XVII tarptautinė Vilniaus knygų mugė, vasario 25-28 d. kvietusi gausybe prasmingų renginių ir pristatymų, kaip paprastai, turėjo ką pasiūlyti ir Bažnyčios istorija, jos raida, institucijų sąveika, religijotyros klausimais besidomintiems skaitytojams. Mugės lankytojai galėjo susitikti su Reformacijos ir Mažosios Lietuvos temomis rašančiais autoriais.
Pirmąją mugės dieną surengtas dar vienas Liudviko Rėzos raštų IV t. (sud. dr. Liucija Citavičiūtė) ir Kristijono Donelaičio raštų I t. (sud. dr. Mikas Vaicekauskas) pristatymas.
Dailės gerbėjai galėjo pasidžiaugti iš Karaliaučiaus krašto kilusio tapytojo P. Domšaičio (1880–1965) Lietuvos dailės muziejaus išleisto albumo-katalogo „Pranas Domšaitis. Vaizduotės realybė“, parengto dailėtyrininkės Kristinos Jokubavičienės, sutiktuvėmis. Išvakarėse Vytauto Kasiulio dailės muziejuje (A. Goštauto g. 1, Vilnius) buvo atidaryta P. Domšaičio retrospektyvinė tapybos paroda (veiks iki balandžio 24 d.).
Didelio mugės lankytojų susidomėjimo sulaukė solidaus istorinio albumo „Kunigaikščiai Radvilos“ (Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2015) pristatymas, nukėlęs į LDK laikus.
Naują kelionių vadovo po pietrytinę Klaipėdos krašto dalį leidimą „Šiaurės Skalva: keliautojo po Pagėgių kraštą žinynas“ pristatė KTU Filosofijos ir psichologijos katedros docentė Junona Almonaitienė ir VDU docentas, istorikas Vytenis Almonaitis. Enciklopedinio tikslumo žinyne kruopščiai ištyrinėta Pagėgių savivaldybė, Lauksargių, Usėnų, Viešvilės ir Smalininkų seniūnijos.
Išskirtinio dėmesio vertas VU Filologijos fakulteto Baltistikos katedros vyr. mokslo darbuotojos dr. Ginos Kavaliūnaitės sudarytas serijos „Samuelio Boguslavo Chylinskio Biblija“ III t. (Vilniaus universiteto leidykla, 2015). Knygoje skelbiami jau žinomi ir naujai rasti su įžymiojo ev. reformato Chylinskio gyvenimu ir jo atliktu Biblijos vertimu į lietuvių kalbą susiję šaltiniai, apimantys 1634–1702 m. laikotarpio medžiagą.
Mugėje surengtas ir pirmasis „Nidos mokyklos kronikos“ lietuviškojo leidimo pristatymas. Apie knygų kolekcininko dr. Gitano Nausėdos pastangomis pasirodžiusį leidinį išsamiau rašome šiame „Lietuvos evangelikų kelio“ numeryje. Pristatymo reportažą turėtų pamatyti ir TV laidos „Kelias“ žiūrovai.
Šiame mūsų laikraščio numeryje pristatome dar dvi neseniai išleistas knygas: šių metų I.Simonaitytės vardo premijos laureato doc. dr. Martyno Purvino „Mažosios Lietuvos panemuniais ir pamariais“ ir prof. habil. dr. Domo Kauno su kolegėmis parengtą šaltinių publikaciją „Pirmieji Mažosios Lietuvos lietuviai Kanadoje“. Pastarasis darbas turėtų prisidėti prie Mažosios Lietuvos išeivijos tyrimų sklaidos, mat nagrinėjant mūsų išeivijos istoriją dažniausiai linkstama apsiriboti Didžiosios Lietuvos išeiviais, tarsi abi tautos dalis iki šiol skirtų svetimų imperijų sienos.
Prasidedant LR Seimo 2016 m. pavasario sesijai, valdančiųjų socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė užregistravo nutarimo projektą, kuriuo siūloma 2017-uosius Lietuvoje paskelbti Reformacijos metais. Pasak nutarimo projekto autorės, Reformacijos metus siūloma paskelbti siekiant „artimesnės bendrystės su visomis krikščioniškomis Bažnyčiomis bei visuomene, paminint Lietuvai svarbų kultūros ir dvasinį klodą“. Vyriausybei siūloma sudaryti Reformacijos metų komisiją, kuri iki 2016 m. gruodžio 1 d. parengtų Reformacijos metų programą. Taip pat siūloma 2017 metų valstybės biudžete numatyti lėšų šiai programai įgyvendinti.
Kovo 16 d. posėdžiavusi LR Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija (pirmininkė konservatorė Irena Degutienė) vienbalsiai pritarė dar pernai rudenį Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos pateiktam kreipimuisi „Dėl Reformacijos metų paskelbimo“. Klausimas numatytas ir LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto kovo mėn. darbo plane. Lieka tikėtis LR Seimo palankaus sprendimo.
O kovo pradžioje iš LR Vyriausybės pasiekė džiugi žinia dėl Klaipėdos Šv. Jono ev. liuteronų bažnyčios atstatymo galimybių. Išsamiau skaitykite šiame „Lietuvos evangelikų kelio“ numeryje. Viliamės, kad kituose mūsų laikraščio numeriuose galėsime paskelbti ir daugiau gerų naujienų.
Kęstutis Pulokas
„Lietuvos evangelikų kelias“, 2016 Nr.3