2012 m. Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijai sukako dvidešimt metų.
Jubiliejų draugija paminėjo moksline konferencija „Demokratija – Reformacija – Tauta – Valstybė“. Ji surengta Vilniaus universiteto Teatro salėje spalio 27 d., artėjant Reformacijos šventei. Simboliška, kad būtent šioje salėje daugiau nei prieš du dešimtmečius kurį laiką meldėsi Vilniaus ev. liuteronų parapija, iki atgaudama savo istorinius pastatus Vokiečių gatvėje. Jubiliejinę konferenciją giesmėmis pradėjo jungtinis Vilniaus ev. reformatų ir ev. liuteronų parapijų choras (vad. Janina Pamarnackienė). Po jų laukė ypatingas įvykis draugijos gyvenime – ilgamečiam draugijos pirmininkui prof. Sigitui Kregždei įteiktas antro laipsnio apdovanojimo ženklas – medalis „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“, kurį 2009 m. įsteigė Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos bičiulių klubas ir Vilniaus miesto savivaldybė. Apdovanojimą įteikė dimisijos majoras Antanas Burokas ir Lietuvos Laisvės Kovų – Miško Brolių – draugijos vadovas Albinas Kentra. Prieš pradedant skaityti pranešimus, Reformacijos draugijos vadovybė įteikė padėkos raštus aktyviausiems draugijos nariams ir rėmėjams, kaip ir kasmet pasveikino jubiliejus švenčiančius savo narius, o ir pati priėmė sveikinimus. Pirmąjį pranešimą „Demokratijos, tautos, valstybės ir žmogaus problemos“ skaitė draugijos pirmininkas prof. habil. dr. S. Kregždė, pasidalydamas apsilankymo išeivijoje patirtimi ir asmeniniais prisiminimais apie Justiną Marcinkevičių (1930-2011). Temą savotiškai pratęsė prof. habil. dr. Arnoldas Piročkinas, savo pranešime „Justinas Marcinkevičius – lietuvių kalbos riteris“ gvildenęs Reformacijos veikėjams skirtą poeto kūrybą. Į XVI a. Reformacijos laikus konferencijos dalyvius perkėlė prof. habil. dr. Dainora Pociūtė-Abukevičienė, pranešime „Mikalojus Radvilas Juodasis – Lietuvos evangelikų bažnyčios kūrėjas“, nagrinėjusi Lietuvos tikybinę padėtį to meto Europos kontekste. Prof. dr. Almantas Samalavičius pranešimą „Universiteto tradicija, reforma ir paslaugų ideologija“ skyrė ne tik šių dienų Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje įsigalinčiam vartotojiškam, vien ekonomine nauda grįstam požiūriui į universitetinį lavinimą atskleisti. Prof. dr. Dobilas Jonas Kirvelis pranešime „Social-meritokratija versus Euro-demokratija“ pabandė pateikti galimą žmonijos ateities raidos modelį. Po pranešimų vykusiose diskusijose daugiausia klausimų sulaukė prof. D. Pociūtė-Abukevičienė. Akivaizdu, kad daugumą konferencijos dalyvių ir svečių labiausiai domino būtent XVI a. prasidėjusio Bažnyčios atsinaujinimo ir Lietuvos istorijos klausimai. Konferenciją sveikinimo žodžiu baigė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Romualdas Ozolas, pristatęs ką tik pradėtą leisti ketvirtinį žurnalą „Nepriklausomybės sąsiuviniai“. Žurnalo tikslas – „ieškoti naujų mūsų kelio į nepriklausomos valstybės atkūrimo istoriją įžvalgų, skatinti faktų apibendrinimus dar netyrinėtais aspektais, analizuoti jau susiklosčiusias naujosios mūsų istorijos traktavimo nuostatas ir tendencijas“. Po konferencijos visi jos dalyviai buvo pakviesti pratęsti bendravimą prie vaišių stalo neoficialioje aplinkoje.
Kęstutis Pulokas „Lietuvos evangelikų kelias“, 2012 Nr.10-11
Autoriaus nuotraukos
