Reformacijos ir Ievos Simonaitytės metų popietė Vilniuje

Pirmąjį advento sekmadienį, gruodžio 3 d., po pamaldų Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčioje parapijiečius ir sostinės visuomenę kvietė Reformacijos ir Ievos Simonaitytės metams skirta teatralizuota literatūrinė muzikinė kompozicija „Jeigu taip parašiau“.

Spektaklį kūrė Klaipėdos dainuojamosios poezijos grupė „Antro posmelio klubas“ ir ansamblis „Vorusnėlė“. Scenarijaus autorė ir režisierė – prof. dr. Dalia Kiseliūnaitė.

Pasak vaidinimo kūrėjų, pavadinimui parinkta I. Simonaitytės frazė „Jeigu taip parašiau“ liudija rašytojos norą autentiškai papasakoti gimtojo Klaipėdos krašto likimą. „I. Simonaitytės braižas – sodrūs teksto vaizdai, gyvas pasakojimas, tarsi gerai sukirptas audinys, susiūtas tvirtais siūlais, vadovaujantis moteriška intuicija ir žodžio skonio pajautimu, išpuoštas emocijų raštais ir kritiškos ironijos dygsneliais. I.Simonaitytės kūriniuose neįmanoma paslėpti spalvingos autorės asmenybės, tačiau šį kartą akcentuosime ne tai, bet bandysime jos patirtimi įvertinti Lietuvos kampelį, kuriame gyvename. Maras, karai, protestantiška etninė savimonė, lietuvybės likimas ir skausmingas atsisveikinimas su Tėvyne – šias temas perpins Mažosios Lietuvos dainos ir giesmės.“

Kunigo vaidmenį spektaklyje tradiciškai įkūnijo Nidos ir Juodkrantės parapijų kunigas Jonas Liorančas, prieš tai drauge su Vilniaus parapijos dvasininkais vysk. Mindaugu Sabučiu ir kun. Ričardu Dokšu laikęs sekmadienio pamaldas. Pasipuošę tradiciniais lietuvininkų drabužiais pamaldose drauge su vilniečiais dalyvavo ir kiti teatralizuotos kompozicijos atlikėjai. Išvakarėse, gruodžio 2 d., daugelis jų apsilankė Vilniaus ev. liuteronų parapijos adventinėje giesmių popietėje „Atplaukia laivas pilnas“, kurios metu bažnyčios kiemelyje šalia Martyno Liuterio paminklo įžiebta Kalėdų eglutė.

Sekmadienio popietę, persipindamos su tradicinėmis giesmėmis ir muzikiniais intarpais, bažnyčioje skambėjo iškalbingos „Aukštujų Šimonių likimo“, „Viliaus Karaliaus“, „Paskutinės Kūnelio kelionės“ ir kitų I. Simonaitytės kūrinių ištraukos, žiūrovų akyse skleidėsi iš rašytojos biografijos ir jos kūrybos fragmentų dėliojama Mažosios Lietuvos istorija. Dramatizmo kulminacija pasiekta vaidinimo pabaigoje – klaipėdiškių bėgimo nuo artėjančios sovietų kariuomenės ir vėlesnės krašto senbuvių „repatriacijos“ vaizdais. Teatralizuota jubiliejinių metų popietė baigta tradicine „Taigi imk mano ranką“.

Kompoziciją „Jeigu taip parašiau“ žiūrovai šiemet pamatyti galėjo tris kartus. Liepos 5 d. jos premjera įvyko Girulių bibliotekoje-bendruomenės namuose, o lapkričio 6 d. vaidinimas surengtas Klaipėdos etnokultūros centre. Norėtųsi manyti, kad Mažosios Lietuvos istoriją ir mūsų dabartį apmąstyti raginantis spektaklis žiūrovus lankys ir jubiliejiniams metams pasibaigus.

Kęstutis Pulokas             

                                                                                                              Nuotraukos autoriaus

                                                                                 „Lietuvos evangelikų kelias“, 2017 Nr.12

„Jeigu taip parašiau“ kvietė susimąstyti

1958 m. „repatriacijos“ tragizmas

Teatralizuota popietė baigta tradicine „Taigi imk mano ranką“

Po vaidinimo prie M. Liuterio paminklo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.