Reformatų parko projekto pristatymo gairės

Viktorija Liauškaitė

Šiais, Mikalojaus Radvilo Juodojo jubiliejiniais metais, Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija 2015 metų renginių plane numatė draugijos nariams ir Vilniaus visuomenei pristatyti Reformatų skvero netolimą perspektyvą.

Balandžio 23 dieną Vilniaus ev. reformatų parapijos namuose vyko susitikimas su Vilniaus miesto savivaldybės plėtros departamento Miesto estetikos skyriaus vedėja Vaiva Deveikiene, Miestovaizdžio skyriaus vyriausiąja specialiste Giedre Čeponyte ir Vilniaus plano architekte – projekto vadove Jurga Silvija Večerskyte – Šimeliūne dėl Reformatų parko rekonstrukcijos projekto. Jame taip pat dalyvavo Vilniaus ev. reformatų parapijos klebonas kun. Raimondas Stankevičius, Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugijos pirmininkas Donatas Balčiauskas ir neabejingas istorijos puoselėjimui gausus besidominčiųjų būrys.


„Šiandien čia susirinkome tam, kad nupūstume laiko dulkes nuo tų objektų, kurie yra nederamai užmiršti, apleisti. Toks yra – Reformatų parkas. Džiugu, jog Vilniaus miesto savivaldybė ėmėsi šio nelengvo darbo – įprasminti šią istorinę vietą. Norėtume, jog šioje sakralinėje istorinėje erdvėje rastų savo vietą paminklas, skirtas Lietuvos raštijos ir Reformacijos pradininkams. Dar 1996 metais draugijos nariai, finansiškai remiant Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijai, Reformatų skvere atidengė paminklinį akmenį su įrašu: „Čia, buvusiose kapinėse bus pastatytas paminklas XVI a. Lietuvos reformacijos ir raštijos pradininkams“, – teigė D.Balčiauskas. Reformacija Lietuvai davė labai daug: paskatino formuoti visuomenės nuostatas, branginančias toleranciją, demokratiją, švietimą. Su ja prasidėjo renesansas, vystėsi kultūra ir raštas. Šiemet minime Mikalojaus Radvilo Juodojo 500 – ąsias gimimo metines, kuris buvo aktyvus Reformacijos pradininkas Lietuvoje. Šio aktyvaus reformacijos lyderio dėka Lietuva pirmą kartą kultūrinės minties istorijoje pradėjo lygiavertį religinį dialogą su pagrindiniais Vakarų mąstytojais. Vilniuje labai trūksta skulptūrinio akcento, įamžinančio reformacijos sąjūdį, jo asmenis, kultūros veikėjus. Per vaizduojamąjį meną įprasminta reformacijos reikšmė neabejotinai skatintų miestiečius ir Vilniaus svečius giliau analizuoti Lietuvos istoriją, tarpusavio santykius daugiakonfesiniame mieste. Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos pirmininkas D. Balčiauskas patikino, jog draugija prisidės prie parko sutvarkymo finansiškai, o jeigu konkrečiai – prie paminklo Reformacijai sukūrimo.

L1100809

Vilniaus ev. reformatų parapijos klebonas kun. Raimondas Stankevičius taip pat pasidžiaugė, jog po ilgų dešimtmečių bus vėl prikelta naujam gyvenimui ši erdvė, kuri turėtų atspindėti reformacijos skleistas idėjas, dvasią.

Pristatyme dalyvavusios Vilniaus miesto savivaldybės kraštovaizdžio architektės Giedrės Čeponytės teigimu, tai yra puikus pavyzdys kuomet bendru sutarimu su savivaldybe ir privačiais investuotojais tvarkoma vieša miesto erdvė. Techninį projektą remia ir padeda įgyvendinti „Eikos“ įmonė. Didžiąją dalį reikalingų lėšų miesto parkams atgaivinti planuojama gauti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.

