojaus Radvilos Rudojo (1512-1584), jo sūnaus Mikalojaus Radvilos (1543-1589) bei marčios, antrosios M. Radvilos žmonos Sofijos Elenos Hlebovičaitės (?-1583), vaikaičio Jonušo Radvilos Rokošininko (1579-1620), mažamečio Kristupo Radvilos Perkūno sūnaus Mikalojaus (1575-1577) ir jo motinos, pirmosios K.R. Perkūno žmonos Kotrynos Anos Sobkovnos (?- 1578) palaikai.

Jašiūnų M.Balinskio vidurinės mokyklos direktorius Kazimiež Karpič papasakojo apie Jašiūnus, esančius Šalčininkų rajone, kurie 15-18 a. priklausė vienai galingiausių ir tuo metu turtingiausių Lietuvos didikų giminių – Radviloms. 1811 m. Dominykas Radvila Jašiūnų dvarą pardavė Ignacui Balinskiui.

Pasigrožėję nuostabiais vaizdais, atsiveriančiais nuo vienos didžiausių šalyje – Dubingių piliavietės, apimančios net 22 hektarus, bei pasinaudoję Asvejos regioninio parko darbuotojo Nerijaus Brusoko kvietimu aplankyti muziejų, suteikusiu galimybę susipažinti su Radvilų rūmų liekanomis, patraukėme link Utenos.

Vyžuonos ir Svėdasai Vyžuonų Šv.Jurgio bažnyčia yra seniausia Utenos rajone, pastatyta 1406 metais didiko Kristino Astiko – Radvilų giminės pradininko. Bažnyčia, kaip ir miestelis bei dvaras, buvo Dubingių – Biržų Radvilų valdos, ilgus metus priklausė reformatams, vėliau, perėjus Nesvyžiaus Radvilų nuosavybėn, sugrąžinta katalikams, daug kartų perstatinėta, bet išlaikė pirmines formas. Bažnyčios sienoje įmūrytas pagoniškas žaltys ir per karus įstrigęs pabūklo sviedinys.

Gaila, buvo uždaryta Svėdasų šv.Arkangelo Mykolo bažnyčia, pastatyta 1794 m., tačiau pasigrožėjome šalia esančia Radvilų koplyčia.

Papilio istorija

Papilys minimas nuo 16 a., kuomet didikai Radvilos ant Zomkelio kalno pastatė rūmus. Biržų krašto muziejaus „Sėla“ direktoriaus pavaduotoja Edita Landsbergienė supažindino su šio gražaus Lietuvos kampelio praeitimi. Kunigaikštis Kristupas Mikalojus Radvila Perkūnas perstatė Papilio dvarą, rūpinosi reformatų bažnyčių statybomis Lietuvos ir dabartinės Baltarusijos teritorijose. 1595 m. Kristupas suteikė savarankiškas fundacijas Papilio reformatų bažnyčiai ir prie jos įkurtai parapijinei mokyklai. 2009 metais parapijiečiai ant reformatų bažnyčios sienos atidengė paminklinę lentą Kristupui Radvilai Perkūnui. Papilyje 1612 m. gimė Lietuvos didysis etmonas kunigaikštis Jonušas XI Radvila, gavęs Jonušo vardą dėdės Jonušo VI Radvilos Rokošininko (Maištininko) garbei. 17 a. viduryje Jonušas Radvila buvo vienas įtakingiausių didikų Lietuvoje.

Ponios Editos kvietimu aplankėme Papilio mokyklą, kurioje yra mokęsis poetas Kazys Binkis. Susipažinome su čia įrengto muziejaus eksponatais, grožėjomės Editos ir Gintaro Landsbergų puoselėjama muziejaus aplinka: alpinariumai, puikiai suderintos įvairiausios gėlės kėlė nuostabą ir didžiulę pagarbą šiems nesavanaudiškiems jauniems žmonėms.

Biržų paminklai

Vakarop, karščio nualinti, pasiekėme Šiaurės Lietuvos sostinę – Biržus. Čia laukė pažintis su Biržų tvirtove, seniausiu Lietuvoje dirbtiniu Širvėnos ežeru (1575 m.), grafų Tiškevičių rūmais Astrave. Nepraleidome progos pereiti ilgiausiu lieptu per ežerą – 525 jo metrus greičiausiai įveikė Birutė Šernaitė Barauskienė.

Reformatų bažnyčioje turėjome progą dalyvauti … krikštynose. Kai kurie keliautojai bene pirmą kartą giedojo reformatų giesmes ir vėliau sakė, kad tai buvo labai gražios akimirkos. Po šių apeigų Biržų bažnyčios klebonas, vicesuperintendentas Rimas Mikalauskas papasakojo bažnyčios, parapijos istoriją, atsakė į gausius klausimus.

Kiekvienais metais gali vienaip ar kitaip keistis Radvilų takų maršrutas, tačiau vieno jo punkto pakeisti nevalia: karšta ar šalta, lyja ar šviečia saulė visada užsukama pas ponią Aleksandrą Balčiauskienę. Grožėjomės išpuoselėtais namais, skoningai sutvarkyta aplinka, sūnaus Donato Balčiausko išdrožtu stogastulpiu, skirtu Lietuvos vardo Tūkstantmečiui pažymėti. Poniai Aleksandrai sugiedojome „Ilgiausių metų“, visa kompanija įsispraudėme į bendrą kadrą, palinkėjome šviesos tiems jaukiems namams ir patraukėme savais keliais. Kas vakarieniauti ir alaus ragauti, kas atsigaivinti ežero vėsa, kas į viešbutį tepalais trinti sutinusių kojų…

Latvijos sužavėti

Rytas nežadėjo vėsos – aštuntą valandą termometro stulpelis blaškėsi ties 25 laipsnių padala. Tačiau karštis buvo bejėgis prieš norą pamatyti suplanuotus kelionės objektus: karstines įgriuvas, Bauskės pilį bei Rundalės rūmus.

Bauskė pradėta statyti 1584 m. Miesto teises turi nuo 1609 m., kai hercogas Fridrichas padovanojo antspaudą. Bauskės pilis – būdingas 15-17 a. Latvijos karinės architektūros kūrinys. Senoji dalis – Livonijos ordino tvirtovė, naujoji – hercogų – rezidencijos tipo su bastionais ir gynybinėmis sienomis. Čia įrengtas viduramžiams ir pilies istorijai skirtas muziejus.

Rundalės rūmai pelnytai vadinami „Baltijos Versaliu“. Nesistengsiu aprašyti įspūdžių, patirtų vaikštant po šių rūmų sales bei po rūmų parką. Jų neįmanoma perteikti nei raide, nei vaizdu. Rundalė turėtų būti įrašyta į kiekvieno mūsų atostogų maršrutą. Juk ji čia pat, už sienos. Ir nuvykti ten nereikia nei vizų, nei didelių pinigų. Tik didelio noro pažinti nepažintą. Tokio, kokį turi nepailstantis šių kelionių organizatorius Donatas Balčiauskas. Ačiū jam.

Kelionės nuotrupas surašė Aurelija Arlauskienė

http://www.ref.lt/index.php/lt/naujienos/naujausios/1250-radvil-tak-pavilioti

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.