Žymų Archyvai: Astrida Petraitytė

Kultūrinis Rytprūsių kraštovaizdis – iš įvairių perspektyvų žvelgiant

Astrida Petraitytė

Vokiškosios Academia Baltica 2015 m. programoje, suprantama, pasižymėjau seminarą “Rytprūsiai -kultūrinio kraštovaizdžio atmintis”, numatytą balandžio 24 – 26 d.d. Šis mane itin dominantis (jau mitinis) regionas ne kasmet sulaukia organizatorių dėmesio, nors Lietuva tarp kitų Baltijos valstybių vis būna renginiuose pristatoma.  Academia Baltica, jau prisijungusi prie Sankelmarko akademijos (kurios patalpose ir anksčiau vykdavo seminarai), dar vis svečių teisėmis, padengdama kelionės išlaidas, pakviečia keletą pristatomų valstybių dalyvių; tik  patys vokiečiai klausytojai turi pilnai susimokėti už suteikiamą komfortą – nakvynę jaukiuose kambariukuose,  gausius vaišėmis stalus… Skaitykite toliau

Astrida Petraitytė. Donelaitis: proga pasilinksminti? / Režisieriaus Ramūno Abukevičiaus pasvarstymai po A. Petraitytės straipsnio

http://literaturairmenas.lt/2014-03-28-nr-3467/1629-aktualijos/2565-astrida-petraityte-donelaitis-proga-pasilinksminti

Astrida Petraitytė

Regis, natūralu, savaime suprantama, kad jubiliejiniais Kristijono Donelaičio metais, kai ir valstybinė mūsų didžiojo klasiko paminėjimo programa, numatant jai finansavimą, sudaryta – sukuriamas dokumentinis filmas apie mūsų grožinės literatūros pradininką, nenublankusios vertės poemos lietuviškuoju hegzametru kūrėją. Didžiai susidomėjus kovo 14-ą lėkiau į „Pasaką“, į Ramūno Abukevičiaus ir jo komandos kūrinio premjerą Skaitykite toliau

Nelegalūs Radvilų metai

„Kadangi šie, 2012-ieji, paskelbti Radvilų metais…“ –  pradėjo pasakojimą mūsų ekskursijos, besivadinančios „Radvilų keliais“, vadovas Donatas Balčiauskas, kai jau buvome pirmajame maršruto taške – Dubingiuose, taigi ten, kur prieš keletą metų po intensyvių archeologinių tyrinėjimų, džiugių istorinių atradimų perlaidoti šios garsios LDK giminės atstovai (Mikalojus Radvila Rudasis, Mikalojus Radvila Juodasis ir kt.). Skaitykite toliau

Reformacijos ir „Sweczio“ šventė

„Gerai, kad Reformacijos šventė pas mus jau tapo ne darbo diena“, – maždaug taip pajuokavo Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis, kviesdamas vilniečius parapijiečius pirmadienį, 2011 m. spalio 31 d., ruoštis vykti į Žemaičių Naumiestį.    

Reformacijos diena pažymima visose Lietuvos liuteroniškose bažnyčiose, tačiau vienoje iš jų kasmet surengiama visos Bažnyčios šventė – atvykstant į ją ir Vyskupui, ir įvairių parapijų kunigams. Skaitykite toliau

Knygius Petras Jaunius

Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija bei biržiečių klubas „Krivulė“ gegužės 12 dieną Vilniaus mokytojų namuose pakvietė į Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios kuratoriaus, kultūros mecenato Petro Januševičiaus-Jauniaus (1913 02 17 – 2010 05 02) atminimo vakarą. Pirmoje vakaro dalyje buvo pristatyta Astridos Petraitytės sudaryta knyga „Knygius Petras Jaunius“ – memuarai, archyvinė medžiaga, pažinojusiųjų prisiminimai. Skaitykite toliau

Ar Lietuvai derėjo prisiminti didį reformatą J. Calviną 500-ojo jubiliejaus proga?

Liepos 10-ąją galėtume minėti Jeano Calvino 500-ąsias gimimo metines. Sakau „galėtume“, nes iki šiol jokių būsimojo jubiliejaus ženklų neteko nei regėti, nei girdėti net iš mūsiškės Evangelikų reformatų (t. y. kalvinistų) bažnyčios. Skaitykite toliau

Ar švęsime lietuviškos S. B. Chylinskio Biblijos 350 metų sukaktį?

Gegužės pradžioje turėjau progą dalyvauti Vilniaus evangelikų reformatų renginyje – negausiam rateliui buvo pristatytas Lazdijuose gimusio ir Kėdainiuose brendusio Samuelio Boguslavo Chylinskio „Senojo Testamento“ lietuviško vertimo ir olandiško originalo bei Oksforde išleistų knygelių, kuriose Chylinskis rašė apie Biblijos vertimo į lietuvių kalbą būtinumą, faksimilės („Vetus Testamentum Litvanicâ Lingvâ donatum a Samuelo Boguslao Chylinski“; parengė Gina Kavaliūnaitė, išleido Lietuvių kalbos institutas, 2008 m., 912 p.). Skaitykite toliau

Katalikė, įsimylėjusi reformaciją ir XVI amžių

Iš kasmečio knygų srauto nelengvai išnyra unikumai, tyliai glūdintys nuošalėje, nelabai patogių nei lengvam pasiskaitymui, nei šmaikščiam ar sentimentaliam pasiplepėjimui. Tokia laikytume ir itin kruopštaus, ilgalaikio triūso pareikalavusią D. Pociūtės monografiją „Maištininkų katedros: ankstyvoji reformacija ir lietuvių-italų evangelikų ryšiai“ („Versus aureus“, 2008 m.), nušviečiančią neilgą, bet dvasinei Lietuvos (LDK) raidai labai reikšmingą XVI a. laikotarpį – pora dešimtmečių iki Radvilos Juodojo mirties (1565 m.). Kalbinu autorę – Vilniaus universiteto docentę, humanitarinių mokslų daktarę Dainorą Pociūtę.  Skaitykite toliau