Reformatų parko techninį projektą išsamiai pristatė jo autorė Jurga Silvija Večerskytė-Šimeliūnė. „Sovietiniais metais čia buvo išgriautos Reformatų kapinės ir jų vietoje pastatyta ideologinė tarybinius partizanus vaizduojanti kompozicija. Reformatų sodai turėtų tapti pagarbos ir atminimo Reformacijos švietimo ir kultūros judėjimui išraiška. Projekte siūloma harmoningai susieti istorinį ir esamą kraštovaizdį, atkurti natūralų šlaito ir terasos reljefą, saugią ir maksimaliai žmonių su negalia reikmėms pritaikytą viešąją erdvę. Taip pat čia ketinama, jog akį džiugins baltai žydinčių dobiliukų pieva, kuri suteiks švaros pojūtį, bus įrengta vaikų žaidimo erdvė. Teritorija bus apšviesta, stebima vaizdo kameromis ir rakinama nakčiai. “ – sutvarkymo idėjomis dalinosi J.S. Večerskytė-Šimeliūnė.

L1100814

Po pristatymo sekė gausūs susirinkusių klausimai, pasiūlymai projekto autorei. Atlikus archeologinius tyrimus labai svarbu palikti svarbius istorinius objektus – pažymėti čia stovėjusios ev. reformatų bažnyčios vietą, išskirti vieną ar kitą kapą. Galbūt atstatyti Šreterių šeimos mauzoliejinę koplyčią. Taip pat siūlyta neapsiriboti tik vieno paminklo Reformacijai pastatymu, o galbūt tokius paminklus įrengti visame parke – įmontuoti į kėdes audio įrašus, jog joje sėdintys galėtų pasiklausyti Reformacijos istorijos ir pan.

L1100810

Primename, jog šalia šio parko ev. reformatai įsikūrė prieš 400 metų. Ev. reformatai 1639 m. už Trakų vartų įsteigė naujas atskiras kapines. 1640 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Vladislovo Vazos dekretu ev. reformatai iškelti už Vilniaus miesto gynybinės sienos. Pylimo gatvės vakarinėje pusėje jie įsteigė savo kapines ir pasistatė jose pirmąją (ne pirma- per religinius karus sugriovus bažnytinius pastatus dabartinėje Volano gatvėje, pasistatė medinę bažnyčią šalia kapinių) medinę bažnytėlę. 1682 m. medinė bažnytėlė buvo sugriauta, o kapinės išniekintos. Gavę Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Jono Sobieskio leidimą, reformatai atstatė medinę bažnyčią ir sutvarkė kapines. 1731 m. reformatams buvo įsakyta iškeldinti kapines dar toliau nuo miesto. Naujoms kapinėms skirtas sklypas ant dabartinio Tauro kalno. 1835 m. prie Pylimo gatvės pastačius naują mūrinę reformatų bažnyčią, buvusi kapinėse medinė bažnyčia nugriauta.

Kapinėse stovėjo Šreterių šeimos mauzoliejinė koplyčia, pastatyta 1777 m. Boguslavo Šreterio iniciatyva. Iš biografinių žinynų yra žinoma, kad šiose kapinėse yra palaidotas garsus kartografas Šarlis Hermanas de Pertė (Karol Herman de Perthées, 1740–1815), 1768 m. sudaręs Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės generalinį geografijos atlasą. 1980 m. šio žymaus žmogaus antkapinis paminklas su įrašu prancūzų kalba vakarinėje kapinių dalyje dar buvo. Šiuo metu kapo vieta nežinoma.

Po įtemptų klausimų, diskusijų visi norintieji galėjo apsilankyti su projekto autorėmis Reformatų parke ir gyvai pamatyti kas bus tvarkoma. Dabar kaip tik vyksta techninis projekto derinimas ir laiko teikti siūlymus yra. Savivaldybės atstovų teigimu, Reformatų parkas iš visų pristatytų viešųjų erdvių sutvarkymo projektų yra labiausiai pajudėjęs. Tikimąsi ir toliau sėkmingai bendradarbiauti su Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugijos, Vilniaus ev. reformatų parapijos nariais ir kartu priimti geriausius sprendimus, tinkančius Reformatų parkui.

L1100816

Viktorijos Liauškaitės nuotraukos

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *